Prieš 75-erius metus Hitleris ir Stalinas nusprendė pasidalinti Europą ir, išprovokavę Antrąjį pasaulinį karą, sulaužė daugybės milijonų žmonių bei ištisų tautų ir valstybių likimus.
Praėjus 50-čiai metų po Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, 1989 m. trijų okupuotų Baltijos valstybių gyventojai susikibo rankomis į 650 kilometrų ilgio gyvą grandinę – Baltijos kelią, sujungusį Vilnių, Rygą ir Taliną.
Tokiu būdu pademonstruota, kad jokia tironija negali sulaužyti žmonių likimų ir užgesinti laisvės troškimo.
O dar po 25-erių metų nuo istorinių 1989-ųjų, Europa vėl stebi revanšistinių jėgų bandymus pasaulį nublokšti atgal – ten, kur neegzistavo tarptautinė teisė, ir vėl atsiranda drįstančių perbraižyti pasaulio žemėlapių kontūrus, pasitelkus konvencines ir nekonvencines kovų priemones. Nejaugi pasaulio bendruomenė jau užmiršo, kur veda šitokie grobuoniški eksperimentai?..
„Mūsų pareiga visam pasauliui priminti, kad meilė laisvei ir taikai nėra tik eilutė istorijos vadovėliuose, kad ji gyvena visų mūsų širdyse“, – įsitikinę Čikagoje gyvenantys lietuviai, kurie kartu su latviais, estais, amerikiečiais, ukrainiečiais bei kitų demokratiją mylinčių tautų atstovais rengia akciją „Embrace Freedom the Baltic Way” (Apkabink laisvę baltiškai).
DELFI kalbino renginio Čikagoje idėjos autorių Lietuvos generalinį konsulą Marijų Gudyną.
– Papasakokite, prašau, trumpai kaip Čikagoje, kuri neretai tituluojama neoficialia Lietuvos sostine už Lietuvos ribų, planuojama paminėti Baltijos kelio 25-metį?
– Čikagoje lietuviai kartu su latviais ir estais Baltijos kelio 25-mečio švęsti rinksis rugpjūčio 23 d. 15 val. pačioje miesto širdyje – Daley Plaza aikštėje.
Čia bus surengtas šiai progai skirtas koncertas. Šia ypatinga proga į Čikagą atvyksta ir vienas iš Dainuojančios revoliucijos, sugriovusios Sovietų Sąjungą, lyderių, kultinės grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas.
Legendinėmis tapusias dainas A. Kaušpėdas atliks kartu su garsiuoju Amerikos lietuvių choru „Dainava“, pasirodymo metu nuskambės ir pasaulio lietuviams sukurta daina iš naujausio „Anties“ albumo. Programos metu taip pat koncertuos Latvijos bei Estijos atlikėjai, šoks JAV lietuvių kolektyvai „Dance Duo“, „Laumė“ ir „Suktinis“.
Renginį vainikuos visų trijų šalių atstovų atliekama specialiai Baltijos keliui parašyta daina „Bunda jau Baltija“, kuriai skambant visi renginio dalyviai bus kviečiami paduoti vienas kitam rankas ir kaip anuomet Baltijos kelyje kiekvienas asmeniškai prisiimsime savo įsipareigojimą laisvei ir demokratijai.
Tikime, kad užsieniečiams tai bus unikali galimybė prisiliesti prie Baltijos valstybių išsivadavimo istorijų, o patiems lietuviams, latviams ir estams šis renginys pažadins ypatingus, nepaprastai brangius prisiminimus. Išduosiu nedidelę paslaptį – specialiai šiam renginiui pagaminome tūkstantį vėliavėlių, kurių viena pusė lietuviška trispalvė, o kita – JAV vėliavos spalvų. Šios vėliavėlės bus išdalintos atėjusiems į renginį, tokiu būdu visa aikštė nusidažys lietuviškos trispalvės spalvomis. Kviečiame žmones atsinešti ir dideles savo šalių vėliavas, todėl reginys turėtų būti išties įspūdingas.
– Šis renginys vyksta Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taip pat karai ir krizės krečia kitus pasaulio regionus. Ar be koncertinės programos renginyje numatoma ir daugiau elementų?
– Taip, renginys vyksta viso pasaulio saugumui ypač sudėtingu laikotarpiu. Praėjus 75-eriems metams po Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, visi matome, kad Rusijoje įsivyravo revanšistinės jėgos, siekiančios sunaikinti per šį ilgą laikotarpį sunkiai kurtą pasaulio saugumo ir stabilumo architektūrą.
