Į „Saloje“ redakciją kreipėsi keletas Airijoje gyvenančių lietuvių, kurie skrydžio Vilnius – Dublinas metu neteko savo asmeninių daiktų. Pasak jų, nepigiai kainuojantys daiktai dingo tuomet, kai bagažas buvo atiduotas skrydį organizavusiai bendrovei. Šių daiktų žmonės pasigedo išsyk, kai tik atsiėmė savo lagaminus Dublino oro uoste.

Bandymai kreiptis į Vilniaus oro uosto bagažo skyrių norimų rezultatų nedavė ir prarastų daiktų žmonės neatgavo. Bandome išsiaiškinti kodėl, bei patarti kaip elgtis tokioje situacijoje.

Neteko fotoaparato

Violeta ir Aurimas (vardai pakeisti – aut.past.) sausio pabaigoje „flyLAL“ avialinijų reisu Vilnius - Dublinas skrido namo į Airiją. Į keletą lagaminų sudėtus daiktus, kaip įprasta likus daugiau nei valandai iki skrydžio, jie atidavė skrydžio registracijos metu. Nieko bloga neįtardami, net ir brangiai kainuojančius daiktus jie atidavė į bagažo skyrių. Lėktuvui nusileidus Dublino oro uoste pora pastebėjo, kad viename krepšių buvę daiktai sudėti kitaip, nei jie patys sudėjo.

Negana to, viršuje buvusio cigarečių bloko nebebuvo. Sunerimę ėmė ieškoti kitų daiktų. Deja, taip pat šiame krepšyje buvusio fotoaparato „Olympus“, Lietuvoje kainavusio 1800Lt, taip pat nebuvo.

„Vos tik grįžę namo, puolėme skambinti į Vilniaus oro uosto bagažo skyrių. Deja, atsiliepęs asmuo mums pasakė, kad turime kreiptis ne į juos, o į Dublino oro uosto administraciją. Tokį nurodymą jis mums motyvavo tuo, jog Dubline yra daug nelegalių darbininkų, tad jie gali užsiimti daiktų iš bagažo vagystėmis. Be to, mums buvo paaiškinta, kad norėdami atgauti savo daiktus turime įrodyti, kad jie išvis ten buvo. O kaip mes tai galime padaryti? Juk prieš skrydį nieks neliepė tarkim nufotografuoti krepšio turinio...“, - nusivylimo neslepia Aurimas.

Pora teigia supratę, kad tiesos ieškojimas gali užtrukti ilgai ir vargu ar sugaišus daug laiko pavyks pasiekti rezultatą. Todėl nutarė neieškoti dingusių daiktų.

„Mes supratome, kad tai bus ilga kelionė per kopas ir nutarėm, kad paprasčiau bus įsigyti naują fotoaparatą. Tiesa, šį kartą jis atsiėjo gerokai brangiau, nes pirkome jau Airijoje. Kitą kartą visus brangesnius daiktus susidėsime į rankinį bagažą. Gaila tik, kad negalime pasitikėti tais, kuriems sumokėjome už skrydį, nes netikėjome, kad gali taip nutikti. Net mintis nekilo, kad kažkas gali raustis po mano daiktus. Gali muitininkas atidaryti prie mūsų akių, bet ne slapta kažkas“, - pasakoja Violeta.

Pasigedo brangių kvepalų

Eugenija ir Aras Januliai sausio mėnesio viduryje grįžo iš Vilniaus į Dubliną. Jau trejetą metų nuolat, kas porą trejetą mėnesių, skraidantys į Vilnių lietuvaičiai teigia, kad daiktų neteko pirmą kartą.

„Kai kažkada skridome į Vilnių per Prahą taip pat buvo atidarytas bagažas ne prie mūsų akių, bet buvo prilipdytas lipdukas, kad bagažas tikrintas. Tokiu atveju net negali pykti, o šį kartą, tai net bjauru buvo pagalvoti, kad kažkas čiupinėjo mano daiktus“, - atviravo Eugenija.

Ji pasakoja vos nusileidusi ir atgavusi bagažą visuomet patikrina ar viskas savo vietoje. Taip padarė ir šį kartą. Kad dingo jos asmeniniai daiktai moteris pastebėjo ne iškart.

„Kai atgavau bagažą Dubline atsidariau savo lagaminą ir pamačiau, kad daiktai sudėlioti kitaip, nei aš buvau supakavusi. Išsyk pastebėjome, kad trūksta bloko cigarečių, tačiau nusprendėm, kad jas paprasčiausiai konfiskavo, nors ir vežėmės leistiną kiekį“, - sako Eugenija.

Grįžusi namo ir išsikrovusi daiktus moteris teigia nieko nepasigedusi. Tai, jog prarado prabangius kvepalus Eugenija pastebėjo tik kitą rytą, kai susiruošė eiti į darbą.

