Protestų epicentru tapęs Mineapolis regėjo jau seniai JAV nematytus vaizdus – padegami automobiliai ir pastatai, plėšiamos parduotuvės, gatvėse vyko karo lauką primenantys mūšiai su policijos pareigūnais.
Smurto banga įsižiebė praėjusį pirmadienį, kai mirė dėl policininko veiksmų uždusęs George'as Floydas, – policininko buvo paguldytas ant žemės ir jam keliu prispaustas kaklas. Nufilmuotas incidentas iškart sukėlė pykčio bangą, o policijos veiksmai buvo pasmerkti kaip rasizmo apraiška.
Nuo G. Floydo žūties tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose visoje šalyje, protestuodami prieš policijos žiaurų elgesį ir rasizmą. Įtampą šalyje smarkiai pakurstė dėl koronaviruso pandemijos kilusi ekonominė krizė – ketvirtadalis šalies darbo jėgos šiuo metu neturi darbo, o skurdžiausiai gyvenančiųjų regionai paveikti labiausiai. Kaip pranešė „The New York Times“, matyti akivaizdus mirčių nuo COVID-19 skirtumas tarp pasiturinčių ir skurdžiai gyvenančių Niujorko rajonų. Bruklinas, kuriame žemiau skurdo ribos gyvena per trečdalį gyventojų, neteko 612 žmonių nuo 100 tūkst., o pasiturintis Rytų Harlemas Manhatane neteko 293 gyvybių nuo 100 tūkst. gyventojų.
Šių įvykių sūkuryje atsidūrė ir lietuvė Agota Sakalauskaitė, jau penkerius metus gyvenanti Bostone. Mergina tikina, kad nors riaušės ir nebuvo tokios nuožmios, kaip neramumų epicentre atsidūrusiame Mineapolyje, smurto neišvengta ir rytinėje pakrantėje.
„Delfi“ pasikalbėjo su neseniai Bostono universitetą pabaigusia lietuve:
– Kokia šiuo metu situacija Bostone?
– Visą dieną girdėti sraigtasparniai, policijos sirenos. Galvojame eiti po pietų pasivaikščioti, nes atrodo, kad viskas jau kaip ir nurimo. Nebėra tų didžiųjų riaušių, kokios vyko vakar. Dabar tvarkomasi. Pasiimsiu fotoaparatą pafotografuoti, kas liko iš mūsų centro. Mes labai netoli gyvename nuo tos vietos, nuo centro.
Vakar viskas judėjo nuo vienos vietos iki kitos. Ir judėjo arčiau mūsų, kur yra vienas prabangus prekybos centras, dabar uždarytas dėl pandemijos. Jis yra už 5 minučių kelio nuo mūsų. Matėme vaizdus per televiziją, kaip daužomi langai, plėšiama, prekės nešamos, kažkas vejasi tuos žmones. Buvome kiek sunerimę, įjungėme signalizacijas, mašinas reikėjo suvaryti į garažą, nes nežinia, kaip viskas gali pasislinkti.
– Visa tai vyko sekmadienį?
– Prasidėjo jau seniau, praėjusią savaitę, kai juodaodis pilietis buvo nužudytas policininko. Prasidėjo Mineapolyje, ten iš viso yra baisiausia, kas gali būti. Ten siaubia vietos verslus, padega pastatus, niokoja turtą, nuosavybę.
– Pas jus būta panašių vaizdų?
– Gal ne taip žiauriai. Ne taip baisiai, kaip pačiame židinyje. Atlantoje, rodos, šeštadienį bandė įsibrauti į CNN būstinę. Pas mus šeštadienį buvo geras oras, bet jau girdėjosi protestai už keleto kvartalų. Policija atvažiavo, galvojom, kad čia gal nieko tokio, nebuvo plėšikavimų. Bet sekmadienį vėl kilo antroji banga, žmonės rinkosi piketuoti ir maždaug nuo 18 iki 21 val. viskas gana taikiai buvo. Policija buvo pasiruošusi ir apsiginklavusi. Viskas galiausiai pratrūko apie 21.30 ir tada 23 vakaro atvyko Nacionalinė gvardija. Tie, kurie prisijungė prie visos šitos masinės psichozės, plėšikavimo, buvo jaunesni. Kai kurie galbūt moksleiviai, kai kurie galbūt koledžo studentai. Ir čia turbūt ne tiek rasinis skirtumas, o labiau socialinio sluoksnio, socialinės įtampos rezultatas.
– Kokia dalis protestuotojų yra nusiteikusių taikiai, o kiek jų agresyvūs?
