Statistikos departamentas kasmet fiksuoja augantį santuokų su svetimšaliais populiarumą. Prieš penkerius metus su užsieniečiais susituokė 2,4 tūkst. lietuvių (12,2 proc. visų santuokų), o pernai tokių santuokų užregistruota jau 3,3 tūkst. (16 proc.). Amžiną meilę užsieniečiams prisiekė 2,3 tūkst. lietuvių moterų ir beveik tūkstantis vyrų.
Svajonių jaunikių ir nuotakų paieškos geografija skiriasi. Didžioji dalis moterų antrosios pusės dairosi Vakarų valstybėse, tuo tarpu vyrai, kaip ir anksčiau, į žmonas dažniausiai ima ruses, baltaruses bei ukrainietes.
Pernai už vokiečių ištekėjo 393 lietuvės, už amerikiečių – 218, už rusų – 216. Tuo tarpu turkams lemtingąjį „taip“ praėjusiais metais ištarė tik 66 lietuvės, pakistaniečiams – 50, o albanams – 35 tautietės.
Santuokos tarp lietuvių – šalies atstovybėse
Kadangi vis daugiau lietuvių išvyksta gyventi į užsienį, tad ir šeimas dažniausiai kuria toje šalyje, kurioje apsistoja.
Tačiau nesvarbu, kurioje valstybėje pradėjote naują gyvenimą, jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos, jūsų santuoką užsienyje „suskaičiuos“ būtent Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius.
Reikia žinoti, kad Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose gali būti registruojamos tik dviejų Lietuvos piliečių santuokos. Jei lietuvė (-is) sugalvotų tuoktis, tarkime, su britu (-e), jiems reikėtų kreiptis į vietinį civilinės metrikacijos skyrių.
Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Kuzmienės, jeigu Lietuvos pilietis sudarė santuoką užsienyje, ji turi būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje, priešingu atveju Lietuvoje ji nebus pripažįstama.
Lietuvos atstovybėse užsienyje mūsų šalies piliečiai gali tuoktis nuo 2008 metų vidurio. 2008 m. ambasadose ir konsulatuose sutuoktos 47 poros, 2009 m. – 166, o per pirmus penkis šių metų mėnesius – 39.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, daugiausia tautiečių santuokų įregistruota Lietuvos ambasadose Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK).
Painiava Airijoje
Lietuvos ambasada Airijoje Lietuvos piliečius tuokė nuo 2008 m. liepos 1 dienos ir iki šių metų kovo 3 dienos sutuokė per 150 porų. Tačiau šiemet Airijos užsienio reikalų ministerija informavo Airijoje reziduojančias užsienio šalių atstovybes, tarp jų ir Lietuvos ambasadą Dubline, kad užsienio šalių ambasadose ir konsulinėse įstaigose sudarytos santuokos Airijoje nėra pripažįstamos.
Kaip TIESAI sakė Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, šis sprendimas paaiškintas tuo, kad Airijos valstybės institucijos niekada nepripažino užsienio valstybių atstovybėse sudarytų santuokų. Tokia nuostata buvo įtvirtinta atitinkame Airijos parlamento 2004 metais priimtame įstatyme, kuris įsigaliojo 2007-aisiais. Kodėl šis įstatymų neatitikimas nepastebėtas anksčiau – neaišku.
Šiuo metu Lietuvos piliečių santuokų registravimas Lietuvos ambasadoje Dubline sustabdytas.
V. Purlys patikino, jog jo žiniomis, ambasadoje susituokusios lietuvių poros kol kas nesusidūrė su jokiomis praktinėmis jų santuokų pripažinimo problemomis Airijoje.
„Tačiau žinome, kad su tam tikromis problemomis susidūrė Lenkijos ir Ispanijos ambasadose Dubline susituokę šių šalių piliečiai. Pavyzdžiui, taip susituokusios poros vaiką Airijos institucijos atsisakė registruoti kaip „gimusį santuokoje“, nes Airija tokių santuokų nepripažįsta“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos ambasadoje sudarytos Lietuvos piliečių santuokos statusas yra lygiai toks pats, kaip ir sudarytos Lietuvoje. Airijos institucijų požiūris jokios įtakos tokios santuokos galiojimui Lietuvoje neturi ir negali turėti. Tokios santuokos nereikia kaip nors dar kartą registruoti Lietuvoje.
