Kuo lietuvius traukia Britanija: palankiais mokesčiais ar pašalpomis?

Į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių laukia niūrios dienos. Vis sunkiau rasti gerai apmokamą darbą, iš kurio būtų galima gyventi pasiturinčiai, sako ekonomistai. Todėl emigrantai vis dažniau pasiryžta kurti nuosavą verslą arba emigruojama tikintis gauti solidžią pašalpą.

Be kita ko, Didžioji Britanija patogi ir bankroto įstatymais. Specialistai sako, kad iš Lietuvos atsivežtos skolos ten gali būti pripažintos niekinėmis.

Prasta padėtis darbo rinkoje skatina kurti verslą

„Tereikia pažiūrėti į angliškus bankus... Jie yra susitraukę ir mūsiškių išsvajotas būsto paskolas duoda itin sunkiai. Tai ženklas, kad čia – ne patys geriausia laikai“, - sako Tomas Lapkauskas, Londone lietuviams buhalterines paslaugas teikiančios kompanijos „ST Partners“ vadovas. Jo teigimu, padėtis radikaliai pasikeitė Europoje įsisiūbavus ekonominiam sunkmečiui. Esą iki tol paskolą gauti buvo daug paprasčiau.

Dabar lietuvio vadovaujamos įmonės pagrindiniai klientai – pradedantieji verslininkai. „Prisitaikydami prie besikeičiančios situacijos emigrantai nebenori būti samdomais darbuotojais, nes neapsimoka. Jie kuria nuosavus verslus“, - pastebi T. Lapkauskas.

Jis įsitikinęs, kad Anglijoje, norint pradėti verslą, užtenka turėti gerą idėją ir ja tikėti – didelių investicijų nereikia.

„Yra skirtingi tipai, kur tu gali pasirinkti, ar akcijos padengiamos pinigais, ar nepadengiamos. 90 proc. kuria vadinamą lietuvišką UAB, angliškai – Ltd, nepadengtą pinigais. Parašai, grubiai tariant, 100 akcijų po vieną svarą – viskas“, - verslo kūrimo galimybes atskleidžia T. Lapkauskas, manantis, kad Anglijoje ant verslininkų pečių gulantys mokesčiai yra mažesni nei Lietuvoje.

Pasak jo, Anglijoje, lyginant su Lietuva, daug lengviau įsteigti ir uždaryti įmonę. Buhalterinių paslaugų specialisto teigimu, emigrantų pamėgtoje valstybėje patirties turintis žmogus įmonę įsteigia maždaug per valandą.

Anglijoje smulkaus verslo rekordininkai – atvykėliai iš Libano ir Pakistano. Per mėnesį jie įsteigia kelis tūkstančius naujų bendrovių. Dažniausiai – tai mažos parduotuvėlės, kuriose prekiaujama drabužiais arba maisto prekėmis. Tuo tarpu verslininkai iš Lietuvos Jungtinėje Karalystėje dar tik įsibėgėja. Per mėnesį jie įsteigia vos 10 naujų bendrovių. Lietuviai labiausiai pamėgę statybos ir remonto darbus teikiančias įmones.

Lietuviškų įmonių daugėja, tačiau milijoninio pelno jos kol kas neatneša. „Užtenka tiek, kad savininkas ir keli jo darbuotojai pragyventų. Prisimenu tik vieną įmonę, kuri išsiplėtė daugiau“, - skaičiuoja įmonių steigimo specialistas.

Nors dirba daug, prabanga pasigirti negali

Dvidešimt šešerių Viktorija Morozovaitė ir metais vyresnis jos mylimasis Vytautas Dronseika Anglijoje dviračių verslą pradėjo prieš metus. Tiesa, jie pripažino, kad imtis verslo paskatino nesėkmingi bandymai svečioje šalyje susirasti darbą – nepadėjo nei magistro diplomas, nei puikios anglų kalbos žinios. Vytauto CV gavo maždaug 300 darbdavių, tačiau keletą savaičių trukusios paieškos lauktų rezultatų nedavė. Vyras mano, kad Anglijoje konkurencija yra iš tiesų didelė: „Čia yra trys ar keturios Lietuvos viename mieste. Įsivaizduokite, koks yra konkursas į tą vieną vietą, kokia ji bebūtų. Tarkim, jeigu siunti apie 50-60 CV per dieną, geriausiu atveju gal 2-3 atsako (darbdaviai – DELFI)“.

