Jo vadovaujamam universitetui viename geriausiai pasaulyje vertinamų reitingų „QS World University Rankings 2016-2017“ užėmus rekordiškai aukštą vietą ir patekus į pirmųjų 500-uką, A. Žukauskas sutiko su DELFI atvirai pakalbėti ne tik apie tai, kaip pavyko to pasiekti, bet ir kas trukdo kilti aukščiau.
Anot A. Žukausko, VU rimtai svarsto kelti studijų kokybę realizuojant pokyčius ir tarp dėstytojų – rimtos reformos jų laukia jau kitų metų pabaigoje, ir tarp studentų. Rektorius neslepia neatmetantis galimybės išstoti iš LAMA BPO, svarstantis apie stojamuosius egzaminus į universitetą arba motyvacinio pokalbio sistemos taikymą bei minimalaus stojamojo balo kėlimą iki 4.
Tačiau, tam, kad pastarieji pokyčiai įvyktų, aiškino jis, būtina iniciatyva iš aukščiausių šalies vadovų. A. Žukauskas metė pirštinę ir A. Pitrėnienei – jei sutinka, sakė esantis pasiruošęs pasirašyti sutartį su valstybe.
Reikšmė – ne tik VU, bet ir Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdžiui
„Santykinai nedidelėmis pastangomis (atlikome visiškai nedidelius ir nebrangius darbus, kad mus teisingai įvertintų) atsidūrėme vietoje, kurios universitetas seniai buvo nusipelnęs. VU jau daugelį metų šiek tiek kilo, nuo pernai metų rezultato atotrūkis nėra toks didelis, tačiau čia – kaip su olimpiniu normatyvu. Viena tūkstantoji sekundės ir tu atsiduri olimpiadoje, bet jei jos trūko, ten tavęs ir nėra. Vadovaujantis tokiu požiūriu, labai džiugu, kad įveikėme tą 500-uko barjerą, nes tai iš esmės keičia universiteto ir viso Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdį pasaulyje“, – DELFI paklaustas apie sėkmę reitinguose, aiškino rektorius.
Jo teigimu, svarbiausia, ką reitingai suteikė – tai proveržis įvaizdžio prasme. Nuo šiol VU vardas skambės garsiau ir bus linksniuojamas tarp geriausių pasaulio universitetų.
„Šis reitingas yra grindžiamas reputacija, jos nusipirkti neįmanoma. Visi, kas bandė manipuliuoti, tik nukentėjo. Universitetų vertinimas 40 proc. priklauso nuo aukšto lygio akademinės bendruomenės, kuri yra labai kritiška, priekabi, jautri bet kokioms manipuliacijoms“, – sakė A. Žukauskas, pridurdamas, kad, siekdami aukštesnės vietos, jokių paslaugų iš reitingavimo agentūros jie nepirko ir agitavimų už save nevykdė.
Yra dėkingas ir akademinei bendruomenei
Pasak rektoriaus, svarbiausi pokyčiai, kurių iki reitingavimo buvo imtasi – sutvarkyta citavimo sistema ir susisiekta su darbdaviais, kurių nuomonės reitingo sudarytojai galėjo klausti, prašant jų šios apklausos neignoruoti.
Taip pat skirta daugiau dėmesio akademinės bendruomenės kelionėms į geriausius universitetus – pernai 60 žmonių keliavo po juos, sėmėsi patirties ir galbūt bendravo ir su žmonėmis, kurie galėjo dalyvauti reitingo sudaryme. A. Žukauskas spėja, kad atkreipti dėmesį į VU, galėjo ir išskirtiniai universiteto profesorių pasiekimai.
„Pavyzdžiui, prof. Virginijaus Šikšnio genų redagavimo technologija. Jis buvo apdovanotas prestižine Harvardo įsteigta premija, tapo elitinės pasaulio mokslininkų organizacijos nariu, kitąmet Vilniuje vyks jo revoliucinei technologijai skirta konferencija. Tai milžiniškas pripažinimas biomokslų srityje. Kartu ir prof. Valentina Dagienė, kuri pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje, jai įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. Į tai dėmesį taip pat galėjo atkreipti universitetus vertinantys žmonės“, – svarstė rektorius.
Atrodo silpniausiai moksliškumo srityje
Tačiau A. Žukauskas pripažino, kad pasitempti VU dar yra kur.
„Mes dažnai šnekame, kad VU yra mokslo universitetas, bet silpniausi rezultatai – būtent publikavimo ir citavimo srityje. Nors VU absoliučiai vyrauja šioje srityje Lietuvoje, bet, pasirodo, mums labai toli iki pasaulinio lygio“, – pripažino rektorius.
