„Šiandien matydama jus visus, susirinkusius į padėkos vakarą, galiu drąsiai sakyti, kad Airijoje gyvenantys lietuviai – tai kuriantys, mylintys gyvenimą ir juo besidalijantys su kitais žmonėmis. Per dešimt metų į šią šalį atvykę jie ne tik organizuoja festivalius, šventes, bet per šį laiko tarpą įkūrė lietuviškas mokyklas, talentingi režisieriai subūrė aktorius į mėgėjiškų teatrų veiklą, surengtas ne vienas poezijos vakaras ir dar daugybė renginių, kuriais šiandien mes visi galime didžiuotis.
Per dešimt metų lietuvių bendruomenė Airijoje įprasmino kiekvieną dieną, kuri tarsi naujas skrydis, dar vienas skambus žodis pasauliui , kad čia gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis pagrįstai gali didžiuotis Lietuva“, − susirinkusiuosius sveikino Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Raižienė.
Prieš dešimt metų į Airiją atvykęs Arūnas Teišerskis nuo pat pirmųjų dienų ėmėsi žvalgytis ir domėtis, kuo užsiima ir kur buriasi jo tėvynainiai.
„Pradėjęs dirbti Dublino universitete, susiradau nuorodą, kad lietuviai renkasi viename „pube“,− savo prisiminimais dalijosi dabartinis Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. – Pamenu, kaip tą kartą nedrąsiai įžengiau pro „pubo“ duris, baimindamasis išvysti savo tėvynainius, bešūkaujančius, geriančius alų ir besiruošiančius su manimi griežtai pakalbėti. Juk dažnai tokią informaciją gauna žmogus, atvykęs gyventi į Airiją. Neva čia gyvenantys emigrantai apart linksmybių ir darbo niekuo nesidomi. Ir buvau maloniai nustebintas. Mane susirinkusieji maloniai užkalbino ir paklausė, kuo užsiimu, pasiūlė prisijungti prie lietuviškos mokyklos kūrimo komandos. Kadangi to niekada nebuvau daręs, iš karto sutikau“, − šmaikštavo pirmininkas. – Kiekviena patirtis, kiekvienas naujas žingsnis darant gražius darbus, suburia vis daugiau entuziastų, vis daugiau žmonių, kurie apdovanoti talentais, kūrybingumu, o svarbiausia – meile artimui.“
Į Airijos lietuvių bendruomenės dešimtmečio padėkos vakarą atvykusi Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė atvežė sveikinimus ir dovanas nuo Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus.
Ministras nuoširdžiai dėkoja Airijos lietuvių bendruomenei už lietuvybės saugojimą, už jaunosios kartos ugdymą, tradicijų puoselėjimą, lietuviško žodžio skiepijimą mažiesiems.
„Nors esate jauna bendruomenė, didžiuojamės jumis ir linkime, kad ir toliau savo renginiais, nuoširdžiu darbu garsintumėte savo šalį“, − tokiais ministro žodžiais bendruomenę sveikino ambasadorė.
Prieš trejus metus Airijos lietuvių bendruomenėje pirmą kartą vykusiame padėkos vakare „Balto paukščio skrydis“ buvo išdalintos medinės baltųjų paukščių skulptūrėlės.
„Gyvenimas pernelyg trumpas, mes skubame ir dažnai nepastebime gerų darbų. Padėkos vakaras – tai proga susimąstymui apie gerumą, atjautą. Baltų paukščių nesimato tamsoje, bet girdisi jų giesmė“.
Minėdami dešimties metų jubiliejų, labiausiai nusipelniusiems Airijos lietuvių bendruomenės nariams buvo įteiktos skulptoriaus iš Alytaus Kęstučio Benediko skrendančių paukščių skulptūros.
Balto paukščio statulėlė įteikta lietuvių katalikų misijos Airijoje kunigui-kapelionui Egidijui Arnašiui, kurį pažįsta ir jaunas, ir senas. Kiekvieną atvykusį į Dievo namus, jis pasitinka su dieviška šiluma ir rūpesčiu.
Kunigas džiaugiasi kartu, o užklupus bėdoms ir nelaimėms, visada randa laiko paguosti, suprasti ir užjausti. Nuotaikingai nusiteikęs kunigas palinkėjo visiems tapti bendruomenės nariais ir nepamiršti, kad ir džiaugsme ir bėdoje ranką išties savas žmogus.
Minėdami 80 metų jubiliejų, kai Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ pakartojęs Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną nusileido Airijos Mėjo grafystėje, netoli Balinrobo miestelio, Mėjo lietuvių bendruomenė jau kelerius metus iš eilės organizuoja sąskrydį „Mums vis dar reikia sparnų“.
Balto paukščio skulptūrėle už tradicijų puoselėjimą įteikta Mėjo lietuvių bendruomenei.
„Esu be galo sujaudinta“, − laikydama rankose apdovanojimą kalbėjo Renata Dapšytė.
Ši jauna moteris jau penkerius metus fotoaparato blykste fiksuoja bendruomenės įsimintiniausias akimirkas. Kai kiti dainuoja, vaidina ar dalijasi įspūdžiais apie renginius ar sąskrydžius, Renata susikaupusi ieško kadrų istorijos metraščiui, naktimis palinkusi prie kompiuterio ekrano tvarko nuotraukas, kad jos kuo greičiau pasiektų švenčių ir renginių dalyvius.
Vakaro vedantiesiems pradėjus skelbti dar vieną nominantą, susirinkusieji netruko skanduoti vardą Laima. Lietuviško teatro „Alternatyva Alternatyvai“ įkūrėja Laima Prokofjevienė – tai režisierė dovanojanti žiūrovams po mažą stebuklą. Subūrusi lietuvių mėgėjų teatrą drauge su jame vaidinančiais aktoriais padovanojo savo tautiečiams ne vieną spektaklį.
Balto paukščio skulptūrėlių įteikimo ceremoniją vainikavo paskutinės nominacijos įteikimas žmogui, kurio indėlis į Airijos lietuvių bendruomenės gyvenimą– išskirtinis. Tai vienos iš didžiausių Europoje lituanistinių mokyklų „4 vėjai“ iniciatorė, sąskrydžio „Mums vis dar reikia sparnų“ organizavimo pradininkė, jos dėka jau dešimt metų lietuviai Airijoje turi katalikų misiją ir lietuviškas šventas mišias.
Į padėkos vakarą susirinkę bendruomenės nariai atsistoję plojimais sveikino pirmąją Lietuvos ambasadorę Airijoje Izoldą Bričkovskienę. Šiuo metu ji dirba Norvegijoje, todėl baltas paukštis bus nuskraidintas į šią šalį
Pasibaigus oficialiai daliai ir paskelbus bendruomenės nominacijų nugalėtojus, Airijos lietuvių bendruomenės narius dešimtojo jubiliejaus proga muzikine programa pasveikino iš Lietuvos atvykę Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis.