„Kaip sako anglai, yra kažkoks path dependance: ten, kur esi, lengviausiai atsiranda galimybės. Kai buvau Anglijoje, lengviausia buvo įstoti į universitetą Anglijoje, tada lengviau buvo gauti darbą Londone. Paskui, kai ieškojausi magistro, norėjosi geros prestižinės mokyklos – tikslas buvo Kolumbijos universitetas, norėjau ten. Kai išvažiavau į Niujorką, visai neplanavau į Vašingtoną, bet atsirado galimybė dirbti Pasaulio banke, todėl atvažiavau į Vašingtoną. Vieta, kur tuo metu esi, suteikia kitą galimybę“, - pasakoja A. Bareišaitė.
Angliškas terminas path dependence reiškia, kaip sprendimų, kuriuos individas padarė praeityje, visuma lemia ateities sprendimus, nepaisant to, kad praeities ir ateities aplinkybės nesutampa.
Asta pasakoja, kad Vašingtonas yra 11-as miestas, kuriame ji gyvena, JAV – penktoji šalis, kurioje ji turi banko sąskaitą.
„Kartais juokauju, kad galėčiau būti pinigų plovėja iš vienos šalies į kitą“, - juokiasi mergina.
A. Bareišaitė sako, kad emociškai jos namai yra Jungtinė Karalystė, nes šioje šalyje ji baigė mokyklą ir mokėsi universitete. Lietuva, anot Astos, visuomet išliks tėvynė, į ją norisi grįžti atostogų, su Lietuva siejami ir ateities planai ilguoju laikotarpiu. Tačiau bendrąja prasme mergina teigia gebanti lengvai prisitaikyti bet kurioje šalyje, nes moka aplink save suburti gerų draugų ratą.
Įsidarbino Pasaulio banke
Lietuvoje Asta mokyklos nebaigė, nes besimokydama Vilniaus licėjuje kartu su klasės draugu gavo stipendiją mokytis Christ Hospital mokykloje Anglijoje. Lietuvą mergina paliko po 11 klasės. Po mokyklos A. Bareišaitė įstojo į Oksfordo universitetą, kur įgijo bakalauro diplomą politikos, ekonomikos bei filosofijos srityje.
Baigusi universitetą A. Bareišaitė stažavosi Europos Komisijos generaliniame direktorate Briuselyje, 2008-2011 m. dirbo verslo konsultante Londone, taip pat praleido daug laiko Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) sostinėje Johanesburge ir Jungtinėse Valstijose.
Sugalvojusi tęsti mokslus Asta laimėjo stipendiją dviguboms magistro studijoms Berlyno Hertie School of Governance ir Kolumbijos universitete Niujorke.
„Pirmiausia reikia įstoti į universitetą Vokietijoje, tada jie iš 100 žmonių pasirenka 2, kurie turi galimybę mokytis dviguboje magistro programoje“, - sakė A. Bareišaitė, pridūrusi, kad pilną stipendiją dviguboms studijoms ji gavo iš antro karto.
Tačiau antrajam magistrui pretendentus renkasi patys universitetai – Kolumbijos universitetas pasirinko A. Bareišaitę.
„Pasirenka pagal gyvenimo aprašymą ir patirtį. Mano atveju buvo gerai tai, kad aš turėjau ketverių metų tarptautinio darbo patirtį, be to, Lietuva visuomet yra įdomi ir egzotiška šalis. Kai aš pretendavau darbui Pasaulio banke, man sakė: „Labai gerai, kad esi iš Lietuvos, nes visą laiką turime per mažai žmonių“, - pasakojo A. Bareišaitė.
Po studijų Asta jau planavo grįžti į Lietuvą, bet netikėtai gavo darbą Pasaulio banko Investicijų klimato departamente, kuris veikia kaip tarpinė institucija tarp Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos. A. Bareišaitės departamentas rūpinasi investicijų sklaida į besivystančias šalis.
„Aš dirbu su tuo skyriumi, kuris koordinuoja visų kitų skyrių veiklą. Kitaip tariant dirbu su vadybininkų komanda ir mes žiūrime, kiek turime projektų, ar mes pakankamai investuojame į besivystančias šalis. Mums reikia turėti pakankamai pinigų iš donorių, nes Pasaulio banką finansuoja išsivysčiusios šalys. Mano komanda mezga ryšius su mūsų donorais, nes reikia žinoti, kiek jie mums galėtų duoti šiais metais, kitais metais ir panašiai. Taip pat mes turime ruošti jiems ataskaitas, kaip mes tuos pinigus išleidome, kokius projektus įgyvendinome, ar jie buvo sėkmingi, ar ne“, - pasakojo A. Bareišaitė.
Lietuvoje nenorėtų pradėti nuo pirmo laiptelio
Klausiama, kaip jai pavyksta vis žingsniuoti koja kojon su sėkme, Asta sako nežinanti, kodėl jai vis nutinka kas nors gero.
„Kaip anglai sako: One Thing Leads You to Another (vienos aplinkybės lemia kitas aplinkybes – angl k.). Ir kažkaip aš gavau tą darbą. Labai norėjau arba likti Niujorke, arba grįžti į Londoną, arba į Lietuvą, bet dabar mano programa truks dvejus metus, todėl dabar būsiu čia“, - sakė Asta.