– Matėme daugiausia tiek, kiek rodė per žinias. Čia vietinės žinios kartais daug geriau nušviečia nei nacionalinė televizija. Galbūt mažiau politikos. Tai, kiek buvo matyti, kai vyko piketas, vis tiek buvo agresijos, nepasitenkinimo, neteisybės. To agresyvumo jie kažkiek turi, bet kadangi niekas neįsivėlė į muštynes, nepradėjo niokoti nuosavybės, riaušių nekilo. Taip, matyti, kad jie turi nepasitenkinimo, bet aš manau, jog visada, kai yra tokia situacija, atsiras kažkas, kas norės tuo pasinaudoti. Panašios tendencijos buvo ir Mineapolyje, ir Atlantoje, ir pas mus. Vis tiek tiems, kas jau ėjo į tą piketą su mintimi, kad yra kažkokia suorganizuota agresyvi grupė, pavyko tuo pasinaudoti. Be to, kai dabar pas mus pandemija, privaloma nešioti kaukes, dar turbūt negreit viskas atsidarys, tai dėl tų kaukių sunkiau atpažinti žmones. Buvo sužeistų policininkų pas mus, areštuota apie 40 žmonių. Nors tai tikrai yra ledkalnio viršūnė. Policininkų, nežinau, gal 6–7 ligoninėje.
– O kokia buvo policijos reakcija?
– Manau, jie buvo kiek įsibauginę, turėjo visas teises reaguoti griežčiau. Jei kas nors niokoja turtą, tu gali į jį net iššauti, bet policija buvo labiau konservatyvi. Jie, žinoma, naudojo ašarines dujas, bet užėmė labiau gynybos poziciją ir leido tai agresijai reikštis. Tiems žmonėms reikia išsirėkti ir pasakyti, ką jie nori, sudaužyti ką nors ar padegti. Bet policija išties buvo gynybos pusėje ir nemanau, kad dėl to, jog jiems trūko pajėgų, o tiesiog dėl to, kad nenori patvirtinti susidariusio įspūdžio, jog jie yra žudikai, kad ieško, kaip pasinaudoti ir kaip ką nors nuskriausti. Jie tikrai nepanaudojo visko, ką galėjo.
– Ar nebuvo kilusi grėsmė jūsų turtui?
– Ne, mūsų gatvėje viskas buvo gerai. Aišku, maždaug 2 nakties ta banga buvo maždaug 4-5 minučių atstumu nuo mūsų. Turbūt nedaug trūko. Sunkiai naktį miegojosi. Ir šiaip būna, kad mieste eina kas nors, šūkauja koks išgėręs žmogus. Bet būni turbūt budresnis, kai žinai, jog įtūžusi minia yra prie pat.
– Ar jaučiatės saugiai?
Jaučiamės saugiai. Per televiziją matėme, kad yra sutelktos pajėgos, Nacionalinė gvardija pasiųsta, tai dabar tikrai viskas nurimę. Aš nemanau, kad daugiau bus tokių išpuolių. Galbūt ir policija nebetoleruos tiek. Matysime.
– Kaip jums atrodo, ar šie protestai yra reakcija į tą tragišką policijos incidentą, ar susideda daugiau veiksnių?
– Dažnai akcentuojama ta rasinė įtampa. Bet aš manau, kad didžiausią įtaką turėjo socialinis klasių pasiskirstymas, pajamų lygiu susiskaldžiusi valstybė. Kaip ir visur kitur. Na, Lietuvoje mes visi daugmaž esame vienos odos spalvos, todėl nelabai galim pagrįsti kaltinimus per kokią nors kitą prizmę. Amerika vis tiek turi istoriją, susijusią su rasiniais dalykais, žmonės gal kiek jautriau reaguoja. Žinoma, visiškai nepateisinama, kas įvyko, tai yra žiauru; kiek aš kalbu, manoma, kad šitaip buvo susidorota ir, jeigu būtų baltaodis, to nebūtų įvykę. Tai, aš manau, yra tiesiog būrimas iš kavos tirščių. Galbūt tam policininkui kas nors yra – pakrikę nervai, prasta jo psichinė sveikata ar jis tiesiog negali tokio darbo dirbti. Problema yra ta, kad kai kurie negali dirbti policininkais, naudoja savo jėgą nepagrįstai. Čia turbūt – didžiausia bėda. Kiek pas mus nacionalinės žinios ir spauda pabrėžia, tai yra rasinis konfliktas.
– Ačiū už pokalbį.