Jo teigimu, iš esmės, galimybę tai pakeisti riboja finansiniai ištekliai. Pasak A. Žukausko, aukščiau reitinge esančių universitetų biudžetas – kur kas didesnis.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti Estijos Tartu universitetą (347 vieta reitinge). Valstybės asignavimas jam – 150 milijonų eurų, o mūsų vos viršija 50 milijonų. Jei pažiūrėsime į pirmąjį šimtuką, ten – tik milijardieriai“, – pastebėjo rektorius.
Jo teigimu, situaciją vertinant protingai, VU realu patekti į geriausių universitetų 400-uką, jei bus skirta daugiau lėšų šiam tikslui pasiekti.
Įvardijo 3 dalykus, kurie trukdo žengti tolyn
Tačiau, nors jis aiškino suprantantis, kad kiekvienos šalies ištekliai riboti, tikino negalintis taikytis su neteisybe, kurią mato. Anot A. Žukausko, Lietuvoje yra 3 svarbūs dalykai, kurių vis nesugebame suvaldyti: neturime vizijos, švaistomės ištekliais ir mėgstame dumti į akis.
„Pirma, mūsų valstybė turi turėti strategiją visose srityse – ko mes norime? Koks mūsų siekis? Jei kalbėsime apie universitetinį išsilavinimą, ar mes norime turėti pusę darbo jėgos su diplomais, ar perpus mažai diplomuotų, bet su geru išsilavinimu? Tai yra, sutelkti turimas lėšas mažesniam skaičiui studentų.
Gerai, turėkime du ar tris tarptautinio lygio universitetus ir jiems sudarykime atitinkamas sąlygas. Kiti universitetai – gal reikia jų kiekį sumažinti, kaip padarė estai? Estijoje yra 3 dideli tarptautinio lygio ir 9 mažučiai universitetai, profilinės specializuotos akademijos, kur dirbama valstybės užsakymu – karo, meno akademijos, saugumo, jūrų. Tačiau jose – vos po kelis šimtus studentų. Manau, toks modelis galėtų prigyti ir Lietuvoje“, – mintimis dalijosi rektorius.
3 universitetai, kurie gali likti Lietuvoje: patarė, ką daryti su kitais
A. Žukauskas aiškino Lietuvoje galintis matyti 3 universitetus lyderius – VU, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir jungtinį universitetą Kaune, kurį galėtų sudaryti Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU).
Tuo metu kiti smulkesni universitetai, rektoriaus teigimu, galėtų likti Lietuvoje ir kaip regionų šviesuliai ir kaip alternatyva, nenorintiems studijuoti toli namų, ir kaip valstybės užsakymų vykdytojai, tačiau jie turėtų būti kur kas mažesni ir veikti kitokiu principu.
„Kitiems universitetams turi būti apribotas studentų skaičius, jie turėtų sudaryti sutartį su valstybe, pagrįsta ruošiamų specialistų poreikiu ir nekovoti dėl krepšelių. Kas gali neatspėti, kas nugalės kovoje tarp VU ir Šiaulių universiteto (ŠU) ? Kam reikėjo tą konkurenciją daryti, jei iš karto nugalėtojas buvo žinomas? Jei tikslas buvo nužudyti ŠU, tai reikėjo jį iš karto uždaryti, kam lėšas švaistyti? ŠU suėdė konkurencija. Tačiau, ar tikrai reikėjo 7 ar kiek tūkstančių studentų Šiauliuose, kai VU yra 20 tūkst., o miestas 5 kartus didesnis?
Regioniniai universitetai atlieka tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, Švedijoje jų daug, bet jokios agentūros, reitingai jų nemato. Jie atlieka savo funkciją, tam regionui yra reikalingas kultūros židinys, bet nekonkuruoja su didžiausiais universitetais“, – aiškino rektorius.
Negauna iš vienos rankos, ima iš kitos
Jo teigimu, dabar regioniniams universitetams sudaromos kone pasakiškos sąlygos – jie gali dalyvauti kovoje dėl krepšelių, studentai ten stoja bendrąja sistema, tačiau kartu jiems skiriamos ir tikslinės studijų vietos. Tai valstybės skiriamos lėšos toms studijoms, kurios reikalingos valstybei, verslui, ūkiui, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios, arba kai specialybės poreikis kur kas didesnis nei parengiama specialistų.
Nors teoriškai viskas paprasta – daugiausiai tikslinių būdu valstybės finansuojamų studijų vietų suteikiama tiems, kurių labiausiai reikia. Tačiau praktiškai, pavyzdžiui, šiemet, daugiausiai vietų skirta Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Klaipėdos universitetams. Plačiau apie tai – čia.
