Vyriško instrumento partneris
Daugiau nei dvidešimt metų paskui fleitos skambesį į bet kurį pasaulio pakraštį sekantis G.Gelgotas nevadina savo instrumento romantišku. „Tai – daugiau vyriškas nei romantiškas ar švelnus instrumentas“, – apibūdino fleitą muzikantas.
Giedrius sako, kad groti fleita nėra taip sunku, kaip nešioti plytas į penktą aukštą, tačiau fizinių jėgų vis dėlto reikia žvėriškai daug. „Turi mokėti groti ir tyliai, ir švelniai, ir minkštai, ir garsiai, ir ryškiai“, – tik muzikantams žinomais niuansais dalijosi pašnekovas.
G.Gelgotas groti skersine fleita pradėjo nuo dešimties, būdamas mažesnis skambino fortepijonu. Dėl profesinio pasirinkimo niekada nesuabejojęs fleitininkas minėjo savo repertuare turintis begales kūrinių, kuriuos galėtų groti penkiasdešimtąjį ir šimtąjį kartą.
Techninė fleitininkų virtuvė, sakė G.Gelgotas, primena cechą: „Tobulindamas įgūdžius muzikantas turi groti tiek daug pratimų, gamų, kad bet kokia instrumento romantika nublanksta ir užsimiršta.“
Bet yra akimirkų, kurios atperka visas pamokas. „Kartą pianistas Petras Geniušas yra pasakęs, kad aš esu fleitininkas, su kuriuo jis galėtų groti koncerte ir be repeticijos. Po šių žodžių pajutau didžiulį džiaugsmą“, – prisiminė vieną maloniausių įvertinimų Giedrius.
Ilgisi lietuviškų lašinių
Muzikų šeimoje gimusiam G.Gelgotui lengva nebuvo. Tėvai nuo mažumės lenkė prie menų, tačiau Giedrius vėliau niekada to nesigailėjo. „Kartais pagalvodavau, kiek laiko sugaištu besimokydamas. Juk aš ir šiandien dar studentas. Tik kitąmet baigsiu Vilniaus teatro ir muzikos akademijoje aspirantūrą. Gal būdamas kitos profesijos uždirbčiau daugiau, bet aš džiaugiuosi tuo, ką turiu dabar“, – kalbėjo fleitininkas.
Nepastoviu žmogumi save vadinančiam Giedriui gyvenime dažnai šypsosi sėkmė. Ji lėmė ir tai, kad G.Gelgotas atsidūrė egzotiškoje ir triukšmingoje Egipto sostinėje Kaire. Ne kaip turistas, o kaip Kairo operos ir baleto teatro darbuotojas.
Dešimt metų nacionaliniame Lietuvos operos ir baleto teatre dirbusiam fleitininkui šiuo metu – atostogos. Nepraeis nė pusmetis, kai G.Gelgotas vėl grįš į faraonų piramidžių miestą.
Bene stipriausio Lietuvos fleitininko sūnus Kaire labiausiai pasiilgsta artimųjų, juodos duonos ir lietuviškų lašinukų. O šiaip, juokiasi Giedrius, gyventi galima.
Muzikantas sako, kad Kairas – dieviškas miestas, bet lietuvis jau spėjo patyrinėti ir kiek kitokį arabų megapolio veidą. „Būdamas ten, jaučiu didžiulį religijų skirtumą. Negalėčiau pasakyti, kad Egipto arabai įkvėpė man didelį susižavėjimą jų papročiais ir mentalitetu“, – prisipažino G.Gelgotas.
Jokių rimtesnių santykių
„Koranas sako, kad meluoti ir vogti negalima, bet aš nepažįstu nė vieno taksisto, nė vieno kioskelio prekiautojo, kuris tavęs, nežinančio kainų, neapmautų“, – kalba G.Gelgotas. „Apgauk ir patek ant Alacho pagalvės“, – ironizavo lietuvis muzikantas.
Paklausus apie artimesnius ryšius su egzotiškomis Kairo moterimis, pašnekovas tik šyptelėja. Giedriaus teigimu, vietinės su europiečiais nebendrauja dėl įvairių priežasčių.
Svarbiausioji – padorumas. Bet lietuvio egzotiškos moterys ir nežavi.
„Ištekėti už kitos religijos atstovo jos negali. Ko nors paklausus jos atsakys, bet jokių rimtesnių santykių su tenykščiais religingais žmonėmis geriau nemegzti“, – patarimus tautiečiams dalijo pašnekovas.
Kaire gyvenančio G.Gelgoto širdį kamuoja ilgesys. „Šeimyninė mano padėtis nėra pavyzdinga. Vedžiau devyniolikos, išsiskyriau dvidešimt vienų. Šiandien buvusi žmona gyvena Italijoje, augina mūsų dukrą Ugnę. Jos kiekvieną dieną be galo ilgiuosi: matomės du kartus per metus.“
Susilaukęs pirmagimės G.Gelgotas vylėsi mergaitę pakreipsiąs muzikiniu keliu, tačiau dabar jis daug labiau rūpinasi, kad dukra neprimirštų lietuvių kalbos.
Amūro strėles valdo muzika
Nurijęs kartėlį dėl jį ir jo dukrą skiriančio atstumo G.Gelgotas prisipažįsta dažnai įsimylintis ir gyvenantis pačiu gražiausiu jausmu. Greitai susižavintis pašnekovas svarstė, ar tik nebus dėl to kaltas nepastovus, skriejantis muzikanto gyvenimas.
„Aš visada kažkur kitur. Nebūtų klaida man prikišti pastovumo trūkumą. Gal tai – mano paties susikurtas likimas?“ – svarstė nuolat keliaujantis fleitininkas.
Muzikantas prisipažino: kai išgirsta grojančią moterį, didelė tikimybė, kad pervers Amūro strėlė. „Kiek kartų esu įsimylėjęs merginą, išgirdęs ją grojant! – kalbėjo G.Gelgotas. – Pakanka dešimties minučių, ir aš jau įsimylėjęs. Išsiskyrus mūsų keliams, klausiu savęs, kuo ji buvo tokia nepaprasta? Tada ir suprantu, kad ne mergina, o jos muzika mane pakerėjo.“
Prisiminęs vieną intymesnį asmeninės biografijos atvejį pašnekovas pasakojo apie netikėtai užgimusį jausmą kolegei fleitininkei. „Ji buvo kiek stamboka, bet tai netrukdė. Po kelerių metų užsienyje vėl išgirdau ją grojant ir iš karto supratau, kodėl tąsyk buvau įsimylėjęs. Žinoma, ir vėl įsimylėjau“, – pasakojo fleitininkas.
Kelioms dienos į Lietuvą grįžęs muzikantas spėjo nusipirkti naują blizgantį plieno žirgą ir surengti kelis koncertus. Tiesa, dar pasvajoti, kad ateityje norėtų, jog jo kvintetas taptų valstybiniu ansambliu. O artimiausiu metu pagal lanksčią sutartį Kaire dirbantis G.Gelgotas žada aplankyti Suomiją, Japoniją, Kiniją, šiek tiek padėstytojauti Londone, o tada jau sugrįžti į Lietuvą ir iš jos kojos nekelti.