Dėl sutrikusio paaukotų pinigų perdavimo organizacija Lietuvoje jau turėjo keisti planus – birželį nebuvo surengtos jų globojamiems neįgaliems vaikams ir jų šeimoms suplanuotos stovyklos. „Algojimo“ vadovė Aušra Stančikienė tikisi, kad jas pavyks surengti bent liepą ir rugpjūtį. „Tiesa“ pernai po renginio rašė, kad Londono lietuviai per Kalėdinį vakarą paaukojo daugiau kaip 30 tūkst. litų. Ši suma tikrai neatrodo įspūdinga, žinant, kad renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 svečių, kurių kiekvienas už bilietus mokėjo nuo 120 iki 150 svarų sterlingų.
Po prabangaus vakaro – kartėlis
Bet net ir 30 tūkst. litų Lietuvos nepasiekė nei žiemą, nei pavasarį. Pirmoji sumos dalis į „Algojimo“ sąskaitą, A. Stančikienės teigimu, įplaukė tik pačioje birželio pradžioje. Pavedimo suma buvo 23 tūkst. litų. Straipsnio rašymo metu neįgaliems vaikams padedanti organizacija dar nebuvo gavusi apie 8 tūkst. litų.
Labdaros vakarus prieš Kalėdas Londone organizuoja Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje (LKRJK) su Lietuvos Respublikos ambasada. Kalėdiniai vakarai rengiami nuo 2007 metų. Jie vyksta prabangiose Londono salėse, svečiai įprastai pasidabina vakariniais drabužiais. Pastarajame labdaros pokylyje viešėjo režisierė Dalia Ibelhauptaitė bei žymiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius. Režisierė į Londoną atvyko ne viena – vakaro svečiams ji pristatė operą „XYZ“, kurioje vaidino Lietuvoje žinomi atlikėjai: Asmik Grigorian, Jeronimas Milius, Vaidas Vyšniauskas. J. Statkevičius labdaros aukcionui padovanojo savo kvepalų bei pristatė suknelių kolekciją.
Būtent aukcione surinkti pinigai turėjo atitekti labdaros ir paramos fondui „Algojimas“. Tiesa, kaip pastebėjo D. Ibelhauptaitė, vakaro svečiai nebuvo itin dosnūs.
Į labdaros renginį buvo pakviesta mergaitė Vaineta su ją globojančia močiute. Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti ir kūno judesių nekoordinuojanti trylikametė valdo teptuką, laikydama jį kojos pirštais, o vienas iš jos darbų buvo parduodamas aukcione. Vainetos močiutė Roma Garbanova pasakojo, jog mergaitės darbai eksponuoti keliuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, vienas paveikslas parduotas už 100 litų.
Pati mergaitė ir jos močiutė tikėjosi, kad jų pastangos Londone bus įvertintos kur kas dosniau, tačiau rezultatas nuvylė. „Šis labdaros renginys buvo proga bendruomenei susieiti ir atšvęsti Kalėdas. Tuomet visa kita lieka ne visai svarbu. Tad kai vaiko, kuris atvyko visą kelią iš Lietuvos, mergaitės, kuri turi itin didelę negalią, bet nėra gyvenimo palaužta, negalėdama dirbti rankomis, dirba kojomis, paveikslas mūsų bendruomenėje gali būti parduotas vos už 350 svarų, aš nebeturiu žodžių. Šis visų svečių veiksmas pakalbėjo už mūsų šalį. Parodė, kaip mes suprantame labdarą“, – susijaudinusi kalbėjo D. Ibelhauptaitė.
Aukcione švaistėsi be pinigų?
Renginio svečių tikrai nesužavėjo dalyvių dosnumas, o vakaro rengėjai susidūrė su kita problema – dalis aukciono nugalėtojų taip ir nesumokėjo už įsigytus daiktus. Bent taip „Tiesai“ aiškino Marius Bružas, buvęs LKRJK vadovas. Jis komercijos rūmų valdybos pirmininko postą visai neseniai perleido naujai išrinktai vadovei, buvusiai organizacijos iždininkei Olgai Jakimovič.
M. Bružas tvirtino, kad lapkritį paaukoti pinigai gegužės pabaigoje buvo pervesti į „Algojimo“ sąskaitą, nors fondo vadovė tvirtino, kad birželio pradžioje gavo tik dalį sumos. Buvęs komercijos rūmų vadovas paaiškino, kad už bilietus, kurie kainavo mažiausiai 120 svarų, gautos lėšos buvo skirtos padengti išlaidoms: salės nuomai, puotai, organizacinėms reikmėms. „Nė vienas svaras iš tų pinigų neatiteko mums, viskas buvo skirta tik išlaidoms padengti“, – patikino M. Bružas.
