Apie tai mokslininkas penktadienį kalbėjo viešėdamas DELFI interneto konferencijoje.
D. Matulis įvardijo porą emigracijos priežasčių. Jo nuomone, viena dalis žmonių nori išvykti studijuoti, o kita dalis išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių - nerasdami darbo arba tinkamos terpės pasireikšti.
Pasak D. Matulio, vieni išvažiuoja studijuoti ir yra tvirtai nusiteikę sugrįžti, tačiau kitiems tai tampa akla mada ir jie galvoja, kad nėra kitų variantų. Dėl antrojo atvejo mokslininkui liūdna.
„Teko sutikti nemažai moksleivių, kurie galvoja likti ir apie išvažiavimą negalvoja. Man ypač patiko vienos moksleivės mintis, kad dabar yra šiek tiek akla mada išvažiuoti. O ji jautėsi kaip tik įpareigota neišvažiuoti“, - pasakojo D. Matulis.
Kita vertus D. Matulis sakė suprantantis ekonominius emigrantus, kurie nusivilia galimybėmis rasti darbą po ilgų nesėkmingų paieškų. „Dažnai jie iš tiesų stengiasi ir būna aukštos kvalifikacijos. Tačiau kartais išvažiavimas parodo, kad ir Vakaruose ne visi keliai rožėmis kloti ir labai reikia pasistengti ir sąžiningai padirbėti. To ir linkėčiau išmokti išvažiavusiems“, - teigė mokslininkas.
Prieš grįždamas į Lietuvą darbo ieškojo 3 metus
Pats D. Matulis į JAV išvyko 1993 m. Tuomet, pasak jo, nebuvo daug emigruojančių žmonių. nebuvo mados bėgti. Jo tikslas buvo į Lietuvą atvežti kuo daugiau žinių.
„Šiandien, manau, pasielgčiau priešingai ir likčiau Lietuvoje, nes galimybių čia nepaprastai padaugėjo. Esu mokslininkas - mano specialybėje turime daugiau galimybių išvažiuoti trumpiems vizitams nei galime išnaudoti“, - pasakojo DELFI svečias.
D.Matulis pasakojo girdėjęs kalbų, esą prieš grįždamas į Lietuvą turėjo kažkokį užnugarį. „Deja, tuo metu palaikiau ryšius tik su vienu buvusiu dėstytoju. Grįžęs į Lietuvą darbo ieškojau trejus metus. Iš pradžių visiškai nesėkmingai. Pabandžiau keletoje kompanijų ir universitetų - tikrai nebuvau niekuo išskirtinis. Situacija pasikeitė tik kai laimėjau ES Reintegracijos Grantą. Tai buvo tarsi šioks toks įrodymas, kad mano vykdomi mokslo tyrimai yra pakankamai aukšto lygio. Tik tada mane sutiko priimti Biotechnologijos institute“, - apie kelią grįžus į Lietuvą kalbėjo mokslininkas.
D. Matulis JAV praleido 12 metų. Nors jam norėjosi grįžti nuo pačių pradžių, tačiau pirmuosius 10 metų mokslininkas studijavo ir kaupė patirtį, kurios labai prireikė grįžus.
„Net žinodamas, kad niekas manęs gali Lietuvoje nelaukti, sukaupiau nemažai literatūros bei įrangos mano tyrimams ir būčiau grįžęs bet kuriuo atveju. Netgi neplanavau, kad Lietuvoje gausiu tiek projektų ir užsakymų. Aš vis tiek tikiu, kad būčiau radęs, kur pritaikyti savo mokslinius tyrimus ir žinias, net jei ir nebūčiau radęs dabartinės darbo vietos“, - kalbėjo mokslininkas.
Pastebi sovietmečio tradicijų
Po 12 metų grįžęs į Lietuvą D. Matulis tėvynę rado visomis prasmėmis labai paaugusią. „Tačiau yra ir tam tikrų susikaupusių per 20 metų nesprendžiamų problemų. Dėl to nieko nekaltinu, nemanau, kad kalta valdžia, kaip daug kas sako. Bet šiek tiek kaltės tenka mums visiems: tiek eiliniams, tiek verslininkams, tiek valdžios atstovams. Dar manau, kad daug kaltės tenka ir žiniasklaidai, kuri vaikydamasi tam tikro trumpalaikio pelno, kartais ardo žmonių pasitikėjimą ir per daug akcentuoja tik neigiamus gyvenimo aspektus“, - kalbėjo mokslininkas.
Jis pastebi, kad amerikiečiai kiekvieną dieną šypsosi, nors ten irgi yra rimtų problemų ir tikimybė, kad jos spręsis, daug mažesnė nei pas mus.
Visgi Lietuvoje mokslininkas pastebi ydingų iš sovietmečio likusių tradicijų – pavyzdžiui, kai proteguojami artimieji, kolegos. Šias tradicijas neretai perima ir jaunoji karta. Visgi, D. Matulio nuomone, bent jau tiksliuosiuose moksluose mokslininkų klanų labai mažėja. Tai lemia objektyvėjantis rezultatų vertinimas.
Biotechnologijos instituto mokslininkas pasakojo susiduriantis su problema, kai Lietuvoje jaunų mokslininkų trūksta. Pavyzdžiui, konkursai profesūros vietai geriausiuose JAV universitetuose dažnai viršija 200-300 kandidatų į vieną vietą, o Lietuvoje džiaugiamasi, jei į vieną vietą pretenduoja 2-3 asmenys.