Padėti mėgino ir prezidentė
„Šiuo metu siekiame, kad Airijos institucijos pripažintų Lietuvos ambasadoje sudarytas Lietuvos piliečių santuokas. Šių porų situacija Airijoje teisiniu požiūriu lieka neaiški, nes kai kurios jų gyvena Airijoje, jų santuokos yra galiojančios Lietuvoje, bet nepripažįstamos Airijoje“, – sako V. Purlys.
Jis ne kartą apie šią problemą užsiminė Airijos užsienio reikalų ministerijoje, taip pat – pokalbyje su Airijos socialinės apsaugos ministru.
Kuo greičiau išnagrinėti ir išspręsti šį klausimą Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ragino susitikime su Airijos užsienio reikalų ministru Michaeliu Martinu, taip pat Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Airijos Ministru Pirmininku Brianu Cowenu per savo oficialų vizitą Airijoje šių metų gegužės 10 dieną.
Už nuotaką – beveik 15 tūkst. litų
Kol Airijos pareigūnai svarsto, ar pripažinti ambasadose sudarytas užsieniečių santuokas, jų kolegos JK suka galvą, kaip sustabdyti augantį fiktyvių santuokų skaičių.
Europos Sąjungos (ES) piliečiai ir jų sužadėtiniai iš Pakistano, Turkijos, Bangladešo ar kitų trečiųjų šalių dažnai sukelia įtarimų migracijos pareigūnams.
Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, yra geidžiami sutuoktiniai, nes tokiu būdu piliečiai iš ES nepriklausančių šalių gauna leidimą gyventi Airijoje, JK ir kitose Sąjungos šalyse.
Žiniasklaidoje nestinga skelbimų, kuriuose siūloma fiktyvi santuoka. Dažniausiai ieškoma nuotakų, kurioms už metus truksiančią santuoką su trečiosios valstybės piliečiu siūloma nuo 2 iki 3,5 tūkst. svarų (nuo 8,3 tūkst. iki 14,6 tūkst. litų). Ant šio kabliuko dažniausiai pakimba atvykėliai iš Rytų Europos, tarp jų – ir lietuviai.
JK už fiktyvią santuoką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu teismas įrodo faktą, kad asmuo sudarė fiktyvią santuoką, jis gali būti deportuotas iš šalies ar netgi įkalintas.
Vis dėlto, nors fiktyvios santuokos yra vieša paslaptis, civilinės metrikacijos pareigūnai net ir įtardami, kad santuoka netikra, jaučiasi bejėgiai. Bijodami pažeisti žmogaus teises, į tokius „įsimylėjėlius“ jie žiūri pro pirštus.
Nesiryžtų fiktyviai santuokai
Bet ar visos santuokos su tolimesnių šalių piliečiais kvepia tik praktiniu išskaičiavimu ?
Pakistaniečiui Sherazui savo ranką ir širdį atidavusi lietuvaitė Raimonda Masiulytė tikina priešingai.
„Eurovizijos“ atrankoje ir realybės šou „Dangus“ išpopuliarėjusi 23 metų atlikėja pernai spalį ištekėjo už šešeriais metais vyresnio pakistaniečio Sherazo Langirialo. Lietuvė pasiliko savo pavardę, tačiau prasitarė artimiausiu metu ketinanti prie jos prijungti ir sutuoktinio pavardę.
Vis dėlto R. Masiulytė prisipažino, jog jai ne kartą teko įtikinėti aplinkinius, kad jos šeima sukurta iš meilės.
„Man teko girdėti kalbant, kad mano santuoka fiktyvi. Deja, turiu visus nuvilti – mūsų santuoka reali ir tvirta. Esu laiminga, kad Dievas man atsiuntė šį žmogų“, – kalbėjo atlikėja ir linkėjo tokį gerą, rūpestingą vyrą susirasti kiekvienai moteriai.
„Žinau, kad tai vyksta, tačiau pati niekada nesiryžčiau tokiam dalykui. Yra ir kitų būdų užsidirbti pinigų. Bet jeigu kažkam to reikia, tai jų reikalas“, – teigė R. Masiulytė ir pridūrė, kad apie iš išskaičiavimo sudaromas santuokas yra tik girdėjusi, bet niekada su tokiais žmonėmis nebuvo susidūrusi.
