Lietuviškai – nuo vaikystės
„Einame čia, aš jums kavos pafundysiu“, – Algimantas mostelėjo ranka į vieną iš daugelio kavinukių Laisvės alėjoje.
„Iš senelių išmokau įvairiausių senovinių žodžių: petelnė, loska, cibulis, sklepas. Juos vartoju kasdien. Močiutė su manimi kalbėjo tik lietuviškai. Nors ji daug metų gyveno Kanadoje, bet angliškai beveik nepramoko. Juk ir nebuvo būtina dirbant virtuvėje“, – pasakojo A. Puteris.
Vaikystėje iki 5 metų Algimantas namuose Toronte kalbėjo tik lietuviškai, lankė lietuvišką darželį, šeštadieninę lietuvišką mokyklą, dalyvaudavo lietuvių vasaros stovyklose JAV ir Kanadoje. Vėliau mokėsi lietuvių tautinių šokių, lankė lietuvių bažnyčią. „Anglų kalbos pradėjau mokytis pirmoje klasėje“, – pasakojo A. Puteris, kuris nuo 2012-ųjų Kaune studijuoja mediciną. Paskaitos Lietuvos sveikatos mokslų universitete jam, kaip ir visiems užsieniečiams, vyksta anglų kalba.
„Dėstytojai angliškai moka pakankamai gerai. Jei kyla koks klausimas dėl anglų kalbos, paklausia manęs ar kitų užsienio lietuvių. Gal viską ir dėsto paprasčiau, tačiau tikrai suprantamai“, – sakė Algimantas.
Išmainė toksikologiją
Jis Kanados universitete įgijo biomedicininės toksikologijos bakalauro diplomą, o Kaune toliau studijuoja mediciną.
„Prieš keletą metų teko dalyvauti tarptautinėje stažuotėje, kurią rengė JAV, Kanada ir Lietuva. Studentams buvo ieškoma praktikos vietos Lietuvoje šešioms savaitėms. Aš jau turėjau Kaune draugę, todėl nusprendžiau praktiką atlikti Kauno klinikose. Iki tol planavau toksikologijos magistro diplomą įgyti Kanadoje. Pamačiau Kauną, klinikas, tada rimčiau susimąsčiau apie medicinos studijas Kaune. Pradėjau čia mokytis kartu su kitais užsieniečiais. Liko 2,5 metų, o toliau – rezidentūra. Dar neapsisprendžiau, bet norėčiau tapti chirurgu“, – pasakojo Algimantas.
Jis su Marija iš Kauno susipažino prieš kokius 7 metus, kai ji buvo atvykusi į stovyklą „Kretinga Kanadoje“. „Taip ir užsimezgė draugystė. Ji jau baigė studijas, dirba odontologe. Tikiuosi, kad būsime medikų šeima“, – sakė Algimantas.
Senelius išgynė okupacija
Visi jo seneliai iš Lietuvos pasitraukė per antrąją sovietų okupaciją. „Jie pėsčiomis nuėjo iki Vokietijos. Iš ten vienas senelis išvyko į Ameriką, kur susipažino su mano močiute. Tada grįžo atgal į Vokietiją pabaigti medicinos studijų. Močiutė iš mamos pusės liko Amerikoje, dirbo ir išlaikė savo vyrą, kuris mokėsi Vokietijoje. Galiausiai jie liko Klivlende. Senelis buvo chirurgas.
Močiutė ir senelis iš tėčio pusės apsistojo Anglijoje, ten gimė mano tėtis, o tada po kelerių metų jie išvyko į Kanadą, kur juos priėmė giminaičiai“, – pasakojo vaikinas.
Algimanto tėvai Romualdas ir Daina yra fotografai, Toronte turi skaitmeninę fotolaboratoriją. Mama linkusi į meninę fotografiją, o tėtis rūpinasi nuotraukų spausdinimu. Manęs fotografija netraukia“, – sakė Algimantas.
Studijos skiriasi
Lietuvoje ir Kanadoje studijos skiriasi, tačiau Algimantas negali pasakyti, kur sunkiau ar lengviau mokytis.
„Kanadoje mokiausi dideliame universitete, galėdavau paskaitas susidėlioti taip, kad jas lankyti reikėdavo tik tris dienas per savaitę, o kitas dvi dienas „sukrisdavo“ visi laboratoriniai darbai. Egzaminus išlaikyti būdavo sunkoka. Kai reikia 3–4 mėnesius mokytis daug dalykų, o paskui laikyti egzaminus iš visko, ką išmokai, sunku viską prisiminti. Viskas vyksta panašiai kaip vidurinėje mokykloje, kai visko mokaisi vienu metu.
Kaune dabar studijuojame dešimt skirtingų sričių, susijusių su viena tema: farmakologija, biochemija, patologija, fiziologija, bet viskas susiję su kraujotaka ar kvėpavimu. Kai šią temą išmokstame, turime laikyti egzaminą. Kartais sunku įsisavinti daug informacijos, bet lengviau, nes viskas orientuota į vieną dalyką. Baigi modulį – turi egzaminą. Tada keli egzaminai „nesukrenta“ gruodžio pabaigoje, o išsidėsto per ilgesnį laikotarpį. Tiems, kas moka planuoti laiką, abi sistemos yra geros“, – mano Algimantas.
Tačiau jis mato vieną didelį studijų Kanadoje ar JAV pranašumą. „Kanadoje universitete iš pradžių studijavau buhalteriją ir nekilnojamo turto statybą. Pirmaisiais metais turėjau rinktis ir su šia specialybe nesusijusių dalykų.
Pasirinkau bitininkystę ir biologiją. Buvo įdomu. Paskui draugai įkalbėjo imti ir toksikologijos paskaitas. Tai mane užkabino ir po trečių metų perstojau į toksikologijos programą. Kanadoje universitete nesi pririštas prie vienos specialybės. Gali mokytis bendrą programą, o paskui apsispręsti dėl specialybės.
Lietuvoje moksleiviai jau mokykloje spaudžiami apsispręsti, ką studijuos universitete. Tai sunku, juk net studentai dažnai nėra apsisprendę, ką norėtų studijuoti“, – svarstė Algimantas.
Užsieniečiai – labai skirtingi
Jis pripažino, kad Kaune studijuoti su skirtingų šalių studentais būdavo nelengva ir jam, žmogui iš Toronto, kur yra daug įvairių skirtingų kultūrų. „Į Kauną atvykau mokytis būdamas beveik 23 metų, o kiti – 18 metų. Mano ir jų požiūris į studijas labai skyrėsi. Tie užsieniečiai studijų pradžioje būna labai įsiaudrinę, o aš studijuoju rimtai“, – lygino Algimantas.
Jis mano, kad užsienio studentams Kaune dabar paprasčiau studijuoti. „Kalbu apie toleranciją užsieniečiams. Žinau, kad prieš 20 metų LSMU studentai užsieniečiai turėdavo sunkumų Kaune. Dabar viskas kitaip, žmonės, ypač jaunesni, jau pripratę prie užsieniečių“, – sakė pašnekovas.
Džiugina pokyčiai mieste
Algimantas džiaugiasi, kad Kaunas per pastaruosius metus pasikeitė. „Į Kauną atvažiuodavau ir anksčiau, kartu su kolektyvu iš Kanados dalyvaudavau dainų ir šokių šventėse. 2006 m. Kaunas buvo visai kitoks nei dabar. Viskas per kokius vienerius metus pasikeitė, kai mieste pastatė „Žalgirio“ areną.
Atsimenu, Santakoje repetuodavome su „Gintaro“ kolektyvu iš Kanados. Eidavai Laisvės alėja gražiausią vasaros naktį ir sutikdavai ne daugiau kaip dešimt žmonių. Dabar penktadienį ir šeštadienį visur jų pilna, neužsisakius staliuko iš anksto vietos kavinėje gali ir negauti. Dabar ir gatvės labiau sutvarkytos. Neseniai teko lankytis Vilniuje, gatvių situacija – tragiška. Net nustebau, kad viskas taip pasikeitę“, – stebėjosi Algimantas.
