„Negi britai eis dirbti į fabrikus? Nemanau“, – sakė lietuvė Aurelija, dirbanti viename fabrike Bostono mieste netoli Anglijos rytinės pakrantės.
„Man nebaisu. Šis referendumas man ne problema“, – pridūrė 28 metų moteris, kalbėdama apie praeitą ketvirtadienį įvykusį referendumą, per kurį Britanijos rinkėjai apsisprendė išstoti iš ES.
Istorinių mugių mieste Linkolnšyro grafystėje padėtis dramatiškai pasikeitė 2004 metais, kai aštuonios postkomunistinės šalys įstojo į ES, o tūkstančiai atvykėlių, daugiausia iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos atvyko ieškoti darbo Anglijos maisto pramonės širdyje.
Per 12 metų Bostonas tapo miestu, kuriame atvykėliai iš Rytų Europos sudaro didžiausią gyventojų dalį visoje Britanijoje. 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys rodo, kad aštuonių naujai įstojusių ES narių piliečiai tuo metu sudarė 10,6 procento.
Galbūt tai bent iš dalies nulėmė faktą, kad Bostonas per referendumą tapo tvirčiausiu šalyje „Brexit“ šalininku – už pasitraukimą iš ES balsavo 75,6 proc. referendumo dalyvių.
Nors mieste tvyro antieuropietiškos nuotaikos, neabejotinai sustiprintos imigracijos problemų, rytų europiečiai, tarp jų Aurelija, kuri valgė virtinius viename lietuvių restorane, neabejoja pasiliksiantys Linkolnšyre.
35 metų Piotras Untermannas, ilgiausiai dirbantis lenkas taksistas Bostone, tikino: „Lenkai nesuka dėl to galvos. Jie nebijo.“
„Žinau, kad jie nieko negali padaryti, nes gyvenu čia jau 11 metų. Mano dukra turi Britanijos pasą. Moku mokesčius, gyvenu čia ir turiu būstą“, – pridūrė jis.
„Jeigu jie norės, kad išvykčiau – gerai: atiduokit pinigus už mano namą, ir galėsiu iškart išvažiuoti!“ – juokėsi imigrantas.