Labdarai buvo skirti visi aukcione sumokėti pinigai. Tačiau organizatoriai susikūrė sau problemą – dalyviai nebūtinai per renginį turėjo sumokėti pinigus, galėjo juos pervesti ir vėliau. Kai kuriems aukciono dalyviams „vėliau“ buvo tas pats kaip „niekada“. LKRJK teko patiems ieškoti smarkuolių, kurie per aukcioną pasižadėjo sumokėti pinigus, bet vėliau dingo skradžiai žemę. „Išsimušinėti“ pinigus, kurie buvo paaukoti per labdaros aukcioną, nėra labai smagu“, – konstatavo M. Bružas. Tiesa, jis nepatikslino sumos, kurią neįgaliems vaikams Lietuvoje liko „skolingi“ aukciono dalyviai.
Neįprasta situacija
A. Stančikienė, savo ruožtu, sakė, kad tai pirmas kartas per penkerius metus, kai „Algojimas“ turėjo taip ilgai laukti pinigų iš aukotojų. „Kaip ir kiekviena organizacija, mes planuojame savo veiklą į priekį. Šiais pinigais turėjome apmokėti vasaros stovyklas. Jau viskas suplanuota, žinome vietas, kur viskas vyks, tiesiog laukiame visų pinigų, kad galėtume apmokėti sąskaitas“, – teigė fondo vadovė. Moteris atskleidė, kad suaukotų lėšų pervedimo laukė dar prieš Kalėdas, vėliau po Naujųjų metų, o pavasarį iš Anglijos ją pasiekė žinia, kad pinigai bus sumokėti dalimis.
M. Bružas pinigų klausimu pats bendravo su „Algojimo“ vadove. A. Stančikienė sakė, kad po renginio su juo buvo keletą kartų susitikusi asmeniškai ir nuolat susirašinėjo elektroniniais laiškais. „Pirmą kartą man buvo pasakyta, kad buhalterė padarė klaidą ir kažkam kitam pervedė visus pinigus. Apie tai, kad labdaros vakaro dalyviai nesumokėjo už aukcione įsigytus daiktus, mes nebuvome informuoti. Su Mariumi (M. Bružu – aut. past.) bendravome draugiškai, netgi bičiuliškai. Jis tikrai nesislapstė“, – dėstė „Algojimo“ vadovė.
Ateityje A. Stančikienė žada su paramos davėjais pasirašinėti sutartis, kad būtų lengviau išspręsti nemalonias situacijas. Iki šiol su aukotojais fondui pavykdavo susitarti žodžiu. Patys Lietuvos komercijos rūmai iš ankstesnių labdaros vakarų pinigus taip pat pervesdavo greičiau. Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas, kuriam lėšos Londone buvo renkamos 2010-ųjų vėlyvą rudenį, pavedimo sulaukė 2011 metų sausio pabaigoje. Tuomet buvo paaukota 12 tūkst. svarų sterlingų. Daugiau kaip pusę sumos – 7550 svarų – skyrė britas Raminas Walli, įsigijęs Alfredo Šato tapytą portretą.
Apie paramos ir labdaros fondą „Algojimas“
Fondas buvo įkurtas 2008 metų birželį. Ši organizacija padeda šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Fondo pateikiamais duomenimis, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. neįgalių vaikų. „Algojimas“ rengia seminarus, stovyklas, rengia ir tobulina socialinių paslaugų, skirtų šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, paketo modelį, atlieka ekspertinį darbą ir ruošia metodines rekomendacijas.
Apie LKRJK
LKRJK, atstovaujanti lietuviško verslo interesams Didžiojoje Britanijoje, buvo įkurta 2007 metais ir šiuo metu vienija per 45 narius. Tai ne pelno siekianti organizacija. LKRJK tikslas yra vienyti ir skatinti narių bendradarbiavimą, dalytis informacija, kuri būtų naudinga verslą pradedantiems asmenims ir jau veikiančioms bendrovėms JK. Organizacija rengia konferencijas, susitikimus su politikais, verslininkais, organizuoja labdaros renginius. Šiuo metu jai vadovauja O. Jakimovič, kuri pareigas perėmė iš M. Bružo.