„Turiu nemažą kosmetinę, kurios užtrauktukas gana sunkiai užsiveria. Reikia mokėti ją uždaryti, nors atsidaro nesunkiai. Kai atsiėmusi bagažą apžiūrėjau lagamino turinį pastebėjau, kad mano kosmetinė pravira, bet maniau, kad pati jos tinkamai neuždariau.

Rytą norėjau pasikvėpinti savo mėgiamais kvepalais, tačiau kosmetinėje jų nebuvo. Tuomet ir supratau, kad brangius, jau naudotus „Chanel“ kvepalus kažkas tiesiog išėmė iš mano lagamino“, - apgailestavo Eugenija žalą įvertinusi maždaug 100 eurų.

Paklausta ar bandė atgauti dingusius daiktus pora teigia nesitikintys rasti teisybę, tad niekur nesikreipė. „Tik laiko sugaišim, kam tas vargas... Gaila tik, kad negalime jaustis saugūs. Gal čia ir smulkūs praradimai, tačiau vis tiek nesmagu, be to jeigu kažkas dingsta, nesijauti saugus. Manome, kad čia ne oro bendrovės „flyLAL“, kurios reisu skridome, kaltė, bet Vilniaus oro uosto. Esame girdėję draugų pasakojimų, kad ir kitų avialinijų skrydžių metu dingsta daiktai“, - patirtimi dalijasi pora ir teigia, jog kitą kartą prieš atiduodami daiktus į bagažo skyrių juos nufotografuos ir prisegs raštelį: „Prašome nieko nepaimti“.

Atsakingų beieškant...

Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene Arūnas Marcinkevičius sako, kad kiekvienas keleivis savo bagažą patiki tai aviakompanijai, kurios paslaugomis jis naudojasi. „Todėl visos keleivio pretenzijos turi būti ir adresuojamos tai aviakompanijai, kurios orlaiviu jis skrido. O ne oro uostui, kadangi iš kyla klausimas: kuriame oro uoste - išvykimo ar atvykimo - galėjo dingti keleivio daiktai iš bagažo? Aptikus, kad bagaže kelionės metu kažkas dingo, būtina nedelsiant (jei tai įmanoma) kreiptis į tą aviakompaniją su pretenzija“, - sako Vilniaus oro uosto atstovas. Pasak A. Marcinkevičiaus, kiekviena aviakompanija turi bagažo paieškos tarnybą, kuri ir užsiima dingusių daiktų paieška. Kiek laiko tai trunka ir kuo tai pasibaigia - tai taip pat priklauso nuo kiekvienos konkrečios aviakompanijos.

„Vienuose oro uostuose aviakompanijos turi savo bagažo pakrovimo bei iškrovimo skyrius, kitur (ar kitos aviakompanijos) naudojasi kitų aviakompanijų ar antžeminio orlaivių aptarnavimo kompanijų paslaugomis. Tad, kiekvienas pretenzijos tyrimas (ir baigtis) priklauso nuo daugelio faktorių“, - teigia A. Marcinkevičius.

Tuo tarpu aviakompanijos „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinis direktorius Saulius Stasiūnas sako, kad keleiviai turėtų žinoti, kad pagal vežimo taisykles aviakompanija neprisiima atsakomybės už bet kokią žalą daiktams, kurių neleidžiama vežti registruotame bagaže.

„Keleiviai ir jų bagažas vežami pagal aviakompanijos „Bendrąsias keleivių ir bagažo vežimo sąlygas“, kurias keleivis turėtų žinoti, kad nekiltų papildomų rūpesčių kelionės metu. Susipažinti su šiomis sąlygomis galima aviakompanijos internetinėje svetainėje, taip pat iš agento, pardavusio bilietą arba paskambinus aviakompanijai ar jos įgaliotiems agentams“, - sako S.Stasiūnas.

Pagal šias taisykles aviakompanija neprisiima atsakomybės už žalą registruotame bagaže esantiems neleistiniems daiktams, įskaitant dūžtančius ar greitai gendančius daiktus, netinkamai supakuotus daiktus, anksčiau sugadintą ar perpildytą bagažą, smulkius apgadinimus, tokius kaip įpjovimai, įbrėžimai, įlenkimai ar sutepimai, atsirandančius dėl įprasto nusidėvėjimo, arba vertingus daiktus, tokius kaip pinigai, raktai, vaistai, medicininiai dokumentai, akiniai/akiniai nuo saulės, fotoaparatai, vaizdo kameros ir kiti vertingi elektronikos ar technikos prietaisai bei jų priedai, kompiuteriai, asmeniniai elektroniniai prietaisai, telefonai, mobilieji telefonai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, brangieji ir pusbrangiai akmenys, muzikos instrumentai, apyvartiniai dokumentai, vertybiniai popieriai ar kitos vertybės, meno ir dailės kūriniai, verslo dokumentai, pasai ir kiti tapatybės dokumentai ar pavyzdžiai ir t.t.. Jei, nepaisant, draudimo bagaže yra nurodyti daiktai, aviakompanija neatsako už tokių daiktų dingimą ar sugadinimą.

