„Mums kalba svarbu kaip identiteto dalis. Mums reikia, kad būtų lietuvių kalba, o kaip pasikeis jos struktūra ir kokybė – svarbu, kad pavadinimas išliktų. Gal kai kam tai skamba skaudžiai“, – klausiamas apie lietuvių kalbos ateitį, teigė G. Subačius.
Pasak G. Subačiaus, kalbininkai žino, kad rašto kaitą galima sustabdyti – yra gramatikos, sutarti dalykai, galima bausti už netaisyklingą kalbos vartojimą. Tačiau šnekamosios kalbos taip nesužiūrėsi – garsų kalba sunkiau kontroliuojama, ją sunkiau užfiksuoti.
„Visos kalbos kito. Lietuvių kalba kito lėčiau, kai gyvenome pelkėse, miškuose užmiršti. Kalba kis, bet mums svarbu, kad išliktų su kuo identifikuotis“, – sakė kalbininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikia anglų kalbą – niekas nebegali skaityti, pavyzdžiui, senąją anglų kalba parašytos epinės poemos „Beovulfas“, parašytos apie 700-1000 metus.
Ragina nebijoti dvigubos v
G. Subačiaus manymu, Lietuva turėtų leisti tautinėms mažumoms pavardes rašyti originalo kalba su raidėmis q, w ir x. Pasak jo, pavardės, kaip identiteto, dalykas žmogui gali būti labai svarbus. G. Subačius pats kartais kovoja, kad JAV jo pavardę rašytų su č.
„Visais atvejais esu už tai, kad žmogus rašytų pavardę taip, kokia ji yra. Bet puikiai žinau, kad mūsų Konstitucija greitomis parašyta, nubalsuota. Reikia Konstituciją keisti. Atrodo, esame įstrigę aklavietėje su senstelėjusia 20 metų Konstitucija“, – situaciją įvertino G. Subačius.
Kalbininkas ragina gerbti mažumas ir pastebi, kad patys lietuviai dar jaučiasi mažuma – bijome, kad mus suvalgys kažkas iš Rusijos ar Lenkijos. „Žmogui turi būti gerai. Kodėl skriaudžiame savo valstybės piliečius? Galvokime taip, kad būtų jiems gerai. Ar dviguba v, ar vienguba? Mes su dviguba v rašėme beveik 400 metų, nemanau, kad tai sugriaus kalbą – tai tolerancijos dalykas“, – sako mokslininkas.
Lietuvių kalba domina ir indus, ir kinus
Jau 18 metų G. Subačius dirba Ilinojaus universitete. Čia jis dėsto Lietuvos kultūros kursą bei įvairius lingvistinius dalykus.
Nuo 2007 m. Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje nebėra lietuvių kalbos magistro ir doktorantūros programų – jas universitetas uždarė motyvuodamas brangumu ir studentų trūkumu. Visgi tikimasi, kad šįmet pavyks atkurti lietuvių kalbos kursą – norintieji galės mokytis lietuvių kalbos.
Kokių tautybių studentus domina lietuvių kalba? Pasak G. Subačiaus, lietuvių kalbos mokosi daug indų, kinų, taip pat čekai. Jam teko dėstyti ir asirams iš Irako. Pasitaiko, kad kursą renkasi ir JAV gyvenantys lietuviai. Būna, kad lietuvių kalbos mokytis ateina su lietuviais tuoktis ketinantys studentai. Kartą mokytis lietuviškai panoro pas lietuvius dirbusi lenkė. Darbdaviai pažadėjo pakelti atlyginimą, jei ji už kursą gaus gerą įvertinimą. Lenkei tai pavyko.