Lietuvė Airijoje: emigravę varguoliai turtuoliais netaps

Airijos sostinėje Dubline grožio saloną atidariusi kaunietė Diana Butkienė pastebi, kad airiai šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. O šalį sukausčiusios finansinės problemos gyvenimą sunkina ir lietuviams svetur. Anot jos, nuskurdę tautiečiai Airijoje vargiai praturtės, kadangi susitaupyti iš mokamų atlyginimų labai sudėtinga.

Tačiau kokia sunki situacija bebūtų, kartu su mažamečiu sūnumi Oskaru Dublino penkioliktoje zonoje, pramoniname fabrikų ir sandėlių Blančenstauno rajone įsikūrusi Dianos ir Ramūno Butkų šeima lagaminų krautis neskuba.

Paskui emigravusius lietuvius į Dubliną atvykusi Diana tautiečiams pasiūlė grožio salono paslaugas.

Salonas – Dianos pasididžiavimas, idėja, kuria ji patikėjo nuo pat pirmos sekundės, kai ėmėsi ją vystyti. „Tai – likimo dovana“, - sako ji, pristatydama painią savo emigracijos istoriją.

Diana – apie savo klientus: mes bijom airių

Idėja pradėti verslą emigrantei kilo dar gyvenant JAV. Moteris, sukaupusi santaupų, jas nutarė investuoti į grožio paslaugas, kadangi yra baigusi kosmetologiją.

O iš ilgai Airijoje gyvenusios sesers ji sužinojo apie parduodamą soliariumo studiją. Kadangi salonas buvo parduodamas skubiai, ji nieko nedelsdama išvyko tvarkyti verslo reikalų.

„Salone dirba tik aukščiausio lygio, apdovanojimus pelniusios specialistės“, - didžiuojasi verslininkė. Tiesa, kirptis pas jas visai nebrangu – lyginant su airiams skirtais salonais, kone trigubai pigiau.

Vis dėlto verslininkė išduoda, kad nors jos grožio salone airiai ir laukiami, iš esmės verslas orientuotas į lietuvius: „Aišku, mes visada laukiam airių, bet galbūt mes patys bijom susidūrimo su airiais. Gal mums tuo metu pasirodė, kad jie nemėgsta mūsų. Gal jie nelabai pasitiki mūsų specialistais.“

Pradėjo verslą norėdama padėti seseriai

Tiesa, tik atidariusi saloną Diana su šeima glaudėsi Kaune. Didelis atstumas tuomet jos negąsdino. Nors, kita vertus, ji didžiąją laiko dalį praleisdavo Airijoje.

Kodėl verslui pasirinkta Airija, o ne gimtoji Lietuva? Diana sako, kad visų pirma ji norėjo sukurti darbo vietą emigracijoje gyvenančiai seseriai, turinčiai darbui grožio salone tinkančią profesiją.

„Gyvenome saugiai – šiltnamio sąlygomis. Saloną nuolat plėtėme, pelnas augo“, - prisimena Diana. Tuomet ji kartu su šeima susikrovė lagaminus ir į Dubliną persikėlė norėdama ne pinigus susirinkti, bet nusprendusi apsistoti ilgam.

„Į Lietuvą atėjo sunkūs laikai. Vyras prarado darbą ir ten mūsų jau niekas nebelaikė“, - emigracijos priežastį įvardijo lietuvė.

Nuo pirmos atvykimo dienos Diana tapo ne tik salono vadove, bet ir klientus priimančia administratore. Tuo tarpu Ramūnas įsidarbino apsauginiu.

Airijoje dabar sunku

Savo salone Diana itin daug bendrauja su klientėmis, todėl kai kas ją net vadina psichologe. Moteris pastebėjo, kad beveik visi atvykstantys į Dubliną lietuviai – sunkias dienas išgyvenę žmonės: „Bėga vidutinė klasė, kuri neišsilaiko. Žmonės arba bando užsidirbti pinigėlių ir grįžti, arba ieško geresnio gyvenimo kitoj šaly.“

Vis tik verslininkė pastebi, kad emigravę varguoliai turtingais netampa. „Daug lietuvių priklausomi nuo pašalpų... O tie, kurie turi darbus, labai taupo... Juk čia viskas daug brangiau“, - aiškina ji.

Diana sako, kad baigėsi tie laikai, kai į Airiją skrisdavo pilni lėktuvai naujakurių. Dabar čia ekonomika išgyvena sunkius laikus, tad žmonės šią šalį bijo rinktis.

Todėl sumažėjus emigrantų srautui nėra paprasta surasti trūkstamų darbuotojų. „Netgi man trūksta kirpėjos. Ir ne tik kirpėjos. Aš laukiu geros kosmetologės. Ir apskritai – žmogaus, kuris sukasi toj srity. Gal atvažiuos su naujovėm, savo idėjom“, - prasitaria verslininkė.

Lietuva traukia, bet kol kas negrįš

Čia praleistų metų emigrantei užteko, kad gatvėje prasilenkusi su lietuviais, juos galėtų pažinti net be žodžių. Jai užtenka įvertinti žmogaus išvaizdą. Esą lietuvių skonis labai specifinis. Pavyzdžiui, lietuvės, priešingai nei airės, bijo eksperimentuoti ir kažką keisti.

Bet kritikos strėlių Diana negaili ir airiams. Ją gąsdina jų aprangos stilius. Moters teigimu, lietuvės savo išvaizda rūpinasi kur kas labiau: „Jie (airiai – red. past.) renkasi tai, kas jiems patogu. Jie visiškai nesureikšmina rūbų. Lietuvoje labai sureikšminama, ką apsirengsime, kaip atrodysime, kaip drabužiai derės. Airiai to tikrai nedaro.“

Nepaisant ilgalaikės sėkmės, šiuo metu Diana ir Ramūnas išgyvena dvejonių laikotarpį. Juodu nežino, kada baigsis krizė ir kaip pasikeis vartotojų įpročiai. „Situacija sudėtinga. Galvojam, ar bandyt plėstis, ar ne. (...) Krizė yra išbandymo metas”, - svarsto Diana.

Bet ir krautis lagaminų atgal į Kauną šeima neskuba. „Ne viską padarėme, tokioje būklėje salono palikti negalima“, - dėsto emigrantė.

Vis dėlto Diana prasitarė, kad norėtų grįžti į Lietuvą, nes ją traukia gimtojo krašto ilgesys. Tačiau, anot jos, prieš tai dar reikia įgyvendinti visus sumanymus: „Šiaip norėčiau grįžti į Lietuvą. Gimtasis kraštas traukia. Ko laukiam? Norisi sutvarkyti salono reikalus (...), kad galėtume ramia sąžine palikti.“