Pasirūpino pilietybe
2014 m. jam buvo atkurta Lietuvos pilietybė. „Įstatymas tai leidžia, tik reikėjo įrodyti, kad seneliai buvo Lietuvos piliečiai ir jų tautybė buvo lietuvių. Lietuva turbūt vienintelė šalis, kuri labai aiškiai atskiria pilietybę ir tautybę. Jei mano seneliai būtų buvę Lietuvos piliečiai, bet, pavyzdžiui, vokiečiai, aš negalėčiau atkurti pilietybės. Močiutė turėjo vokiečių išduotą laikiną leidimą gyventi, ten buvo parašyta, kad ji yra lietuvių tautybės. Tas dokumentas ir jos santuokos liudijimas padėjo atkurti pilietybę. Taip pat svarbu, kad seneliai iš Lietuvos pasitraukė dėl karo, o ne ekonominių priežasčių“, – pasakojo Algimantas.
Dabar jis turi dvi pilietybes. „Lietuvos pilietybė man labai svarbi. Jei aš nebūčiau jos atkūręs, mano vaikai, nors jų proseneliai ir buvo Lietuvos piliečiai, jau negalėtų jos atgauti. Tai buvo svarbu ir dėl mokslų. Turint Lietuvos pilietybę – viskas lengviau: nereikia rūpintis leidimu gyventi, bankuose paprasčiau tvarkyti reikalus, nereikia nešiotis Kanados paso“, – sakė Algimantas.
Ginekologui tinkanti pavardė
Algimanto pavardė ne vienam užkliūva. „Puteris yra lietuviška pavardė. Aiškinausi, kad ji kilusi iš žodžio „putra“ – sriuba iš sumaltų miltų. Angliškai visi mano pavardę skaito kaip „uterus“ (tariasi juteres), o tai reiškia gimda. Anglakalbiai šaiposi iš mano pavardės pabaigos, o lietuviai – iš pavardės pradžios, kuri irgi susijusi su moterų organais. Todėl visi ir sako, kad turėčiau būti ginekologu. Neatsisakiau ir tokios minties, bet labiau noriu būti chirurgu.
Chirurgas dirba rankomis, o man patinka jomis dirbti. Visada per vasarą dirbdavau darbus rankomis. Kai mano draugai sėdi kur biure, prie kompiuterio, kažką rašo, aš dažydavau, statydavau, kasdavau, stogus dengdavau. Moku viską pasidaryti. Kam mokėti už darbą, jei pats viską gali atlikti? Žinoma, chirurgui reikia ir smegenų“, – šyptelėjo vaikinas.
Svajones riboja paskola
Algimantas po studijų norėtų likti Lietuvoje. „Kanadoje esu paėmęs paskolą studijoms. Dabar nukritus naftos kainoms, Kanados doleris per dvejus metus labai nuvertėjo, Kanadai tai labai svarbus faktorius. Moku už mokslus tą pačią sumą eurais, bet dėl valiutų skirtumo mano išlaidos studijoms padidėjo 27 proc. Nuo 8 000 eurų tai jau didelis skirtumas.
Esu Lietuvos pilietis, bet moku už mokslus kaip užsienietis. Bandžiau į universitetą stoti bendra tvarka, kaip lietuviai, bet Kanadoje mokydamasis gimnazijoje nesimokiau biologijos, todėl negalėjau turėti stojamojo pažymio iš šio dalyko. Žinoma, norėjau mokytis kartu su visais lietuviais, bet studijų kaina būtų gerokai didesnė. Kanadoje studijos man kainuotų 2–3 kartus brangiau. Ten tik patys geriausi gauna stipendijas ir gali nemokėti už mokslą“, – pasakojo Algimantas.
„Lietuva tai turi keisti, privaloma kelti gydytojų atlyginimus. Jei uždirbsiu apie 1 000 eurų, o man reikės sumokėti 500 eurų paskolą, tai kaip turėčiau išlaikyti šeimą iš likusių 500 eurų? Todėl ir nesu tikras, ar čia liksiu, nors to labai norėčiau“, – atsiduso Algimantas.
Jo nuomone, Lietuvoje medikų atlyginimai neatitinka darbo atsakomybės ir kiekio. „Kanadoje bendrosios praktikos gydytojas uždirba apie dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Galbūt JAV ir Kanadoje medikų algos yra per didelės, tačiau elgtis taip, kaip čia, nemokėti gydytojui normalaus atlyginimo ir tikėtis, kad jis tuos pinigus kažkaip „susikrapštys“ iš pacientų, nėra teisinga“, – mano Algimantas.