Mergina pripažįsta, kad jai sekėsi nuo pat to momento, kai išvažiavo mokytis į Londoną, nes gavo stipendiją mokslams mokykloje, Oksfordo universitete ir dvigubai magistro programai.
„Iš tikrųjų toje srityje man visada labai sekėsi, nes aš niekada nedirbau besimokydama“, - pasakojo pašnekovė.
Paklausta apie grįžimą į Lietuvą, Asta teigė planavusi grįžimą po studijų Kolumbijos universitete. Tačiau kadangi netikėtai gavo darbą Vašingtone, grįžimo planus teko atidėti.
„Man atrodo, kad kol negrįšiu, tol nenurimsiu. Dabar mano planas pabūti Vašingtone dvejus metus ir tada grįžti į Lietuvą. Bet visą laiką atsiranda progų, kurių negaliu atsisakyti. Ir dabar, kai gavau darbą Pasaulio banke, galvojau – na, aišku, reikia pabūti čia porą metų ir jau tada galėsiu grįžti. Atsiranda inercija. Nors aš labai idealizuoju Lietuvą, man atrodo, kad Lietuvoje labai daug galimybių, labai daug energingų, protingų žmonių, kad viskas būtų gerai, kita vertus, yra baimės, ar tikrai taip iš tiesų viskas yra gerai, kodėl tada tiek daug žmonių išvažiuoja. Be to, labai bijau lietuviškos žiemos“, - sako A. Bareišaitė.
Asta sako, kad Lietuvoje labiausiai norėtų dirbti energetikos srityje, mat energetika ji domėjosi ir studijų Kolumbijos universitete metu. Kolumbijos universiteto Tarptautinių santykių mokykloje A. Bareišaitė dirbo prie projekto, susijusio su skalūninėmis dujomis, kartu su komanda išleido studiją apie skalūnų dujas už JAV ribų.
Paklausta, ar nesibaimina, kad grįžimo į Lietuvą planai gali būti įgyvendinti tik sulaukus pensinio amžiaus, A. Bareišaitė sutiko, kad tokia rizika egzistuoja.
„Jeigu aš po šitų dvejų metų Lietuvoje gaučiau gerą darbą, tikrai grįžčiau. Geras darbas ir yra pagrindinis rodiklis. Pavyzdžiui, jeigu dirbčiau viešajame sektoriuje, nenorėčiau pradėti nuo pirmo laiptelio, nes jaučiuosi tam per sena ir per daug pradirbusi. Šiuo metu man tiesiog trūksta informacijos apie galimybes. Jeigu tikrai atsirastų vieta, kur aš galėčiau pritaikyti savo žinias, tikrai grįžčiau. Man atrodo, kad mano patirtis yra pakankamai įdomi ir įvairi, kad aš ją galėčiau pritaikyti“, - svarstė Asta.
Jos teigimu, tikrai ne paskutinį vaidmenį vaidina ir atlyginimo dydis, mat savo studijų metais ji neturėjo galimybių daug užsidirbti.
Išrinko sakyti kalbą Kolumbijos universiteto elito renginyje
Nepaisant visokių planų, besisukančių galvoje, A. Bareišaitė dar negali užmiršti ir Kolumbijos universiteto, kuriame ji buvo išrinkta sakyti kalbą Global Leadership Awards renginyje. Šio renginio metu paprastai apdovanojami du tarptautinių santykių srityje pasižymėję mokslininkai, žurnalistai ar politikai, jame suteikiama teisė kalbėti dviem Kolumbijos universiteto studentams.
Iš viso buvo pasiūlyta apie 1400 studentų, tačiau Asta buvo viena iš dviejų, kuriai suteikta teisė kreiptis į publiką, kurioje vakarienės kaina vienam stalui yra nuo 12,5 tūkst. iki 100 tūkst. dolerių. Surenkami pinigai yra skiriami studentų stipendijoms.
Beje, Kolumbijos universitete mergina sako sutikusi begalę įdomių žmonių, kurių kiekvieno gyvenimo istorija verta knygos ar filmo. Pavyzdžiui, jai teko mokytis su mergina, kuri yra tarnavusi Irake ir Afganistane, nors sulaukusi 18 metų amžiaus buvo narkomanė.
„Kita vaikinas buvo įkūręs kelias savo firmas, trečias pradėjęs kelias NVO Indijoje, Afrikoje ir dar kažkur. Visų gyvenimo istorijos tokios, kad atrodo, jog apie juos galima filmus kurti. Kiekvienas žmogus, kai tu jiems papasakoji savo istoriją, sako: „Tai nuostabu!“ Bet kai tu girdi jų pačių istorijas, galvoji: „Dieve, mano gyvenimas toks neįdomus“, - prisiminė Asta.
Jos teigimu, kurso draugų amžiaus vidurkis svyravo apie 27-erius metus, nors buvo ir keturiasdešimtmečių.
„Pavyzdžiui, vienas mano draugas prieš tai buvo architektas, paskui jogos mokytojas, po to jis pateko į avariją ir nutarė, kad nori atsidėti transporto politikai, dirbo su kongreso nariais, o galiausiai nutarė mokytis magistrą“, - sakė A. Bareišaitė.