Atsidūrusi aklavietėje, pora nusprendė rizikuoti ir pradėti savo verslą. Tuomet jie neturėjo nei patirties, nei pradinio kapitalo. Viktorija pripažįsta, kad jai daug padėjo ekonomikos studijos.
Kuriant verslo planą, Viktorija ir Vytautas norėjo, kad pačių sukurtos darbo vietos teiktų malonumą. Būtent todėl jie ir nutarė kurti dviračių verslą. Vytautas sako, kad dviratis – hobis, atrastas dar vaikystėje. Be kita ko, dviračių verslui Anglijoje sąlygos palankios – anglai dviračius mina ištisus metus.

Pradžioje didžiausias galvos skausmas – patalpų paieška. Pagrindiniai klausimai: kur ir kokio dydžio jos turėtų būti?

„Su Viktorija važinėjome po rajonus, žiūrėjome. Paskui stovėdavome ir skaičiuodavome dviratininkų srautus. Dėliojome žemėlapį – jau esamas dviračių parduotuves: kur yra, kiek yra, ką parduoda?“ – maždaug penkias savaites trukusią patalpų paiešką prisimena Vytautas. Galiausiai nuspręsta „VeloDro“ įkurdinti Pietų Londone, nes šioje miesto dalyje didelis dviratininkų srautas, be to, netoliese nėra tokio paties tipo mažų parduotuvėlių.

Jauniems verslininkams, sumaniusiems kurti dviračių prekybos, nuomos ir remonto įmonę, buvo reikalingos investicijos. Kadangi abu pinigų neturėjo, 20 tūkst. svarų sterlingų teko pasiskolinti iš vieno Anglijos banko.

„Reikėjo skaičiuoti kiekvieną centą. Kai pradėjome pinigus leisti, supratome – jų gerokai per mažai“, - dabar prisipažįsta Viktorija, mananti, kad verslą pradėti pavyko su minimaliomis investicijomis.
„Nors dirbame labai daug, tačiau prabangiai gyventi negalime“, - atvirai kalba Vytautas, pridurdamas, kad laisvi pinigai investuojami į nuosavą įmonę, o savininkai tenkinasi minimaliu atlyginimu.

Dauguma barų bankrutuoja greitai

Londone naktinio klubo „Paisa“ vadovė Kotryna, priešingai nei dviračiais prekiaujantys emigrantai, nutarė savo verslą orientuoti į tautiečių poreikius – klubas skirtas kaip tik jiems. Lietuvė tikina, kad naktinį klubą Anglijoje įkurti nėra paprasta – reikia daugybės leidimų ir preciziškai atitikti keliamus reikalavimus.

Vis dėlto Kotryna pastebi, kad Londone verslas auga maždaug penkis kartus greičiau nei bet kur Lietuvoje. Dabar jos naktiniame klube, lyginant su jo veiklos pradžia, dirba kur kas daugiau darbuotojų.
Verslininkė pastebi, kad jau ilgai „Paisa“ neturi jokių konkurentų. „Jeigu kas nors ir atsidaro, tai labai greitai užsidaro“, - tendenciją pažymi ji. Staigų barų bankrotą verslininkė sieja su noru greitai praturtėti, bandant apeiti šiam verslui keliamus reikalavimus.

Kol kitiems klubams nesiseka, Kotryna su vyru džiaugiasi pelnu. „Galime sau leisti turėti gražų automobilį, paatostogauti kartą ar du kartus per metus ir gyventi normalų gyvenimą“, - atskleidžia naktinio klubo savininkė.

Knygyno savininkė: emigrantai gali apsieiti ir be knygų

Kitos laidos herojės Linos Garnytės verslas taip pat orientuotas į emigravusius lietuvius. Galima sakyti, kad jos knygynas „Knygnešys“ Londone taip pat neturi konkurencijos, nes tai vienintelis ten veikiantis lietuviškas knygynas. Verslininkė sako, kad Londone veikiančiose lietuvių parduotuvėse galima rasti lietuviškų knygų, tačiau leidiniai ten atsiduria būtent iš Linos knygyno.

