Kasdien emigrantai į Lietuvą išsiunčia po kelis tūkstančius atvirlaiškių ir siuntinių. Į vieną Airijos paštą kartą per savaitę skuba ir šioje šalyje gyvenanti kaunietė Jolita Veličkienė. Ji rašo tėčiui, kuriam laiškų daugiau niekas nesiunčia. „Jis asocialus, jam gyvenimas nesusiklostė, bet nenoriu nuo jo nusigręžti, todėl rašau dažnai, siunčiu atvirukus, anūkų ir savo nuotraukas“, – pasakojo J.Veličkienė.
Airijoje namus suradusi Jolita pabandė išsiaiškinti, kodėl pašto darbuotojai neatneša laiškų į greta pašto esantį Kauno bendrabutį.
Moteris spėja, kad daugybę metų pašte dirbantys žmonės yra susidarę savo nuomonę apie gyventojus ir ne visiems pristato laiškus: asocialūs gyventojai, esą, laiškų nepasigestų, todėl nebūtina visų siuntų pristatyti.
„Jis išgeria, bet argi dėl to nenusipelno gauti mano laiškų? Ar paštininkas gali nuspręsti, kuris vertas gauti laišką, o kuris ne?“ – su nuoskauda klausimus žėrė J.Veličkienė.
Atėjusi įbruko pinigų
Sužinojusi, kad didžioji dalis siųstų laiškų tėčio nepasiekia, emigrantė nusprendė išsiaiškinti, kur jie nukeliauja. Dainavos mikrorajono Chemijos gatvės 5 namo gyventojams laiškus nešioja 31–ojo pašto darbuotojai. J.Veličkienei pavyko sužinoti, kad į tėčio namą kasryt spaudą ir laiškus pristato trečius metus šiame pašte dirbanti Aldona Venclauskienė.
„Kai pradėjau judinti šį reikalą, į tėčio namus laiškus nešanti paštininkė atėjo ir pasakė, kad siuntiniai neatsiras ir, įbrukusi į rankas 40 litų, dingo“, – pasakojo J.Veličkienė.
Emigrantė tėčiui pinigų sakė nesiųsdavusi, į voką dėdavo tik nuotraukas, laiškus, atvirutes. Jolitos nuomone, jei kartą smalsi paštininkė atplėšė laišką, įsitikinusi, kad jame nėra nieko vertingo, turėjo jį pristatyti gavėjui, kad ir praplėštą.
Prastą laiškininkų darbą Airijoje įsitvirtinusi lietuvė laiko didžiule skriauda. Kol mama buvo gyva, rašydavo dukrai į užsienį, norėjo pamatyti anūkus, tačiau tuomet J.Veličkienė namų ir šeimos ilgesio nejautė, mamos laiškus ignoravo. Dabar gyvas likęs tik tėtis, todėl moteris, lyg ir bandydama išpirkti kaltę, visą šilumą ir meilę bando skirti jam.
„Nesu milijonierė, negaliu atskristi kiekvieną savaitgalį tėčio apkabinti, bet galiu išsiųsti laišką. Tik gaila, kad jo mano žodžiai nepasiekia“, – apgailestavo J.Veličkienė.
Tėvas laiškų nebelaukia
Apsilankę Chemijos gatvės 5-ajame name visas bendrabučio laiptinių duris radome praviras, daugelis pašto dėžučių – netvarkingos ir nerakinamos. Tikėtina, kad iš Airijos siųstus laiškus pasisavino nesąžiningi žmonės. Tačiau 111-ajame bute gyvenantis Saulius Robertas Venclovas, J.Veličkienės tėvas, taip nemano. „Mums nepasisekė, turime nesąžiningus paštininkus. Visi žino, kad jie laiškus patikrina, o vertingesnius daiktus pasiima“, – pašto darbuotojus kaltino S.R.Venclovas.
Tiesa, pastarąjį kartą kauniečiui dukra iš Airijos siuntė ne tik nuotraukas ir atvirutes. Nors siųsti pinigus laiškuose ir draudžiama, voke buvo ir 10 eurų kupiūra. Nesulaukęs laiško S.R.Venclovas su sugyventine Rita nuėjo į paštą. Paštininkai gynėsi nieko nežiną apie jokius pinigus.
„Praradę viltį grįžome namo. Po pusvalandžio kažkas pradėjo belstis į duris – paštininkė atnešė 40 litų. Neva kompensaciją už dingusius 10 eurų. Pasiūliau 5 litų grąžos, bet ji nieko nelaukusi išskubėjo“, – prisiminė S.R.Venclovas. Papasakojęs šią istoriją dukrai vyras paprašė jos daugiau laiškų nebesiųsti. Po incidento jie ryšį palaiko telefonu. Vasarą S.R.Venclovas dukterį planuoja aplankyti Airijoje.
Konditerė tapo laiškininke
J.Veličkienė baiminasi, kad surasti siųstų pašto siuntų nepavyks, jos pripažintos dingusiomis. Airijos paštininkai atsakė, kad viena dingo Lietuvoje, o kitos buvimo vietą nustatyti dar sudėtingiau, nes ji nebuvo registruota.
Kauno 31–ojo pašto viršininkė Gena Banytė apgailestavo, kad išsiaiškinti, kur dingo iš Airijos siųsti laiškai, bus sudėtinga, nes J.Veličkienė nenurodė laiškų siuntimo registracijos numerių. Ji pabrėžė, kad laiškas galėjo dingti ne Lietuvoje, bet kažkur užsienyje. 37–erius metus pašte Chemijos gatvėje dirbanti G.Banytė vadovauja septyniems paštininkams, visais jais pasitiki.
„Vagis iškart atpažįstu, jie ilgai mūsų pašte neužsibūna. Visi mūsų darbuotojai sąžiningi, laiškų neatplėšia, o A.Venclauskienė yra patikima, ją apkaltinčiau paskutinę“, – darbuotojus gynė pašto viršininkė.
Laiškininkė A.Venclauskienė kaltinimus neigia ir stebisi, kodėl kažkas nori ją apkaltinti. 40 litų J.Veličkienės tėčiui tikina nenešusi. Per dieną A.Venclauskienė gyventojams pristato apie 1,5 tūkst. laiškų.
„Visą gyvenimą dirbau konditere, prieš trejus metus nusprendžiau tapti laiškininke, kad visą dieną galėčiau vaikščioti gryname ore ir švilpauti“, – sakė A.Venclauskienė.
„Lietuvos pašto“ Komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Čepulytė pabrėžė, kad A.Venclauskienė puikiai išmano ne tik laiškininko darbą, bet ir bendravimo su klientais, konfliktinių situacijų sprendimo subtilybes. Ji – patikima ir sąžininga darbuotoja. Tačiau jeigu klientė kreiptųsi, būtų galima atlikti tyrimą, kur dingo siųsti laiškai.
Pasitelks „slaptą klientą“
Visos pašto korespondencijos siuntos nuo praėjusiųjų metų rugsėjo 1 dienos klasifikuojamos į pirmenybines ir nepirmenybines. Kai siuntą pristatyti labai skubu, siūlomas pirmenybinis siuntimo būdas (1–4 dienos), nepirmenybinė siunta keliauja iki 6 dienų.
J.Čepulytė sako, kad dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl praplėštų ar apgadintų pašto siuntų, dingus registruotoms pašto siuntoms, dėl eilių prie pašto langelių. Per 2007 metus skųstasi 299 kartus, iš jų 46 pretenzijos buvo pagrįstos. Kai kuriais atvejais laiškus pažeidžia nesąžiningi pašto darbuotojai. Tuomet jiems skiriami papeikimai, drausminės nuobaudos arba jie atleidžiami iš darbo.
Šiemet paštas planuoja pradėti „slapto kliento“ programą, kuri, manoma, padės užpildyti bendravimo su klientais kultūros spragas. Lietuvoje laiškus nešioja daugiau kaip 3 tūkst. laiškininkų. „Nepagrįstų skundų, pretenzijų daugėja ir dėl nesąžiningos kitų rinkos dalyvių veiklos, nes žmonės, neatkreipdami dėmesio į jiems teikusią pašto paslaugas įmonę, iš įpratimo dažniausiai kreipiasi į „Lietuvos paštą“, – pabrėžė J.Čepulytė. Problemų kyla ir kai klientai siunčia draudžiamus siųsti daiktus – muitinė juos konfiskuoja.
Daug netvarkingų dėžučių
Anot J.Čepulytės, tvarkyti pašto dėžutes gyventojai pradeda tik tada, kai jiems pabosta negauti laiškų ir prenumeruojamų laikraščių. Ypač dažnai laiškai dingsta iš netvarkingų, nerakinamų pašto dėžučių daugiabučių laiptinėse. Lietuvoje yra daugiau kaip 1 mln. pašto dėžučių, maždaug trečdalis jų netvarkingos. Pašto dėžutės tikrinamos du kartus per metus, tvarkingų dėžučių gausėja nežymiai.
Pasak J.Čepulytės, neseniai viena kaunietė pro langą pamatė pribloškiantį vaizdą: Studentų gatvėje, šalia krūmų, garbaus amžiaus vyriškis ištraukė iš krepšio laiškus ir juos suplėšęs numetė ant žemės. Kauno apskrities centrinio pašto Paslaugų kokybės skyriaus darbuotojai nustatė, kad šią teritoriją aptarnauja Kauno 9–asis paštas, kuriame dirba tik moterys.
„Ko gero, vyras laiškus pavogė iš nerakinamų pašto dėžučių ir, juose nieko vertingo neradęs, tiesiog išmetė“, – darė išvadą J.Čepulytė.
Laiškai adresato nepasiekia ir netinkamai užrašius gavėjo adresą. „Lietuvos paštas“ rengia taisyklingo adresavimo akcijas, platina gyventojams lankstinukus, kuriuose nurodyta, kaip reikia užrašyti gavėjo adresą.