„Jei universitetai gyvena iš tikslinio finansavimo, tegu, bet lai nelenda, kur dalijami krepšeliai. Dabar yra taip, kad viena ranka stengiasi nuo gerųjų universitetų kažką nuimti, o su kita griebia tikslines finansavimo vietas. Įdomu ir kad nykstančiuose universitetuose (tokiuose kaip ŠU ir LEU), studentų skaičiui mažėjant, asignavimas iš valstybės auga. Tai yra juodoji skylė. Dabar, teoriškai, universitetas gali egzistuoti be nė vieno studento, ministerija duos pinigų administracijai, pastatams ir jis vegetuos. Tai – netvarka. Regioniniai universitetai turėtų būti daug mažesni nei dabar. Pavyzdžiui, ŠU tūkstančio studentų visiškai užtektų, turėtų, tarkime, ir 10 gerų profesorių. Tai mieste sudarytų elitą, kurio ten reikia“, – aiškino rektorius.
Rengia specialistus, kurių žinios nenaudingos
Jo teigimu, tai – vienas pavyzdžių, rodančių, kaip Lietuvoje švaistomos lėšos. Kitas pavyzdys – mokytojų rengimas. Pasak A. Žukausko, skiriami didžiuliai stipendijų fondai, priviliojantys studentus, kurie nežada tais mokytojais būti. Formuojami ir didžiuliai krepšeliai, užtikrinantys juos ugdantiems dėstytojams gerą gyvenimą. Rezultatas iš viso to – vos keli procentai baigusiųjų studijas mokytojais pradeda dirbti.
„Ką tai reiškia? Kad ši sistema yra bankrutavusi, visiškai fiktyvi, kad lėšos yra švaistomos. Lietuvoje nėra daugiau pinigų, taip, situacija gerėja, tačiau nerealu tikėtis proveržio, dvigubo finansavimo. Bet jei surinktume, kas švaistoma, pusantro karto lėšų padaugėtų. Pačių struktūrinių fondų, jei pažiūrėtume, kokie projektai realizuojami, kur eina milijonai, nebenoriu ir minėti, gėda būtų.
Kitas pavyzdys – Lietuvoje rengiami specialistai, kurie neįsidarbina. Vokietijoje studijų vietas skirsto pagal įsidarbinimo rodiklį, tačiau Lietuva to nesugeba, nors tie duomenys yra. Ten galioja labai paprasta taisyklė – universiteto absolventų įsidarbinimo pagal kvalifikacijos lygį (darbo vietoje reikia aukštojo išsilavinimo) reikalavimas – 70 proc. Tai reiškia, kad universiteto absolventas negali dirbti taksistu, mūrininku, plytelių klojėju, pardavėju ar kuo dar ten pas mus dirba. VU įsidarbinimo rodikliai atitinka vakarietiškus standartus, visų krypčių – ne mažiau 70 proc. per pirmus studijų metus, tačiau MOSTA duomenys rodo, kad visų Lietuvos universitetų vidurkis – vos daugiau nei 50 proc. Aišku, iniciatyvai pagal tai skirstyti lėšas priešinamasi, nes daug kas rengia specialistus, kurie nesugeba rasti darbo“, – sakė rektorius.
Siūlosi pasirašyti sutartį su valstybe
Jo teigimu, VU mielai sutiktų pasirašyti sutartį su valstybe, kaip tai buvo padaryta Vokietijoje, ir įsipareigotų priimti aukštų gebėjimų studentus (tarkime, kurių konkursinis balas būtų bent 4 ar dar didesnis), išlaikyti 70 proc. jų įsidarbinimo rodiklį, jei valstybė įsipareigotų padidinti krepšelio finansavimą.
„Tą geresnį studentą reikia geriau mokyti – reikia geresnių profesorių, laboratorijų. Jei mes tiesiog įvestume 4 balą, pagal dabartinę sistemą, paprasčiausiai prarastume 10 proc. išteklių, kurie būtų skirti tiems universitetams, kurie studentus priima ir su mažesniais konkursiniais balais. Tai absurdas“, – įsitikinęs rektorius.
Jo teigimu, jei šios ir kitos, tarkime, dėl mokslinės veiklos, citavimo rodiklių, su valstybe sutartos sąlygos nebūtų vykdomos, universitetas įsipareigotų investuotą sumą valstybei grąžinti.
„Švaistymo suvaldymas yra pirmasis šaltinis, iš kur galima gauti papildomų lėšų studijų kokybei, tam, kad ne tik VU, bet ir kiti universitetai galėtų įkopti į geriausių universitetų 500-uką. Dabar mes kaip garvežys – priekyje ir esame pasiryžę traukti tuos vagonus. Čia gi bendras mūsų valstybės reikalas. Tarkime, kuo geresnius KTU paruoš inžinierius, kuo daugiau jie uždirbs, tuo daugiau ateis mokesčių į biudžetą, ir mums bus geriau. Mes suinteresuoti, kad būtų ruošiami geri specialistai – mes iš to gyvename“, – tikino A. Žukauskas.
Dideli pokyčiai – tarp dėstytojų
Anot rektoriaus, tą jis kartoja ir dėstytojams, kurie klausia, kada kils jų atlyginimas. A. Žukausko teigimu, pastarieji pokyčius neretai kritikuoja suvokdami juos tik kaip atlygio augimą.
„VU yra vykdomi 39 pokyčių projektai, mes turime, kuo pasigirti, bet daugelis pokyčius mato tik tuomet, kai jų atlyginimas padidėja. Tačiau kai manęs klausia, kada padidinsiu atlyginimus, atsakau: kai Jūs išmokysite studentus daugiau uždirbti ir sąžiningai sumokėti valstybei mokesčius“, – aiškino rektorius.
Jo teigimu, vadovauti akademinei bendruomenei nėra lengva, nes universitetas, visų pirma, ir išsiskiria tuo, kad čia yra didelė protingų, o tai reiškia, kad ir itin kritiškų, žmonių bendruomenė.
Vis dėlto nuolaidžiauti jiems A. Žukauskas, panašu, nėra linkęs. Jau iki 2017 m. pabaigos universitete vyks reformos, skaudžiausiai paliesiančios būtent universitete užuovėją radusius ir tik už antpečius atlygį norinčius gauti dėstytojus.
„Yra dėstytojų, kurių darbo krūvis yra visiškai mažas, mažesnis nei, tarkime, Vokietijoje, ir jie dar skundžiasi, kad per daug dirba. Bet jei tu neturi darbo, turi arba mažesnę etato dalį užimti, arba persikvalifikuoti – yra VU profesorių, kurie nelabai ir mato auditorijos, taip istoriškai susiklostė, arba tiesiog nebėra studentų tose kryptyse, bet jie tik sėdi ir laukia. Yra švaistymo elementų ir mes juos suvaldę kažkiek sutaupysime. Svarstomi visokie variantai – ir atleisti, ir perkvalifikuoti, ir žemesnes pareigas paskirti, mažesnę etato dalį palikti. Tie, kurie gerai dirba ir veža universitetą, turi uždirbti daugiau. Bet pasipriešinimas, aišku, didelis bus. Tie, kurie linkę tik už antpečius gauti algą, labai priešinsis. Sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu apie tai diskutuoja, iki 2017 m. pabaigos turime įvykdyti daugybę dalykų, tarp jų ir šį, ir viešųjų pirkimų, centrinės administracijos pertvarkos“, – žadėjo rektorius.
Svarsto apie pokyčius stojimo procese
Griežtinti jis sakė svarstantis ir studentų priėmimo sistemą. Pasak A. Žukausko, pavyzdžiui, pagal aptariamą reitingą geriausiame pasaulio universitete – Masačiusetso – yra perpus mažiau studentų negu VU, tačiau tai jam netrukdo tapti pirmuoju.
Rektorius pasakojo neatmetantis galimybės siekiant studijų kokybės išstoti iš LAMA BPO, tačiau kartu priduria, kad tai – tik įrankis, veikiantis pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Jei įsigaliotų naujasis mokslo ir studijų, atsirastų ir galimybė atsirinkti studentus.
„Mes priimtume studentus, keldami aukštesnius reikalavimus, tačiau valstybė turi už tai mokėti. Dabartinė sistema mums neleidžia, tačiau universitetai Vakaruose vykdo stojamuosius egzaminus. Turime planų išeiti iš LAMA BPO, žiūrėsiu, jei sistema netobulės. Ji turėtų evoliucionuoti į kontraktus su universitetais. Turi būti iškeltos sąlygos, kokie studentai bus priimti, ne žemiau tokio lygio, o jau iš tų mes atsirinktume geriausius, labiausiai motyvuotus ir panašiai. 3 balai, mūsų galva, yra mažiausia kartelė, kokią reikia taikyti. Tačiau mes, taikę 3 balus visoms studijų kryptims ir bent 4 dešimčiai, šiai dienai nesame patenkinti studijų kokybe“, – pripažino rektorius.
Jo teigimu, nesuvokiama ir kad universitete šiemet studijuos asmuo, kurio konkursinis balas – vos 0,64 iš 10. Tai – žemiausias į universitetus priimto studento balas.
Koncentruojamės ne ten, kur reikia
Neseniai prabilta ir apie pokyčius vertinimo procese, esą būtų galima atsisakyti 10-balės sistemos ir studentus skirstyti pagal pasiekimų lygmenis, kaip nurodo Mokslo ir studijų įstatymo pataisa dėl rotacijos proceso. Plačiau – čia. Paklaustas, ką mano apie tai, A. Žukauskas aiškino į šį klausimą pernelyg nesigilinęs, bet manantis, kad koncentruojamasi ne ten, kur reikia.
Jo teigimu, Amerikoje vertinimas koncentruojamas į darbdavius – jis skirtas tam, kad jie atsirinktų geriausius studentus, o Lietuvoje – į rotacijos skaidrinimą, kuris prie jokių esminių pokyčių nepriveda.
„Mūsų šalyje vertinimo keitimas nukreiptas visiškai tuščia ir nekonstruktyvia kryptimi – į rotacijos skaidrinimą, tačiau panaikinkit rotaciją ir to nereikės iš viso. Problemą su rotacija labai estai gerai išsprendė – mes tą irgi padarysime, tik pavėlavę ir išeikvoję daug jėgų. Estijoje valstybė susitarė su universitetais, kad nebus jokių valstybės nefinansuojamų studijų vietų ir už tai valstybė susimokėjo – jie susiderėjo, kad, gerai, universitetai panaikina savo papildomą pajamų šaltinį, o valstybė sumoka, kad tai kompensuotų. Įvyko sandoris, buvo skirti 5 metai priprasti, ir ten nebėra jokios rotacijos. Yra privatūs universitetai, verslo mokyklos, nueini ir moki už mokslus. Valstybiniuose mokslai nemokami“, – pavyzdį pateikė rektorius.
Akis dumiame ir sau, ir vieni kitiems
Jo teigimu, Lietuvoje neretai mėgstama ir dumti akis. Tarkime, sakoma, kad 1 proc. BVP skiriamas moksliniams tyrimams, nors, anot rektoriaus, realiai tai sudaro tik 0,2 proc.
„Visa kita yra nežinia kas: tai trečdalis dėstytojų atlyginimo, tai betonas, tai kažkokio personalo dalis atlyginimo. Struktūriniai fondai skiriami įmonėms, kurių atstovai darbininkus prie konvejerio tyrėjais pavadina. Akių dūmimas. Realiai – iš 370 milijonų, kas yra 1 proc. BVP, mokslui skiriama gal 70 milijonų. 300 milijonų – akių dūmimas ir tai labai demoralizuoja žmones.
Kaip ir mes pasakymas, kad mūsų šalyje yra daugiausiai išsilavinusių žmonių. Jie neišsilavinę, jie tik turi diplomus. Tai akių dūmimas, kuris demoralizuoja akademinę bendruomenę ir trukdo patiems politikams susiorientuoti. Turime pradėti vadinti daiktus savais vardais: čia yra tarptautinio lygio universitetas, čia – kolegija, čia turi būti regioninis universitetas, ir baikime svaigti, kad jis prisikvies iš Afrikos studentų ir taps mega universitetu“, – susiimti ragino A. Žukauskas.
Turi žinią emigruojantiems
Jo teigimu, tai nuvilia ir jaunuolius, kurie neretai ryžtasi palikti Lietuvą ir studijas pradeda bei gyvenimą ima kurti svetur.
„Taip, Lietuva dabar eina pažangos keliu, tačiau klaidų kaina yra akivaizdi – milžiniška emigracija. Žmonės suprato ir pamatė, kad galima nuvažiuoti ir pasinaudoti, kas sukurta, o ne imti ką kurti pačiam. Tačiau matome, kas darosi dabar D. Britanijoje ir panašiai. Kai atvažiuoja iš kitur ir naudojasi, kas šimtmečiais tos bendruomenės sukurta, tai irgi kainą turi. Anksčiau ar vėliau prieinama prie tokių dalykų.
Noriu pakviesti gabius Lietuvos jaunuolius susimąstyti, ar Jūs darote teisingą sprendimą važiuodami į užsienį, ar tiesiog nematote Lietuvoje to brangakmenio, kuris įdėtas į pasaulio aukštojo mokslo karūną. Gal nedidelis, bet jis jau Lietuvos žmonių nušlifuotas. Dabar mes priklausome 2 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir 4 proc. geriausių universitetų“, – ragino rektorius.