„Iš ankstesnės, dar 2009-uosius siekiančios patirties žinojome, kad šakočius tikrai perka. Ir iš tiesų buvo žmonių, kurie atėjo būtent šakočių įsigyti. Juos taip pat siūlėme paragauti, ko gero, nebuvo žmogaus, kuriam nepatiktų. Juolab, kad šakočiai šviežutėliai, čia vietoje kepami vienos lietuvių bendruomenės narės“, – įspūdžiais iš mugės dalijosi Lietuvos stendo koordinatorė Skaidrilė Grigaitė -Mockevičienė.
Austrai dažnai labai domisi šakočiais, jų nėra matę ir ragavę. Vienoje, turguose ir kalėdinėse mugėse, yra galimybė paskanauti vengriškų šakočių, jie kepami ant mažų volelių karštyje, aptepami sviestu ir apibarstomi riešutais, cinamono ir cukraus mišiniu, tačiau tiek skoniu, tiek išvaizda skiriasi nuo lietuviškų.
Visgi kai kuriuose Austrijos regionuose kepami ir identiški lietuviškiems šakočiams, tačiau jie nėra paplitę.
Akimirksniu stende neliko ir lietuviškos duonos. Jos namuose taip pat iškepė lietuvių bendruomenės narė. Labai populiarus buvo obuolių sūris.
„Austrai turi panašų, gaminamą iš cidonijos (vok. - Quitten), tai toks į didelį svarainį panašus vaisius, iš jo gaminami marmeladai, pagardai prie sūrio ar antienos, žąsies, o taip pat ir į mūsų obuolių sūrį panašus gaminys. Daugelis stende teiravosi, ar tai cidonijos sūris, sakėme, kad obuolių, iš pradžių nedrąsiai imdavo, uostydavo, ragaudavo, o tada pirko. Viena moteris įsigijo du, apsukusi ratą grįžo ir įsigijo dar keturis, gyrė, kad labai skanus ir bus originali dovana“, – pasakojo sūrio gamintoja ir stendo savanorė Joana Gimbutytė.
Sūrio gamyba truko dvi savaites, tiek laiko jis buvo slegiamas ir džiovinamas. Taip paruoštas sūris gali būti laikomas net dvejus metus.
Iš pradžių tiriamai žiūrėję į šokolado gaminius, pasiūlius jų paragauti, stendo lankytojai kone visus juos šluote nušlavė nuo stendo.
Lietuvos stende taip pat buvo prekiaujama Lietuvos neįgaliųjų sąjungos narių gamintais papuošalais ir atvirukais, panevėžietiškais keramikiniais namukais, tautinio paveldo megztomis pirštinėmis ir riešinėmis, karpiniais, medžio ir gintaro dirbiniais, skanėstais, aksesuarais, lietuviškais veltos vilnos gaminiais, iš kurių ypač populiarūs buvo vaikiški tapukai, ir kitomis prekėmis. Iš viso labdarai vien Lietuvos stendas surinko per 1000 eurų. Šios lėšos bus skirtos labdaringiems vaikų ir mamų gerovės projektams visame pasaulyje įgyvendinti.
„Mums tai buvo nauja patirtis, nežinojome, kas bus populiaru, todėl stende siūlėme daug ir įvairių prekių, taip norėjome sužinoti, kas yra paklausu. Mugės rezultatai pranoko lūkesčius“, – įvertino stendo koordinatorė.
Šiais metais JT Moterų gildija gavo daugiau nei 600 paraiškų dėl paramos, patvirtinti buvo 33 projektai 30-yje šalių, kuriems paskirstyta beveik 248 tūkst. eurų, surinktų vykdant įvairius lėšų rinkimo projektus ir iniciatyvas, tarp kurių ir JT „Bazaar“, per 2016-uosius metus.
Per daugelį metų JT Moterų gildija vaikų gerovės projektams visame pasaulyje surinko ir paaukojo daugiau nei 5,3 mln. eurų. Vienais metais šios paramos gavėjai yra buvę ir Lietuvoje vykdomi projektai.