Meilė tautybės nepaiso
Raimonda teigia nesuprantanti, kodėl žmonės, nepažįstantys nė vieno pakistaniečio, turko ar indo, aklai tiki stereotipais.
„Man santuoka su užsieniečiu niekada nebuvo kažkas keista, nes mano sesuo ilgai ir laimingai gyvena su šeima Italijoje. Manau, mes abi esame puikūs pavyzdžiai, kad santuoka su užsieniečiu gali būti laiminga“, – kalbėjo Dubline laimę radusi atlikėja ir paneigė spaudoje pasirodžiusią informaciją, neva ji skiriasi su savo išrinktuoju.
Paklausta, kodėl vis daugiau lietuvių išteka už užsieniečių, dainininkė priminė, jog meilė nesirenka tautybės. Ir patvirtino daugelio lietuvaičių skelbiamą nuostatą, kad užsieniečiai labiau moka rodyti dėmesį ir rūpintis savo moterimi.
„Mūsų egzotiškoje šeimoje netrūksta nieko. Jis yra vienintelis vyras, šalia kurio jaučiuosi savimi. Man nesvarbu, kokios tautybės ir tikėjimo žmogus. Man svarbiausia – gilus dvasinis ryšys ir pagarba. Tekėdama tiesiog žinojau, kad tai – mano žmogus“, – TIESAI atviravo R. Masiulytė.
Skaičiai
Lietuvos moterys ištekėjo už:
| 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | |
| Vokiečių | 383 | 386 | 393 |
| Amerikiečių | 179 | 196 | 218 |
| Rusų | 186 | 190 | 216 |
| Britų | 103 | 138 | 137 |
| Ukrainiečių | 108 | 99 | 118 |
| Baltarusių | 95 | 135 | 107 |
| Italų | 48 | 64 | 86 |
| Turkų | 49 | 87 | 66 |
| Danų | 36 | 51 | 63 |
| Lenkų | 69 | 61 | 55 |
| Pakistaniečių | 33 | 33 | 50 |
| Prancūzų | 37 | 38 | 45 |
| Latvių | 44 | 51 | 41 |
| Albanų | 38 | 39 | 35 |
| Airių | 16 | 20 | 35 |
Lietuvos vyrai vedė:
| 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | |
| Ruses | - | 318 | 375 |
| Baltaruses | 132 | 211 | 244 |
| Ukrainietes | 99 | 120 | 120 |
| Latves | 57 | 62 | 57 |
| Amerikietes | 18 | 17 | 19 |
| Vokietes | 1 | 24 | 13 |
| Lenkes | - | 19 | 13 |
| Estes | 7 | 11 | 11 |
| Žydes | 10 | 7 | 5 |
| Brites | 4 | 2 | 4 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Fiktyvios santuokos: faktai
· BBC tyrimas atskleidė, kad fiktyvioms santuokoms dažniausiai ryžtasi moterys ir vyrai iš Rytų Europos valstybių, neseniai tapusių ES narėmis.
· 2005 m. užsieniečiai, norintys susituokti JK, turėjo gauti specialų leidimą. Taip buvo siekiama pažaboti fiktyvias santuokas, kurių skaičius, kaip spėjama, buvo išaugę iki 3,5 tūkstančio per metus. Priėmus šį nutarimą, bandymų fiktyviai susituokti gerokai sumažėjo, tačiau netrukus šį sprendimą teko atšaukti, nes tokia tvarka pažeidė žmogaus teises.
· JK vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai, lyginant su 2008-aisiais, vedybų tarp nelegalių imigrantų ir ES šalių piliečių skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 344 iki 529. Įtariama, kad nemažai jų yra fiktyvios.
· JK imigracijos ministras Philas Woolas pabrėžė, jog santuokos sudarymo faktas neužtikrina, kad sutuoktiniui bus suteiktas ir leidimas gyventi šioje šalyje. „Vedybų faktas dar nieko negarantuoja. Viza gali būti neišduota, jeigu kyla įtarimų, kad santuoka yra fiktyvi“, – sakė jis.
· JK Vyriausybė ketina imtis naujų metodų, kurie leistų griežčiau kontroliuoti šalyje besituokiančius užsieniečius.
