Trečius metus Anglijoje gyvenanti moteris sakė, kad ji angliškai nekalba, tad visada, kai prireikdavo tvarkyti reikalus su savivaldybe ar kitomis įstaigomis, kreipdavosi į tarpininkus.
“Sumokėjom šimtą svarų iš anksto, dar 50 svarų už laiškų siuntinėjimus ir skambučius, jie užsakė knygą, kuri priklauso pašalpos gavėjui, užpildė. Man reikėjo, kad viską sutvarkytų greitai, pažadėjo, bet po savaitės prasidėjo problemos – tai tas negerai, tai to trūksta. Galiausiai jie sako - pasirašykit įgaliojimą, kad dabar mes jums visur atstovausime. Sakau - nepasirašysiu, atiduokit man tą knygą ir viskas, atsisveikinam, nenoriu su jumis bendrauti“, – pasakoja apie konfliktą Renata R.
Kartą, kai ją aptarnavusi moteris po nemalonaus pokalbio išėjo iš kabineto iškviesti apsaugos, nes esą Renata trukdo jos darbui, Renata pasiėmė ant stalo gulėjusią iš savivaldybės jos vardu atsiųstą namų knygą ir išsinešė.
„Tą pačią dieną pati nuvažiavau į savivaldybę ir per porą valandų viską sutvarkė. Kiek turėjau dokumentų, nunešiau, jie peržiūrėjo, patys atsirinko, ko reikia, viskas maloniai, mandagiai... O kai prašiau tos firmos – padarykit man knygoje reikalingus įrašus, o į savivaldybę aš nueisiu pati, tai sakė, ne, kam jums vargti, nemokat kalbos, mes sutvarkysim“, – sako Renata.
Ir vilioja, ir grasina
Šiuo metu moteris nerimauja, kad firma, kurios paslaugų ji atsisakė, jos asmeninių duomenų nepanaudotų piktam.
„Jie darė spaudimą, kad mūsų, kaip klientų, nepaleis, pradėjo tvarkyti mūsų duomenis ir negalėsime niekur pabėgti. Sakė, kad jeigu kelsit balsą, turėsit problemų“, - prisimena vieną nemalonų pokalbį su firmos atstove Renatos draugas.
Jis būgštauja, kad gali būti taip, jog dabar, kai firma turi asmeninius Renatos R. duomenis, gali jais pasinaudoti. „Užtektų paskambinti, prisistatyti Renatos vardu ir pasakyti, kad dabar ji uždirba keliasdešimt tūkstančių ir savivaldybė automatiškai nutrauktų visas pašalpas. Paskui įrodinėk, kad kažkas kitas tavo duomenis panaudojo ir tavo vardu skambino“, – sako vyras ir priduria, kad jie jau spėjo pranešti duomenų apsaugos tarnybai, jog Renatos R. duomenimis gali būti pasinaudota.
Renata prisiminė, kad jų reikalus tvarkiusi firma suviliojo juos žinia, jog atsikrausčiusiems į Barkingą savivaldybė dykai duoda tūkstantį svarų. „Kai atėjau pašalpų tvarkyti, sako, turiu jums gerą naujieną, jūs, kaip gyventoja, gausite tūkstantį svarų, mums sumokėsite gavę pinigus. Gerai, sakau, mes sau ne priešai“, – prisimena Renata. Dabar ji mano, jog tie pažadai tik dėl to, kad žmonių dėmesį pritrauktų ir prisiviliotų klientus.
Negrąžino dokumentų
Londone jau antrą dešimtmetį gyvenančiam Gediminui Kantauskui su lietuvių įsteigtos buhalterines paslaugas teikiančios firmos veikla susidurti teko, kai prireikė rūpintis į Lietuvą gyventi grįžusios giminaitės mokesčiais. Jis pasakojo, kad praėjus keletui mėnesių ir po daugybės skambučių bei priminimų, firma galiausiai persiuntė jo giminaitei priklausančius iš Mokesčių inspekcijos į tarpininkaujančios firmos sąskaitą pervestus pinigus.
G.Kantauskui susidarė įspūdis, kad buhalterines paslaugas teikiančios firmos dažnai turi tiek daug užsakymų, jog nespėja laiku ir kokybiškai atlikti darbo. “Ateina nemokantys anglų kalbos, mažiau raštingi, tai ir vynioja juos ant piršto“, - sako Gediminas.