Dėl šios priežasties mūsų Laisvės liudijimas ir istorinės pamokos tampa dar aktualesni. Dalyvauti renginyje kviečiame Ukrainos ir daugelio kitų buvusių pavergtų tautų atstovus, taip pat amerikiečius ir visus, kurie myli ir vertina laisvę, demokratiją, žmogaus teises.
Džiaugiamės, kad į renginį planuoja atvykti lietuvių kilmės JAV Kongreso narys John Shimkus, kurio pastangomis Kongresas priėmė sprendimą nuo šių metų kasmet rugpjūčio 23 d. JAV minėti kaip Juodojo kaspino dieną.
Kartu su juo į Čikagą atskris ir Lietuvos bei Latvijos ambasadoriai JAV. Laukiame JAV Senatoriaus Mark Kirk, kitų politikų, diplomatų ir visuomenės veikėjų. Renginyje dalyvauti pakviesti ir Čikagoje reziduojančio diplomatinio korpuso atstovai.
Nors šis renginys pasakos apie Baltijos šalių rezistenciją ir išsivadavimą, iš tiesų jis bus Laisvę mylinčių žmonių šventė.
Renginio plakate įrašėme JAV prezidento Ronaldo Reigano žodžius: „Laisvę nuo jos praradimo skiria ne daugiau nei viena karta. Laisvė neteka mūsų vaikų venomis. Dėl jos būtina kovoti, ją ginti, ir perduoti vaikams, kad jie darytų tą patį.“
– Kaip sumanėte surengti šį renginį Čikagoje?
Šis renginys sumanytas siekiant prisiminti Molotovo – Ribentropo pakto 75-ąsias metines, kai dviem praėjusio amžiaus tironams pasidalinus Europą, buvo išprovokuotas antras pasaulinis karas, pareikalavęs milijonų nekaltų žmonių gyvybių, sunaikinęs ne vieną Valstybę, žudęs ištisas tautas, pagaliau sulaužęs dešimtis milijonus likimų.
Būtent tai nulėmė, kad dalis produktyviausių Lietuvos ir kitų šalių gyventojų buvo priversti išvykti, o okupavus mūsų Valstybę negalėjo sugrįžti namo. Taigi nemaža dalis šių žmonių, dar kartais vadinamų „DP“ emigracijos banga (nuo angl. displaced persons – išvietinti žmonės), gyveno ir kūrė kitas šalis, o ne savo pačių Valstybę ir kartu nenuilstamai kovojo už savo Tėvynės išlaisvinimą.
Nemažai šių žmonių gyvena JAV ir būtent Čikagoje. Naujausios diasporos bangos lietuviai, į JAV atvykę po 1990 metų, Sovietų okupacijos metais nuo represijų nukentėjo patys asmeniškai arba jas patyrė jų šeimų nariai. Absoliuti dauguma po Nepriklausomybės atgavimo atvykusiųjų dalyvavo Baltijos kelyje, mitinguose ar Roko maršuose per Lietuvą, todėl tikiu, kad ateis paminėti pasaulyje unikalaus Baltijos kelio 25-mečio.
Renginio dalyviai ne tik klausysis koncerto, bet ir turės progą pirmieji pamatyti daugiau nei metus Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Čikagoje rengtą parodą apie po Antrojo pasaulinio karo vykusią priverstinę emigraciją. Ši paroda renginio dieną bus demonstruojama Richard M. Daley centre.
– Ar Amerikoje gyvenantys lietuviai aktyviai įsijungia į šio renginio organizavimą?
– Renginį organizuoja Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje kartu su Latvijos ir Estijos garbės konsulais bei visų trijų šalių bendruomenėmis. „JAV Lietuvių bendruomenė“ nuo pat pradžių labai parėmė šią idėją. Ypač daug padėjo „Lietuvių Fondas“, kuris jau tradiciškai yra ištikimas mūsų bendramintis. Šio renginio tikrai nebūtų be Dariaus Polikaičio, Aušros Paulauskienės ir Audrės Budrytės, kurie padeda kurti koncerto scenarijų, choreografiją ir programą. Sonata Kazimieraitienė sukūrė nuostabų konkrečiai šiam renginiui skirtą logotipą, Skaistė Bosas parengė plakatus, Rima Gungor kuria renginio „Facebook“ puslapį, laikraščiai „Draugas“, „Dirva“, „Amerikos lietuvis“ ir „Čikagos aidas“ padeda skleisti žinią apie renginį potencialiems dalyviams. Galėčiau dar vardinti daug žmonių, kurie be jokio atlygio sutiko skirti savo laiką ir žinias šio nuostabaus projekto parengimui ir įgyvendinimui. Tikrai tikiu, kad su tiek pastangų projektas jau yra didelė sėkmė.