Vestuviniai papročiai pasaulyje
Jungtinė Karalystė
Anksčiau jaunajai būdavo įprasta dovanoti dekoratyvinę pasagą, kurią ji nešiodavo ant riešo. Dabar mažą sidabrinę pasagą jaunoji prisisiuva prie vestuvinės suknelės. Tai – sėkmės ženklas.
Anksčiau nuotakos kelią į bažnyčią barstydavo žiedlapiais, o išėjusius iš bažnyčios jaunuosius apmėtydavo kviečiais. Žiedlapių tradicija gaji ir šiandien, tačiau vietoj kviečių dažniau barstomi ryžiai arba konfeti.
Velsas
Šioje šalyje po vestuvių ceremonijos jaunikis nuotaką privalo pernešti per slenkstį. Laikoma blogu ženklu, jeigu vos ištekėjusi moteris koja paliečia būsimų namų slenkstį.
Škotija
Čia net ir per vestuves neatsisakoma languotų audinių. Jaunikis po priesaikos žodžių nuotakos pečius apgobia languoto audinio skarele. Tai – laimės ir darnaus šeimyninio gyvenimo simbolis.
Airija
Vestuvių diena jaunikiui tampa tikru išbandymu. Norėdami išsiaiškinti, ar jis tikrai vertas nuotakos, giminės parengia daugybę įvairių užduočių. Kol visų neįveikia, jaunikis negali prieiti prie nuotakos. Tad prieš keliaudamas pasiimti nuotakos vyriškis turi apsiginkluoti ne tik dovanėlėmis, bet ir anekdotais, šokiais ir dainomis.
Graikija
Graikės prie altoriaus keliauja „saldžiai“: į vestuvines pirštinaites nuotaka turi įsiberti cukraus, kad gyvenimas būtų saldus. O per vestuvių pokylį svečiai ant jaunųjų drabužių smeigtukais turi prisegti kuo daugiau banknotų. Kai nelieka laisvos vietos ant drabužių, pinigėliai keliauja į jaunojo kišenę.
Vokietija
Vokietės į vestuvinę pirštinaitę pila ne cukrų, o druską. Dar įdedamas gabalėlis duonos. Jaunojo kostiumo kišenėje galima rasti grūdų. Tikima, kad tai lems turtingą šeimos gyvenimą.
Ispanija
Būtina vestuvių spalva – oranžinė, kuri simbolizuoja amžinai žaliuojantį apelsino medį ir sultingą vaisių. Vadinasi, ir būsimoji žmona visada bus jauna ir „sultinga“. Kad šeima gyventų pasiturimai, vestuvių proga vyras savo žmonai įteikia kapšelį su trylika monetų.
Belgija
Besiruošianti tekėti mergina ant nosinaitės išsiuvinėja savo vardą ir tą nosinaitę būtinai pasiima į vestuves. Pasibaigus puotai, ši nosinaitė įrėminama ir saugoma.
Italija
Šilkas reiškia švelnumą ir prabangą, o surištas mazgas – neišskiriamumą. Todėl prieš tuokdamiesi italai bažnyčios duris suriša šilkiniais kaspinais.
Vengrija
Prieš ištardami lemtingąjį „taip“, jaunieji turi apsikeisti dovanomis. Paprastai jaunikis būsimai žmonai įteikia kapšelį su monetomis, o nuotaka – 3 arba 7 poras nosinių.
Tikima, kad tuomet šeimos gyvenimas bus turtingas. Dar vienas būdas turtams sukaupti – „Pinigų šokis“. Nuotaka vidury kambario padeda savo batelius, o kiekvienas, norintis su ja pašokti, į juos turi įdėti pinigų.
Islamo šalys
Prieš vestuvių ceremoniją jaunojo ir nuotakos rankos ištapomos chna dažais. Tikima, kad tai padeda sukurti darnų tarpusavio ryšį. Ant jaunosios rankų rašomas ir jaunojo vardas. Vestuvių naktį vyras turi atrasti „paslėptą“ tarp margų raštų savo vardą.
Afroamerikiečiai
Vestuvių dieną jaunoji privalo pasipuošti kriauklelių karoliais. Tai – nekaltybės ir skaistumo simbolis. O kad šeimos gyvenimas būtų ilgas ir darnus, abu jaunavedžiai turi peršokti per šluotą. Tai reiškia, kad nuo šiol jiedu visur bus drauge.