Talino universiteto Politikos mokslų ir valdymo instituto dėstytoja Tuuli Stewart teigia, kad migracija neišvengiamai susijusi su tam tikromis pasekmėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio nepastebimos.
Pavyzdžiui, niekas net nesusimąsto, kad dėl migracijos Šiaurės šalyse daugėja atliekančių įkalinimo bausmes iš Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos.
„Kuo daugiau žmonių iš Baltijos šalių atvyksta į Šiaurės šalis, tuo daugiau jų savo dienas leidžia įkalinimo įstaigose už padarytus nusikaltimus“, - seminare „Darbo migracija Baltijos jūros regione: tendencijos ir ateities perspektyvos“ kalbėjo T. Stewart.
Šiaurės šalis užplūdo lietuvių ir estų nusikaltėliai?
T. Stewart pasakojo dirbanti ties keliais projektais, kuriais tiriama asmenų iš Rytų Europos, kalinčių Skandinavijos šalių kalėjimuose, padėtis. Jos teigimu, dažnai įvardijama, kad atvykėliai imigrantai – ar tai būtų lietuviai, lenkai, ar estai – svetimoje visuomenėje patiria atskirtumo jausmą, tačiau niekas net nesusimąsto, kad nusikaltę imigrantai yra apskritai išmetami iš visuomenės.
Jos pateikiamais duomenimis, Šiaurės šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Nyderlanduose – užsieniečiai kalėjimuose sudaro apie 23 proc. visų įkalintųjų.
Suomijoje tarp bausmę atliekančių užsieniečių vyrauja estai, švedai, rusai, somaliečiai, irakiečiai, Norvegijoje – lenkai, lietuviai, švedai, somaliečiai, irakiečiai, Švedijoje – suomiai, lenkai, lietuviai, irakiečiais ir žmonės iš Juodkalnijos, Nyderlanduose – marokiečiai, lenkai, turkai, somaliečiai ar atvykėliai iš Surinamo.
„Turiu pasakyti, kad nusikaltėlių iš Baltijos šalių proporcijos Skandinavijos valstybėse daugeliu aspektų netelpa į jokius normalius rėmus“, - seminare pasakojo T. Stewart.
Mokslininkė daro prielaidą, kad didelis nusikaltėlių skaičius Šiaurės šalyse iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos gali būti susijęs su specifiniais požiūrių skirtumais į įkalintuosius bei jų įtraukimą į visuomenę. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse per dešimt metų 90 proc. kalinių, atlikusių bausmę, vėl grįžta į kalėjimą, padarę kitą nusikaltimą, tuo tarpu Norvegijoje grįžtančiųjų yra tik 20 proc.
Norvegijos kalėjimuose nemažai lietuvių, prekiavusių narkotikais
Kai vertinamas kalinių skaičius, tenkantis tam tikrai populiacijos daliai, Lietuva, Latvija ir Estija yra šalia tokių valstybių kaip Ukraina, Moldova, blogesnė padėtis tik Rusijoje. Savo ruožtu Suomija, Švedija ir Norvegija yra visiškas antipodas – čia kalinių skaičius yra kur kas mažesnis.
Maža to, statistiniai duomenys, anot T. Stewart, rodo, kad Skandinavijos valstybėse kalinčių lietuvių, latvių, estų ar kitų užsieniečių įkalinimo laikas vidutiniškai yra ilgesnis už vietos gyventojų laisvės atėmimo bausmes – tai reiškia, kad atvykėliai yra baudžiami už sunkesnius nusikaltimus.
„Dauguma žmonių, kurie įkalinti dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais, nėra narkotikų vartotojai. Taip, yra, pavyzdžiui, norvegų, kurie įkalinti dėl tokių nusikaltimų, bet dažniausiai tai narkomanai, kuriems reikėjo pinigų, todėl jie pradėjo pardavinėti narkotikus. Labai didelė dalis žmonių, kurie užsėmė narkotikų prekyba, bet patys nevartojo, yra lietuviai – jiems tai tarsi darbas“, - teigė T. Stewart.