Žurnalisto atsakomybė, pasak J.Mažylės, yra susijusi su įvairiais veiksniais, iš kurių disertacijos autorė ypač pabrėžia individo atsakomybę profesinei gildijai ir savo skaitytojams bei individo patirtį ir psichologinę pusiausvyrą. Šie aspektai taip pat turi būti siejami su žurnalisto atskaitingumu. Profesinės normos yra nustatomos esant abipusei sąveikai tarp atsakomybės ir atskaitingumo, kaip ir žurnalisto profesinės bendrijos susitarimas su visuomene dėl žurnalistikos standartų, apimančių tos visuomenės poreikius, keliamus žurnalistikai.
Pasak VU Komunikacijos ir informacijos mokslo krypties tarybos narės Latvijos universiteto prof. Intos Brikšės, iki šiol regioninė ir vietinė žiniasklaida sulaukė mažai dėmesio, tačiau tradiciškai jų vaidmuo stiprinant vietines bendruomenes ir jų identitetą Baltijos valstybėse buvo ypač svarbus. Dėl to disertacija, profesorės teigimu, yra ypač reikšminga šios srities tyrimų kontekste.
Eksternu parengtoje disertacijoje „Teisės ir etikos problemos Lietuvos regioninėje periodikoje (2000-2010)" analizuojami profesinės etikos pažeidimai ir nustatomi būdingiausi teisiniai pažeidimai pagal tai, kaip redakcijų darbuotojai suvokia, kokie veiksniai turi įtakos etinių ir teisinių pažeidimų atsiradimui. Profesorės vertinimu, tai yra patikimas būdas atskleisti besiplėtojančios žurnalistikos procesus postkomunistinėse šalyse, kuriose dar nėra nusistovėjusių žurnalistų profesinės etikos tradicijų, visuomenės demokratijos ir žiniasklaidos priemonių dalyvavimo joje.
„Tyrimo metodas yra visai naujas, nes dažniausiai šios problemos yra analizuojamos atskirai kaip teisiniai ir etiniai normatyviniai aktai, toks metodas dar nebuvo pritaikytas postkomunistinės ir regioninės bei vietinės žiniasklaidos tyrimuose. J.Mažylės nustatyti tikslai vietinės ir regioninės žiniasklaidos kontekste yra ypač reikšmingi dėl tikėtinos didelės rizikos galimybės, kad žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams gali būti keliamas spaudimas vietos bendruomenėse, dėl to, kad, kaip nurodyta darbo autorės, „tarp vietos politikų ir žiniasklaidos savininkų egzistuoja artimi ryšiai (ir net sutapimas), kas rodo, kad vietos politikų įtaka gali reikštis kaip žiniasklaidos priemonių savininkų valia (spaudimas)", - sako I.Brikšė.
Procesų teorinei analizei ir teoriniam modeliui J.Mažylė pasirinko žymaus prancūzų mokslininko C.J.Bertrando atsakingos žiniasklaidos sistemos (AŽS) koncepciją, kuri yra plačiai taikoma akademiniuose tyrimuose ir analizės praktikoje įvairiose šalyse. Todėl ši disertacija, pasak prof. I.Brikšės, taip pat yra svarbi tikrinant šį teorinį metodą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
J.Mažylė 1983 m. VU Istorijos fakultete baigė žurnalistikos specialybę, 2006-aisiais tapo VU teisės magistre.
Buvo VU laikraščio „Tarybinis studentas" redaktorė, savaitraščio „Automobilininkas", leidybos redakcinio centro „Lietuvos auto", žurnalų „Katalikų pasaulis" ir „Vadovo pasaulis" vyriausioji redaktorė, savaitraščio „Literatūra ir menas" Publicistikos skyriaus redaktorė, dailininko ir kultūros tyrinėtojo V.Kisarausko fondo pirmininkė.
J.Mažylė dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstove spaudai, Valstybės turto fondo atstove spaudai, Rinkodaros skyriaus viršininke.
1996-2001 m. J.Mažylė - VU Žurnalistikos katedros, vėliau tapusios Žurnalistikos institutu, dėstytoja valandininkė, nuo 2006 m. rugsėjo - VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorė.