Išeivė: kodėl neleidžiate įsivaikinti JAV lietuviams?

JAV lietuviams beveik neįmanoma įsivaikinti vaikų iš Lietuvos – našlaičiams neleidžiama augti lietuviškose šeimose, tvirtina JAV lietuvių bendruomenės tarybos narė Angelė Nelsienė. Su tuo nenori sutikti Lietuvos pareigūnai. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, JAV lietuviai dažniausiai nori įsivaikinti vieną ar du mažus sveikus vaikus. Tokius mažylius mielai įsivaikina ir Lietuvoje gyvenančios šeimos.

„Keliami tokie reikalavimai, kad JAV lietuviams beveik neįmanoma įsivaikinti vaikučių iš Lietuvos. Atrodo, kad tiesiog yra kažkoks nenoras leisti vaikučiams iš Lietuvos augti lietuviškose šeimose JAV“, – DELFI sakė A. Nelsienė. Šį klausimą ji kėlė prieš porą savaičių Vilniuje posėdžiavusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime.

„Ateina žmonės ir sako: „ponia A. Nelsiene, padėkit man įsivaikinti“. Ir dabar viešėdama JAV sulaukiau tokio prašymo, maldavimo iš JAV lietuvių – ar galite man padėti?“, – pasakoja ji. Pasak A. Nelsienės, įsivaikinimo procedūros trunka 5-6 metus. Per šį laiką kelionės į Lietuvą, gyvenimas esą pareikalauja 30-60 tūkst dolerių.

A. Nelsienė stebisi, kad lietuvių vaikus įsivaikina tikri amerikiečiai. „Tuo metu pas mane ateina amerikiečiai ir giriasi, kad iš Lietuvos parsivežė ar tai anūkę, ar anūką. Ir žinau, kad šie vaikai niekada nekalbės lietuviškai ir niekad nebus auklėjami lietuviška dvasia. Juos augins visiškai amerikoniukais, dėl to tikrai skauda širdį“, – teigė A. Nelsienė.

„Jeigu kalbame apie globalios Lietuvos kūrimą, girdime gražius pareiškimus apie tai, kad esame viena tauta, tos pačios tautos vaikai, kodėl nepadėjus lietuviams įsivaikinti vaikus, kurie dėl vienos ar kitos priežasties yra be šeimos ir be globėjų“, – nesupranta JAV lietuvė.

Nori mažų ir sveikų

A. Nelsienės priekaištai nelabai suprantami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei O. Tarvydienei. O. Tarvydienės teigimu, JAV lietuviai nori sveikų ir mažų vaikų, tačiau šie randa šeimas ir Lietuvoje.

„Lietuvių šeimos iš JAV dažniausiai nori įsivaikinti vieną ar du labai mažo amžiaus sveikus vaikus. Tokių vaikų tarptautiniam įvaikinimui paprasčiausiai nėra – juos įsivaikina čia gyvenančios lietuvių šeimos. Pagal teisės aktus pirmenybę turi Lietuvoje gyvenančios šeimos“, – DELFI sakė O. Tarvydienė.

O. Tarvydienės teigimu, šiandien net Lietuvoje gyvenančios šeimos laukia galimybės įsivaikinti vaikus iki pusantrų metų amžiaus be rimtų sveikatos problemų. Be to, pastaraisiais metais vaikų sveikata prastėja. Daugėja vaikų, turinčių alkoholinį vaisiausi sindromą – mažylių su tokia diagnoze nei lietuvių, nei užsieniečių šeimos nenori. Dažnai įvaikinimui tinkami vaikai turi brolius seseris. Jų atskyrimas ir įvaikinimas atskirai pažeistų vaikų interesus – patys vaikai nenori būti atskirti nuo brolių ir seserų.

Užsieniečiams vaikų nėra

O. Tarvydienė sako, kad ilgos įvaikinimo procedūros pačiose JAV. Šeima turi praeiti patikrinimo ir įvertinimo procesą pagal JAV teisės aktus. Ten procesas trunka apie metus. Jeigu šeima įvertinama kaip tinkama įvaikinimui, dokumentai teikiami Lietuvai.

Toliau viskas priklauso nuo pageidaujamo vaiko amžiaus – jeigu šeima nori kiek įmanoma mažesnio vaiko, laukimo periodas būna ilgesnis. „Tačiau jei šeima pakankamai lanksti, sutiktų įvaikinti, tarkime, tris brolius seseris, tai įvaikinimas vidutiniškai gali užtrukti iki metų“, – aiškino O. Tarvydienė.

„Mes suinteresuoti, kad vaikas gyventų ir augtų šeimoje čia, Lietuvoje. Jeigu čia tokios šeimos nerandama, ieškome kitos užsienyje gyvenančios šeimos. Procedūros nėra sudėtingos ir ilgos – pačios šeimos turbūt turėtų būti lankstesnės“, – mano Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu pristabdyta įsivaikinti norinčių užsieniečių registracija. Mat jau keletą metų mažo amžiaus sveikų vaikų užsieniečiams nėra.

Šiuo metu Lietuvoje įvaikinimo laukia 582 vaikai. Pernai 88 užsieniečiai įsivaikino 144 vaikus, iš jų 96 vaikai buvo įvaikinti kartu su broliais ir seserimis. Tarp minėtų 88 užsieniečių patenka ir 12 užsienyje gyvenančių lietuvių šeimų.

R.Baškienė: nesakyčiau, kad įsivaikinti labai sunku

„Būna atvejų, kai įsivaikina vaiką, o paskui pamato, kad tai nebepatinka. Vyksta psichologiniai lūžiai. Suvokime viena: galimas įsivaikinti vaikas jau patyrė tam tikrą traumą, nes neteko savo tikrųjų tėvų, jie jo atsisakė arba jų vienaip ar kitaip neliko. Kad vaiką patikėtume, leistume įsivaikinti, privalu patikrinti viską: ir kad atsirastų ryšys su vaiku, kad būtų pasirengimas tėvystei, reikia praeiti atitinkamus kursus. Tai iš tikrųjų užtrunka“, – situaciją komentavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, buvusi Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vadovė Rima Baškienė.

Parlamentarė pastebi ir tai, kad įtėviai nenori vyresnių vaikų. R. Baškienės manymu, dažnai besiskundžiantys sunkiomis įsivaikinimo galimybėmis neturi pakankamai informacijos.

„Tačiau neimčiau teigti, kad iš tikrųjų taip sunku ir nesakyčiau, kad trunka keletą metų. Galbūt ir verta padiskutuoti dėl įvaikinimo procedūrų trukmės, bet, kaip sakiau, yra dvi medalio pusės, kurios įpareigoja šį procesą daryti labai atsakingai. Juk visų pirma reikia galvoti ne apie tuos žmones, kurie nori įsivaikinti, bet apie vaiką – kad jam nebūtų antro gyvenimo lūžio ar psichologinių problemų“, – teigė R. Baškienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonės dažniau nori paimti vaikus globoti: už vieną globojamą vaiką valstybė moka 520 Lt, o jei vaikas auga šeimynoje – 1040 Lt. Tuo metu įsivaikinusi šeima negauna nieko, jai dar atsiranda teisinės ir turtinės pareigos.