„Apie milijonus dar tikrai anksti kalbėti, bet jau penkerius metus gyvename be nuostolių ir po truputį plečiamės“, - džiaugiasi knygyno vadovė Lina. Anksčiau Prancūzijos universitete dirbusi knygyno vadovė pripažįsta, kad šis intelektualus verslas gana rizikingas. Esą emigrantai nėra ta auditorija, kuri negali gyventi be literatūros: jei knygos būtų pardavinėjamos angliškomis kainomis, kažin ar atsirastų daug perkančių.

Tiesa, „Knygnešys“ vien iš knygų neišgyventų. Atsiradus paklausai, čia pradėta prekiauti DVD vaizdo įrašais, muzikos albumais, tautine Lietuvos atributika, įvairiais menininkų darbais ir net specialiai iš Trakų atvežtais rankų darbo šokolado gaminiais.

Anglija masina norinčius bankrutuoti

Darbo rinkos specialistai sako, kad Londonas turėtų vilioti ne tik tai tuos, kurie svajoja pradėti verslą, bet ir tuos, kurie seniai siekia bankrutuoti. Anot jų, vietinis parlamentas tam sudaro palankias sąlygas.

T. Lapkauskas sako, kad Anglijos bankroto įstatymai, norintiems bankrutuoti, kol kas – palankiausi Europoje.

„Pagrindinis dalykas yra toks, kad žmogus turi gyventi Anglijoj, kur yra jo skolos Europos Sąjungos masteliu. Gali būti jis prisiskolinęs Lietuvoje pinigų, bet jeigu tas žmogus jau gyvena ir dirba Anglijoje, jis bankrutuoja Anglijoje. Jo bankrotas pilnai galioja Lietuvoj. Kaip, beje, nenorėtų pripažinti teisiškai, jau yra teismo sprendimai netgi Lietuvoj, kad tai yra pripažįstami bankrotai. Ir tai yra tokia realybė“, - pasakoja T. Lapkauskas.

Finansų specialistė: tinginčių Anglija neperauklės

Tie, kurie niekaip neranda darbo ir nepradeda savo verslo, dažniausiai pasuka kitu keliu. Londone piniginius lietuvių reikalus tvarkanti finansų specialistė Daiva Sakalauskienė tvirtina, kad vis daugiau emigrantų gyvena iš pažadėtąja žeme turėjusios tapti valstybės skiriamų pašalpų. Paklausta, kiek lietuvių Anglijoje galėtų gyventi iš pašalpų, D. Sakalauskienė tikslaus skaičiaus įvardyti negali, tačiau, jos nuomone, tokių atvejų yra daug.

„Tas vidurkis – mamos su vaikais, mažai uždirbančios šeimos su mažais vaikais. Gal iš tikrųjų jiems ir naudingiau (...) mažiau dirbti. Kada vyras dirba, mama mažai dirba arba išvis nedirba. Ir augina vaikučius namuose. Joms apsimoka tiesiog labiau būti namie, auginti vaikus ir gauti pašalpas“, - pašalpos gavėjus įvardija D. Sakalauskienė. Anot jos, pašalpa priklauso nuo darbo užmokesčio: kuo mažiau uždirbi, tuo daugiau gauni. Kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau, anot jos, pašalpa per savaitę vidutiniškai galėtų siekti 50 svarų sterlingų.

Kiekvieną dieną į finansinę duobę patekusius lietuvius konsultuojanti specialistė pastebi, kad pašalpas labiausiai stengiasi gauti tie, kurie ir Lietuvoje iš jų gyveno. „Tinginystė arba įprotis toks. Jeigu ten tingėjo dirbti, tai ir čia tas pats bus. Eis lengviausiu – pašalpų keliu“, - reziumuoja specialistė.

Laida "Emigrantai" – kiekvieną antradienį per LRT televiziją 21.15 val., iš karto po "Panoramos".

Jei turite įdomių asmeninių istorijų apie emigraciją, siųskite jas [e-mail]