Sklando gandai, kad jis kilęs iš turtingos šeimos, kadaise dirbo bare, studijavo literatūrą, teigiama esą jis profesionalus menininkas, grafikas. Tiesą sakant, nė viena iš šių istorijų nėra teisinga. Bent jau taip teigia mįslingojo vyro artimieji, budintys prie 69 metų vyro lovos ligoninėje. Ten jis atsidūrė, nes buvo itin žiauriai sumuštas gatvėje, kurią laiko savo namais.
Tikrasis šio vyro vardas – Josephas Kromelis. Jis gatvės prekeivis, kuriam patinka vaikščioti po miestą. Ir visai nesvarbu, kokiu oru. „Tiesiog toks jo gyvenimo būdas“, – teigia Mičigane gyvenanti jo svainė Linda Kromelis.
Būtent tą Josephas Kromelis ir veikė praėjusį antradienį 11 valandą priešpiet, kai buvo užpultas. Policijos pareigūnams jis pasakojo eidamas vienam praeiviui ištaręs „Sveiki“. Pasveikintas vyras tiesiog pasiuto – puolė gatvės prekeiviui į atlapus, ėmė jį vanoti kumščiais ir trankyti lazda, teigia Čikagos policijos pareigūnai.
Liudininkai pasakoja, kad užpuolikas buvo nusiteikęs itin aršiai. Nukentėjusysis J. Kromelis buvo skubiai iš incidento vietos nugabentas į ligoninę. Jo būklę medikai įvardijo kaip pakenčiamą.
Policijos pareigūnai užpuoliką išsivežė į nuovadą, jam netrukus bus pateikti oficialūs kaltinimai.
J. Kromelis – savotiška vietos įžymybė. Jis pasirodė ne viename reportaže ir filmuke, svetainėje „YouTube“ įkeltas jam skirtas reportažas, pavadinimu „Dudementary“. Be to, iniciatyvūs žmonės sukūrė „Facebook“ paskyrą, kur žmonės talpina šio klajūno nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Bent kiek vienišą gatvių klajūną pažįstantys žmonės jį apibūdina kaip mielą ir malonų žmogų, kuris niekada nepraranda savitvardos.
„Šis vyrukas niekam nekelia problemų. Niekada nemačiau, kad būtų su kuo nors konfliktavęs. Jeigu kas nors jam pasako ką nemalonaus, jis tiesiog apsisuka ir nueina šalin. Labai skaudu, kai nukenčia žmonės, kurie patys negalėtų nė musės nuskriausti“, – teigia Michaelas Parksas, daug metų pažįstantis klajūną.
Netoliese esančio viešbučio durininkas nuotraukoje iš karto atpažino J. Kromelį. Prisiminė, kad paskutinį kartą jį matė maždaug prieš tris dienas. Iš kitų gatvėse nuolat matomų žmonių, anot durininko, J. Kromelis išsiskyrė tuo, kad visada buvo gerai apsirengęs ir pasitempęs.
„Jis labai šaunus vyrukas. Niekada nesu matęs jo susierzinusio. Patikėkite, tikrai atskiriu susierzinusius žmones, esu labai daug tokių matęs, matau kiekvieną dieną. Jis visada buvo labai tylūs ir romus. Labai, labai tylus“, – pasakoja durininkas.
J. Kromelio šeima sako, kad jis labai uždaras žmogus, dievinantis vienatvę, intravertas. Vyras gimė ir iki paauglystės gyveno Lietuvoje. Sulaukęs penkiolikos, kartu su šeima persikėlė į Čikagą, kur baigė mokslus, pasakoja L. Kromelis.
J. Kromelio tėvas Jonas Kromelis, kuriam Čikagoje priklausė užeiga, kartu su žmona Gertrūda po kurio laiko persikėlė į Mičiganą, kur jiems paprasčiausiai labiau patikę. J. Kromelis nuo tėvų atsiskyrė ir liko Čikagoje, kur įsidarbino prekeiviu gatvėje, jis pardavinėjo juvelyrinius dirbinius, prisimena giminaitė.
Maždaug 30 metų J. Kromelis gyveno prieglaudoje netoliese Linkolno parko. Maždaug prieš dvejus ar trejus metus jis persikraustė kitur, nes pastatas, kur jis glaudėsi, buvo paverstas bendrabučiu. Vyras niekada nebuvo sukūręs šeimos. Tėvų nebėra gyvų, kaip ir trijų brolių ir vienos iš dviejų seserų.
„Mes visada nerimavome dėl Joe, kaip švelniai jį vadiname. Nerimavome, nes jis visą laiką praleidžia gatvėje. Gatvėje gali nutikti bet kas“, – teigia L. Kromelis.
Paskutinį kartą su vyro broliu Linda bendravo prieš maždaug metus, kai jis paskambino jai pareikšti užuojautą dėl jos vyro (jo brolio) Pete mirties.
„Jis labai uždaras žmogus. Visada toks buvo. Vienišius“, – liūdnai apie vyro brolį kalba L. Kromelis.
Čikagos gatvių klajūno sūnėnas Vytas Vaitkus, kuris taip pat planuoja artimiausiu metu giminaitį aplankyti ligoninėje, įsteigė „GoFundMe“ iniciatyvą internete, kurios metu renkamos lėšos būtinosioms dėdės išlaidoms.
„Jis visą gyvenimą praleido gatvėje. Nežinau, kas jo laukia, jeigu apaktų ar kiltų kitų rimtų sveikatos problemų“, – nerimauja klajūno sūnėnas.
V. Vaitkus teigia nežinąs, ką darys iš ligoninės išrašytas jo dėdė. Pridūrė nemanąs, kad giminaičiui priklauso socialinės išmokos.
„Tai žmogus, kuriam tikrai praverstų kiekvieno iš mūsų pagalba ir parama“, – konstatuoja V. Vaitkus.