Lietuvos parlamento prašoma išsaugoti pilietybę tiems lietuviams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimę, šių asmenų vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Anot rezoliucijos, prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės siūlytas Pilietybės įstatymo projektas nėra priimtinas, "nes daug lietuvių, kurie emigravo iš Lietuvos okupacijos laikais ir po 1990 metų kovo 11 dienos, ir dėl įvairių priežasčių priėmė kitos valstybės pilietybę, prarastų Lietuvos Respublikos pilietybę".
Šiuo metu Seime svarstoma naujoji Pilietybės įstatymo redakcija dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Lietuvių bendruomenės yra įsikūrusios mažiausiai 41 valstybėje.
Seimas yra vyriausiasis PLB organas, kuris rūpinasi užsienyje gyvenančių tautiečių problemomis, ieško priemonių lietuvybei išlaikyti, derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą.