Nuvertus prezidentą Viktorą Janukovyčių ir nurimus kautynėms visų dėmesį prikaustė Krymas. Ukrainai priklausančioje autonominėje respublikoje – dešimtys tūkstančių rusų karių, kurie perėmė šios teritorijos kontrolę. Rusijos karinio pasirengimo patikrinimas bei pratybos Kaliningrado srityje pasėjo baimę ir lietuvių širdyse. „Tiesa“ šia tema kalbėjosi su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais lietuviais ir klausė, ar jie jaučia grėsmę tėvynei ir ar jaudinasi dėl ten likusių artimųjų.
Emigravę lietuviai šia tema išsako gana kontroversišką požiūrį į Lietuvos ateities santykius su Rusija. Vieni įsitikinę, kad krizės metu Lietuva be reikalo viešai išreiškė paramą Ukrainai, nes taip pateko į Rusijos taikiklį. Kiti – pritaria Lietuvos Vyriausybės elgesiui ir baiminasi Rusijos grėsmės.
„Tiesos“ pašnekovas Vitalijus, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ilgiau nei dešimtmetį, teigė nežinantis, kaip elgtis dabartinėje situacijoje. Automobilių remonto servisą turintis vyras rūpinasi Lietuvoje likusiais senyvo amžiaus tėvais.
Automobilių meistras sakė dažnai raminantis verkiančią mamą ir karo nuotaikomis gyvenantį tėvą. Vyrui net buvo kilusi mintis pasikviesti abu tėvus kartu gyventi į Jungtinę Karalystę, mat, jo manymu, kasdienis jaudulys tikrai pakenks jų sveikatai. „Tėvas rėkia, kad jei reikės, dar kartą eis ginti Lietuvos nuo rusų. Mama blogai miega naktimis, nes bijo, kad prasidės karas. Man tokie svaičiojimai atrodo juokingi, tačiau, jei politikų grasinimai ir gąsdinimai nesibaigs, bijau, kad teks rimtai su jais pasikalbėti. Kol kas manęs jie nesiklauso ir rimtai ruošiasi dar vienam karui“, – atviravo Vitalijus.
Ne kariautų, o bėgtų
Jaudulio dėl Lietuvai kylančios agresijos neslėpė ir 27-erių padavėja Julija. Jauna moteris teigė suprantanti, kad kol kas tėvynėje likusiems giminaičiams realus pavojus negresia, tačiau kartais pagalvojanti, ką darytų, jei prasidėtų karas. „Nemanau, kad Lietuvoje lietuviams dabar yra ko baimintis. Mūsų politikai tiesiog provokuojami ir stebimi. Tačiau tikrai pagalvoju, kas būtų, jeigu būtų. Su artimaisiais apie tai nekalbame, bet tikiu, kad lietuviams vieną dieną gali tekti bėgti kaip žydams nuo vokiečių. Manau, mano artimieji šautuvų į rankas neimtų, stengtųsi bėgti į užsienį. Baisiausia tai, kad negalėčiau jų pasikviesti. Neturiu lėšų padėti artimiesiems. Kur jie apsigyventų, ką dirbtų Anglijoje?“ – svarstė pašnekovė.
Jauna moteris įsitikinusi, kad, jei Lietuvoje kiltų karas, labai daug tautiečių išvyktų pas emigravusius pažįstamus į Angliją bei Airiją. Pašnekovės manymu, dabartinė sistema tėvynėje netenkina ten gyvenančiųjų poreikių net dabar, tad kilus neramumams mažai tautiečių rizikuotų savo gerove dėl tėvynės teritorijos: „Prieš keliolika metų lietuviai norėjo atgauti laisvę ir patį lietuviškumą, nes daugybę metų gyveno rusų priespaudoje, o kai kurie jau tada bėgo iš šalies net neturėdami teisės. Dabar situacija daug blogesnė – paprastas žmogus jaučia Vyriausybės priespaudą. Esu tikra, kad jaunimas pasipustytų padus nuaidėjus pirmam šūviui, nes kam ginti šalį, kuria nepasitiki? Anglijos politikams kiltų dar daugiau bėdų dėl kylančios imigracijos.“.
Politikai – bailiai?
„Tiesos“ pašnekovas Vitalijus teigė manantis, kad Lietuvos politikų eskaluojamas pavojus – netikras: „Prašydama užsienio šalių pagalbos Grybauskaitė tarsi viešai įspėjo Putiną patraukti nagus. Bėda ta, kad dažnas lietuvis nesidomi politika ir aklai tiki informavimo priemonėmis. Juk per „Panoramą“ Prezidentės įspėjimus išgirdęs senukas šventai patikės, kad prasideda karas. Jei neprasidėtų, kam tada tie kariai pasienyje, kam atsiųsta daugiau lėktuvų? Ir žiniasklaida, ir politikai turėtų paprasčiau nupasakoti esamą situaciją, nes kol kas jie tik sėja paniką visuomenėje.“
Moldovos Premjeras Iurie Leanca žiniasklaidai sakė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys išsigandusios dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų. Pasak politiko, stipriausią baimę jaučia Lietuva, kuri pirmoji paskelbė Nepriklausomybę. Apie šalį skleidžiama Rusijos žiniasklaidos propaganda stiprina baimę ir skatina rengtis galimam karui.
