Specifinis PISA tikslas - pateikti patikimos informacijos, kuria remiantis kiekviena OECD šalis narė (ir šalys partnerės) galėtų susikurti pačią geriausią, savo aplinkai pritaikytą švietimo sistemą. Šis tyrimas yra vienintelis tarptautinis, tiriantis būtent penkiolikmečių - bebaigiančių privalomąjį mokymosi tarpsnį jaunuolių - žinias ir gebėjimus. Esminis PISA bruožas - ne akademinių žinių tikrinimas, o akcentavimas gebėjimų, kurie bus naudingi tolesniame jaunuolių gyvenime.
Kitaip tariant, PISA tyrimo organizatoriai nusprendžia, ko šiais laikais reikia mokyklą baigiančiam žmogui, ir pagal tai tikrina bendruosius penkiolikmečių gebėjimus. Tyrėjų nedomina, ko mokyklos moko, - jiems rūpi, ar jas bebaigiantieji gauna šiuolaikiniam žmogui reikalingas kompetencijas.
Aukščiau ir žemiau vidurkio
„Į banko sąskaitą yra padėtas 1000 eurų indėlis. Metinių palūkanų dydį galima rinktis. Pirmas pasirinkimas – 4 proc., tačiau jei rinksitės 3 proc., iš karto gausite 10 eurų dovaną. Kuris pasirinkimas indėlininkui yra geresnis po vienų metų? O kuris po dvejų?“, - PISA tyrimo metu 2006 m. pavasarį buvo klausiami Airijos, Lietuvos ir dar 55 valstybių penkiolikmečiai. Šis klausimas – matematikos, tačiau pagrindinis PISA tyrimo dėmesys 2006 m. teko ne matematikai ir ne skaitymui, o gamtos mokslams. Priklausomai nuo valstybės dydžio, tyrime dalyvavo po 4500 – 10000 atsitiktinai atrinktų mokyklų moksleivių. Visas palankų tarptautinį įvertinimą gavusias užduotis moksleiviai turėjo atlikti per 2 val.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad tarp 57 dalyvavusių valstybių Airijos mokyklų penkiolikmečių skaitymo gebėjimai yra 6-oje, o matematikos ir gamtos mokslų – 22-oje sąrašo vietoje. Tuo tarpu Lietuvos atstovų matematikos gebėjimų įvertinimas yra 30-oje, o skaitymo ir gamtos mokslų - 32-oje sąrašo vietoje. Įvertinus paklaidas, galima drąsiai tvirtinti, kad Airijos mokyklų penkiolikmečių gebėjimai atitinka arba yra geresni už OECD šalių vidurkį. Tuo tarpu lietuvaičių gebėjimai nuo šio vidurkio yra netoli, tačiau jo nesiekia. Pasak tyrėjų, Lietuvos rezultatų vidurkis yra statistiškai reikšmingai žemesnis už OECD šalių rezultatų vidurkį.
Suomijos fenomenas
PISA 2006 rezultatų sąrašo pradžioje atsidūrė Suomijos penkiolikmečiai. Kai 2004 m. buvo paskelbti ankstesnio PISA tyrimo rezultatai, sukruto daugelio šalių švietimo specialistai. Jų delegacijos lankėsi Suomijos mokyklose bandydami išsiaiškinti sėkmės paslaptis. Daugelio edukologų nuomone, viena iš didžiausių šios šalies sėkmės priežasčių yra tai, kad bendrojo lavinimo mokyklos beveik tolygios visoje šalyje.
Kitaip tariant, nėra labai gerų, išskirtinių, bet nėra ir blogų mokyklų. Į akis svečiams krito ir Suomijos švietimo sistemos paprastumas. Tačiau labiausiai juos nustebino faktas, kad 26 proc. Suomijos vidurinių mokyklų abiturientų nori būti mokytojai. Patys suomiai tvirtino, kad šio reiškinio priežasčių nežino, ir apgailestavo, kad tik trečdalis, o ne pusė mokytojais norinčių tapti abiturientų yra vaikinai.
Estams, atrodo, pavyko išsiaiškinti kai kurias suomių sėkmės paslaptis. PISA 2006 tyrimo ataskaitoje Estijos penkiolikmečių bendrieji gamtos mokslų rezultatai įrašyti 5-oje vietoje. Tuo tarpu lietuvius lenkia ne tik kaimynai lenkai, bet ir latviai. Guostis galima nebent tuo, kad žemesnius negu lietuvaičių rezultatus parodė norvegai, liuksemburgiečiai, rusai, italai, portugalai, graikai, žydai ir dar daugelio šalių moksleiviai.
Lietuva tyrime dalyvavo pirmą kartą
PISA tyrime Lietuva 2006-ais dalyvavo pirmą kartą. Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų, šiam reikalui vis pritrūkdavę pinigų. Tuo tarpu Airija savo penkiolikmečių gebėjimus tokiu būdu tikrino ir 2000, ir 2003 m.
Nors Airijos penkiolikmečių pasiekimai 2006-ųjų pavasarį buvo geri, 5 proc. šios šalies piliečių savo šalies švietimo sistemą laikė viena iš dviejų svarbiausiųjų valstybės problemų. Visuomenės nuomonę Europos Sąjungoje (ES) tiriančio „Eurobarometro“ duomenimis, apie lietuvišką švietimo sistemą analogiškai tuo pat metu manė tik 2 proc. Lietuvos piliečių. Kitose ES šalyse tokių nuomonių buvo vidutiniškai trigubai daugiau.