Ir dar jūsų dėmesiui “Infozonos” skaitytojos J.Žutautienė atsiųstas laiškas. “Noriu informuoti apie nepatikimą įmonę. (…) Mes per šią įmonę registravome savo „ltd“ kompaniją. Ši įmonė veda netvarkingą buhalteriją (klientų), laiku nesutvarko mėnesinių „tax return“, dėl ko mūsų įmonė gavo baudą. Pažadėjo sumokėti baudą, bet du mėnesius nieko nedarė. (…) Laiko mūsų įmonės dokumentus pas save, nors pagal įstatymą šie dokumentai turėtų būti įmonės savininkų namuose. Jei atitinkamos įstaigos mus patikrintų, gautume didžiulę baudą, kad nėra dokumentų tuo adresu, kuriuo registruota įmonė. Kai pasakėme, kad atsisakome jų paslaugų, neatidavė mūsų įmonės dokumentų. Vis žada ir randa priežastį išsisukti. Padirbinėja klientų parašus ant reikalingų dokumentų, jiems net nepranešdami…”, – dar prieš Naujuosius metus į redakciją atsiųstame laiške rašė J.Žutautienė.
Pataria atidžiai rinktis
Pagausėjusių skundų dėl buhalterines paslaugas teikiančių įmonių darbo problemą aptarėme su Londone gyvenančia nepriklausoma verslo konsultante Milda Laurikiete. Ji pripažino, kad į ją bent keletą kartų kreipėsi lietuviai, nepatenkinti mokesčių ar pašalpų klausimais tarpininkaujančių lietuviškų firmų veikla.
“Vienas savo verslą turintis lietuvis kreipėsi į mane dėl mokesčių permokos susigrąžinimo, nes buvo patikėjęs šiuos reikalus tvarkyti tarpininkaujančiai firmai. Pateikė visus duomenis, firmos darbuotoja užpildė, o po kiek laiko sako jam, kad jam jokie pinigai nepriklauso. Peržiūrėjome kartu jo finansinius duomenis, mano apskaičiavimais jam tikrai priklausė susigrąžinti tam tikrą sumą. Sakau, kreipkitės tiesiai į Mokesčių inspekciją. Jis taip ir padarė, o po savaitės gavo atsakymą, kad jam mokesčius priklauso susigrąžinti. Mokesčių inspekcija išsiuntė jam priklausančią sumą tiesiai į jo sąskaitą”, – pasakoja M.Laurikietė.
Jos nuomone, kai kurios mokesčių susigrąžinimui tarpininkaujančios firmos veikia kaip įgalioti agentai atlikti tam tikrus veiksmus už asmenį, kuriam tarpininkauja. “Tokiu būdu permokėti mokesčiai patenka į tarpininkaujančios firmos sąskaitą ir tada viskas priklauso nuo firmos darbuotojų sąžinės, nes žmogui gali būti pasakyta, kad pinigai jam išvis nepriklauso arba priklauso mažesnė suma negu persiuntė Mokesčių inspekcija”, – paaiškina M.Laurikietė.
Verslo steigimo ir vystymo klausimais konsultuojanti moteris pateikė porą patarimų žmonėms, besinaudojantiems tarpininkaujančių firmų paslaugomis. Pirma – pateikęs duomenis apie save asmuo turi teisę prašyti, kad firma pasakytų, kiek pinigų susigrąžinti jam priklauso, nes suvedus duomenis į kompiuterinę programą iš karto matyti, kokia suma buvo permokėta, ir išrašytų tai sumai “standing order” arba nepasirašytą čekį. Be to, žmonės turėtų prašyti iš juos aptarnaujančios firmos kvito, kad toji firma gavo jų dokumentus. Jos manymu, kiekvienam praverstų šiek tiek atidumo renkantis buhalterines paslaugas teikiančią firmą.
Klaidos išryškėja ne iš karto
Firmai “Eurobaltica” vadovaujanti Olga Jachimovič sako, kad buhalterinės klaidos paprastai išryškėja ne iš karto, o po kiek laiko, maždaug po pusmečio ar metų, kai Mokesčių inspekcija pradeda tikrinimus arba kai ateina priminimai, jog artėja laikas vėl susimokėti mokesčius - ten būna nurodyta informacija, jei iš praeito laikotarpio yra likusi skola.
“Tada žmonės ieško kitų firmų, kad išsiaiškintų, kaip atsitiko, kad atsirado skola, nes būna, pavyzdžiui, pinigus pervedę į jiems atstovaujančios firmos sąskaitą, kad ši atsiskaitytų su Mokesčių inspekcija. Reikia įsidėmėti - už tai, kad mokesčiai būtų teisingai sumokėti yra atsakingas ne kas kitas, o pats mokėtojas, jis pasirašo, kad visi duomenys teisingi. Vienas į mane kreipėsi po to, kai atėjo bauda iš Mokesčių inspekcijos, ir sakė, kad jį aptarnavusi firma žadėjo, jog kai bus patikrinimas, jie viską sutvarkys, nekils jokių problemų. Tačiau iš tikrųjų tarpininkaujanti firma juridiškai nėra atsakinga. Tad jei jus aptarnaujantis buhalteris neprašo jokių sąskaitų ar kvitų, tik klausia, kiek mokesčių norėtumėte susigrąžinti ar sumokėti, reikėtų susimąstyti, nes atsakomybė tenka ne kam kitam, o pačiam mokesčių mokėtojui”, - teigia O.Jachimovič.
Kaltos abi pusės
“Eurofirmai Ltd” vadovaujančios Agnės Lilionytės nuomone, dėl tarp klientų ir aptarnaujančios firmos kylančių nesusipratimų kaltos gali būti abi pusės.
“Į mus taip pat kreipiasi žmonės, kurie skundžiasi kitų buhalterinių firmų darbu. Patartume žmonėms tariantis dėl paslaugų su buhalterine įmone sudaryti buhalterinių paslaugų sutartį, kurioje būtų nurodytos abiejų šalių teisės, įsipareigojimai, paslaugų apmokėjimo terminai ir sąlygos. Ginčai dažniausiai iškyla arba dėl buhalterio aplaidumo – pristato ataskaitas ne laiku arba išvis nepristato, arba dėl kliento vengimo mokėti už buhalterines paslaugas. Abiem atvejais nukentėjusioji šalis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl sutarties terminų pažeidimo. Pasitaiko atvejų, kada buhalteris sulaiko kliento dokumentų grąžinimą dėl paslaugų neapmokėjimo. Jis turi tokią teisę pagal įstatymą ir klientui patartume susitarti su buhalteriu. Jei buhalteris sulaiko dokumentų grąžinimą ir vengia susitikti su klientu dėl kitų priežasčių, klientas turi teisę reikalauti dokumentus grąžinti, jei reikia – ir teisminiu būdu”, - teigia A.Lilionytė.
Verslo nesugadins
Sauliaus Budino („Consultants Ltd“) nuomone, pasitaiko, kad žmonės bėgioja iš vienos firmos į kitą dėl to, jog jiems trūksta žinių apie Anglijos mokesčių sistemą. „Jie pamato užrašyta „tax return“ ir mano, kad Anglija tokia šalis, kur mokesčius reikia ne mokėti, o atsiimti, ir nori greitai juos gauti“, – šmaikštauja „Consultants Ltd“ direktorius.
Tačiau jis pripažįsta, kad egzistuoja firmos, aplaidžiai ar neatsakingai tvarkančios dokumentus. Jo nuomone, geriau nesikreipti į pavienius asmenis, kurie nėra užregistravę savo veiklos ir kurie susitikimus su klientas paskiria pagal susitarimą telefonu „MacDonalde“, viešbutyje ar tiesiog namuose. „Dažnai, kai nukentėjusysis kreipiasi, klausi, kas tvarkė, sako - nežinau, tokia mergaitė arba toks vyrukas. Žmonės patiki savo banko duomenis ir kitą konfidencialią informaciją tiems, kieno net pavardės nežino. Daug kalbama apie duomenų vagystes, bet čia net vogti nereikia, viską patys iškloja“, – kai kurių lietuvių patiklumu stebisi S.Budinas.
- Ar tokie neatsakingi ar nesąžiningi buhalterinių paslaugų teikėjai nemeta šešėlio visoms lietuviškoms firmoms?
- Vieni yra įsikalę į galvą, kad apskritai reikia vengti lietuvių, tai jie ir vengia, ir patys ne lietuviais apsimeta. Bet šiaip, viską diktuoja rinka. Kiekviename versle yra nesąžiningų ar aplaidžiai dirbančių asmenų, nemanau, kad kelios nesąžiningos firmos ar keli nepatenkinti lietuviai gali sugadinti verslą.
Pastaba: Visų įmonių, kurių darbu skundžiasi mūsų skaitytojai, pavadinimai redakcijai žinomi, tačiau jų neskelbiame vien dėl to, kad neturime tikslo pakenkti kieno nors verslui. Redakcija siekia atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad jie būtų itin apdairūs rinkdamiesi įmonę, kuriai patiki labai svarbią informaciją apie save, savo verslą, pajamas ir išlaidas.