Krovikų sąžinės reikalas?

Pasak „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinio direktoriaus Sauliaus Stasiūno, pagal galiojančias aviacijos saugumo procedūras, visas patikrintas orlaivio krovinių skyriuje vežamas keleivių registruotas bagažas, įskaitant transferinį ir tranzitinį bagažą, iki orlaivio, į kurį bagažas registruotas, išskridimo saugomas nuo nesankcionuoto priėjimo prie jo. Patikrintas, pasvertas ir tinkamai pažymėtas orlaivio krovinių skyriuje vežamas keleivių registruotas bagažas patenka į specialią bagažo kaupimo - rūšiavimo zoną, į kurią gali patekti tik nustatyto pavyzdžio leidimus turintys asmenys.

S. Stasiūno teigimu bagažo kaupimo - rūšiavimo zonoms taikomi ypatingi saugumo reikalavimai, pradedant nuo patekimo į jas ir kitomis saugumo priemonėmis, tokiomis kaip stebimos video sistemos pagalba ir pan. Pagal nustatytas procedūras orlaivio krovinių skyriuje vežamas keleivių registruotas bagažas visą laiką nuo bagažo perdavimo momento iki orlaivio išskridimo saugomas darbuotojų, atsakingų už bagažo rūšiavimą, komplektavimą, transportavimą bei krovimą į orlaivį.

„Atkreipiame dėmesį, kad šie asmenys yra ne aviakompanijos, o pastarajai antžemines aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Apgailestaujame, tačiau neatmetama ir nesąžiningų minėtų darbuotojų, atsakingų už bagažo rūšiavimą bei jo apsaugą, nusikalstamos veikos atvejų galimybė. Aviakompanija visomis jai prieinamomis priemonėmis ir būdais kovoja su tokiais atvejais (pvz. perduoda tirti teisėsaugos struktūroms užfiksuotus vagysčių atvejus), vykdo jų prevenciją. Todėl aviakompanijai svarbu, kad keleiviai kuo skubiau praneštų apie tokius vagysčių atvejus“, - teigia „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinis direktorius.

Pasak S. Stasiūno, atvykus į paskirties oro uostą ir atsiimant bagažą pastebėjus, kad bagažas yra pažeistas ar buvo atidarytas, dar oro uoste derėtų pasitikrinti ar jame netrūksta daiktų. „Pastebėjus vagystės atvejį derėtų nedelsiant pranešti policijos pareigūnams ir kreiptis į bagažo paieškos tarnybas. Daiktų dingimo atveju, keleivis iš karto po skrydžio, oro uoste turi kreiptis į bagažo paieškos tarnybą ir pranešti apie dingusius daiktus. Bagažo paieškos tarnybos darbuotojai surašys bagažo sugadinimo aktą ir informuos keleivį apie tolimesnius veiksmus“, - teigia S. Stasiūnas. Tai, jog keleivių daiktai gali dingti dėl nesąžiningų darbuotojų kaltės neatmeta ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovas.

“Pagrindinė šių negerovių priežastis (beje, nutinkanti daugelyje viso pasaulio oro uostuose) yra ta, kad neprestižinį ir nepakankamai gerai apmokamą bagažo krovikų darbą oro uostuose paprastai dirba ne pačios geriausios reputacijos žmonės. Iš čia ir kyla viso problemos“, - galimas daiktų dingimo priežastis iš bagažo nurodo A. Marcinkevičius.

Brangius daiktus – į saloną

Vilniaus oro uosto atstovas A. Marcinkevičius pateikia ir keletą praktinių patarimų, kaip saugiai gabenti brangesnius daiktus.

„Nešiojamąjį kompiuterį visada stenkitės imti su savimi į orlaivio saloną. Juolab, kad jis paprastai neįskaičiuojamas į 5 kg asmeninio bagažo svorį, kurį keleivis su savimi gali pasiimti į lėktuvo saloną. Kartu su savimi būtinai imkite ir brangią foto ar video techniką, laikrodžius, papuošalus ir pan. Žodžiu, į tuos leistinus 5 kg turi sutilpti visi brangiausi jums daiktai, su kuriais jūs leidžiatės į kelionę oru“, - sako A. Marcinkevičius ir pataria perkant lagaminą nesižavėti pakabinamomis ar kodinėmis spynelėmis - jos lengvai nusukamos ar atrakinamos.