Kaltinimai Lietuvai teroristų rengimu
V. Putinas viešai apkaltino Lietuvą ir Lenkiją rengus „ekstremistus“, kurie pradėjo neramumus Kijevo Maidano aikštėje. Rusijos televizijoje paskelbta informacija, neva Maidano „ekstremistai“ buvo rengiami Trakuose esančioje kaimo turizmo sodyboje, privertė sunerimti. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią propagandą pavadino agresijos skatinimu.
D. Grybauskaitė bei valstybės saugumo pareigūnai, bendraudami su užsienio šalių politikais, pastarosiomis savaitėmis ruošiasi gynybai. Lietuva pirmą kartą nuo įstojimo į Europos Sąjungą dėl galimos grėsmės paprašė NATO pagalbos, kuri šalyje dislokavo dar šešis karinius lėktuvus.
Londone gyvenanti namų šeimininkė Lina peikė pasaulio galingųjų elgesį su Rusija: „Putinas daro, ką nori, o didžiosios valstybės – nieko, tik kas antrą dieną viešai pasisako: „Vladimirai, elgiesi blogai, karo Europoje negali būti“ ir pagrūmoja pirštu. Jam vienodai šviečia tie pamokymai be veiksmų. Dėl Rusijos įtakos ir galimų ekonominių pasekmių niekas nenori imtis realių veiksmų, tai ir žiūri, kaip gabaliukais pjausto Ukrainą. Visi jie – bailiai! Netikiu, kad Rusija sustos ties Ukraina. Valgant apetitas auga, o karine technika, naikintuvais ir bombomis apsiginklavę galingieji tik rypauja kaip senoliai apie savo jaunystę. Jei rusai pultų Lietuvą, būtų taip pat“.
Tėvynės likimas – nė motais
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą Seime drumstė politikų jaudulys dėl galimos grėsmės Baltijos šalims. Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sakė, kad jei ES nesiims veiksmų prieš Rusijos agresiją, Lietuva dar sulauks išpuolių. Politikė įsitikinusi, kad Europos šalys vietoj pagalbos Ukrainai pirmiausia stengiasi apsiginkluoti pačios, tačiau Lietuvos valdžios elgesys su piliečiais turės įtakos šalies saugumui.
„Tiesos“ pašnekovė Lina, priešiškai nusiteikusi Ukrainos negelbėjančių šalių atžvilgiu, neslėpė, kad karo atveju ir pati nepadėtų Lietuvai. „Ką aš galėčiau padaryti? Išleisti savo vyrą ir 15 metų sūnų šaudyti? Tikrai ne. Čia mes gyvename saugiai ir ramiai. Teneįsižeidžia kiti emigrantai, tačiau netikiu, kad išvažiavusieji į užsienį grįžtų namo padėti artimiesiems. Nors patys emigrantai dažnai sako, kad išvykę tampa didesniais patriotais, bet tai nė velnio nepanašu į tiesą. Tikri patriotai priešintųsi ir gintų tėvynę, o emigrantai to tikrai nedarys“, – įsitikinusi dviejų vaikų motina.
Kiti pašnekovai, paklausti, kaip elgtųsi, jei Lietuvoje kiltų atviras konfliktas, tik gūžčiojo pečiais. „O kaip turėčiau elgtis? Nuvažiuoti automobiliu ir atsivežti tėvus, kad nenukentėtų. Gal finansiškai ar kaip kitaip paremti kareivius. Žinau, kad esu lietuvis, jaučiu ryšį su šalimi, kurioje gimiau ir augau, bet savo sveikatos ar net gyvybės dėl jos tikrai neaukočiau“, – neslėpė Vitalijus.
Jam pritarė ir Julija, teigdama, kad emigravus pasikeičia požiūris į tėvynę bei su ja susiję žmogaus veiksmai: „Jei planuočiau grįžti gyventi į Lietuvą, galbūt turėčiau kažko imtis. Nors neįsivaizduoju ko. Dabar mano gyvenimas – čia, turiu namus, darbą, ateities planų. Galėčiau padėti finansiškai ar patarti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Kita vertus, esu įsitikinusi, kad žmonės patys pasirenka savo gyvenimą. Jei mano artimieji pasirinktų susidurti su Rusijos agresija ir nepalikti šalies, jie turėtų būti pasiruošę ir visoms iš to kylančioms pasekmėms.“
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1092)