„Mano abu seneliai, tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės, gimė Lietuvoje: Abramas Golekhas gimė Pakruojyje 1886-aisiais, ir Markas Shuvalis, gimė Kaune 1878-aisiais“, - DELFI pasakojo M. J. S. Sheiman.
Su litvakais Pietų Afrikos Respublikoje ryšius palaikanti moteris dabar daro prielaidą, kad seneliai iš tuometinės Rusijos imperijos bėgo gelbėdamiesi nuo pogromų ir carinės valdžios persekiojimo.
„Manau, kad kaip ir dauguma žydų tuo metu, mano seneliai išvyko iš Lietuvos reaguodami į carinėje Rusijoje vykusius pogromus ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų svetur. Tuo metu vyko didelė žmonių migracija. Mano senelis iš tėčio pusės išvyko į Londoną būdamas vos 11-os ir ten išmoko medžio apdirbimo amato. Vėliau didžioji dalis jo šeimos išvyko į JAV Elio salą, po to - į Pietų Afriką ir įsikūrė Keiptaune apie 1900-uosius metus. Senelis iš mamos pusės į Pietų Afriką keliavo tiesiai iš Lietuvos, ten įsikūrė ir galiausiai mirė 1953-iaisiais”, - apie savo šeimą kalbėjo M. J. S. Sheiman.
Į Lietuvą pirmą kartą atvedė verslas
Izraelyje Herzlijos mieste valdymo, diplomatijos ir strategijos mokyklos tarpdisciplininiame centre politikos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dirbusi M. J. S. Sheiman prisimena, kad į Lietuvą pirmą kartą atvyko verslo reikalais.
“Lietuvoje buvau keletą kartų, pirmąkart - 2010 m. Tačiau ne dėl savo šeimos šaknų, o verslo reikalais – turėjau nuostabios patirties atliekant klinikinius tyrimus Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Tai buvo dalis mano patirties dirbant su vaistus akims platinančia bendrove. To vizito metu taip pat turėjau keletą dienų susipažinti su Vilniumi“, - sako pašnekovė.
Prisimindama savo viešnagę Vilniuje 2010 m., ji dėsto, jog tuomet jautė dvejopus jausmus: liūdesį dėl tragiškos žydų istorijos Lietuvoje, tačiau jautėsi, lyg iš dalies priklausytų Lietuvai, atvyko į savo senelių tėvynę.
„Dalis manęs yra kilusi iš Lietuvos“, - rašo ji.
M. J. S. Sheiman su DELFI pasidalino pirmaisiais įspūdžiais, fiksuotais per viešnagę Lietuvoje.
„Per Šabą nuėjau į Choralinę Sinagogą – vienintelę Vilniuje likusią sinagogą. Pradėjau savo dieną aplankydama Vilniaus katedrą – didelį, marmuru puoštą pastatą, priešais mano viešbutį. Po to ėjau gatvelėmis link sinagogos. Pakeliui - puikios mažos kavinukės ir viduramžių architektūra, kol pasiekiau Aušros Vartus. Tai - auksu dekoruotas krikščioniškas statinys. Praėjusi juos jaučiausi tarsi kitoje pasaulio dalyje. Ši miesto dalis man atrodė sena, aptriušusi ir nešvari, ja keliavau iki sinagogos“, - rašo ji.
Vėliau iš Lietuvos kilusios šeimos narė pasakojo, jog keliavo į Trakus ir Kauną, tačiau ten pirmiausiai ji prisiminė skausmingą žydų tautos istoriją.
„Su gidu keliavau į Trakus, - kitą dieną prisimena M. J. S. Sheiman. - Pakeliui į gražiąją pilį pravažiuojame Panerius. Čia toks gražus kraštovaizdis, fermos, medžių apsuptis - sunku įsivaizduoti nuotraukas, kurias turiu savo galvoje.“
Pasak jos, ir Kaune pirmiausiai kilo minčių apie Antrąjį pasaulinį ir pokario metus: mieste daug atvirų vietų ir žalumos, dėl to kyla klausimai, kas vienoje ar kitoje vietoje stovėjo anksčiau.
„Nerami nuotaika, - rytą pakeliui į Kauną prisimena ji. - Autobusas mane priartina prie stoties, kurioje gausu senesnių automobilių, miestiečių, o tai man primena kai kuriuos Pietų Afrikos miestus - ne Johanesburgą.“
Tačiau paklausta, kokį įspūdį M. J. S. Sheiman susidarė apie Lietuvą, teisės specialistė tvirtai atsako, jog įspūdis geras.
„Manau, Lietuva yra graži šalis, kurioje gyvena puikūs, savimi pasitikintys žmonės, tačiau kraštas turi labai liūdną istoriją“, - apgailestauja M. J. S. Sheiman.
Ji sako, jog Vilnius žydų kultūrai turi ypatingą reikšmę ir primena patarlę, prieš Antrąjį pasaulinį karą paplitusią tarp Europos žydų: jeigu nori uždirbti pinigų, keliauk į Lodzę, jei nori išminties – į Vilnių.
„Aš sutvirtinau ryšį su savo litvakų paveldu, bendrauju su kitais Pietų Afrikos litvakais, nes žinia, kad apie 90 proc. Pietų Afrikos žydų yra litvakai. Be to, aš dalyvauju Lietuvos ambasados Izraelyje renginiuose“, - apie ryšius su Lietuvos kultūra ir tauta pasakoja ji.
M. J. S. Sheiman Lietuvoje lankėsi ir 2012-aisiais. Tuomet ji buvo įtraukta į 100 Izraelio gamtos mokslų bendrovių delegaciją, kuri vyko į mokslo parodą „Baltic Life Sciences“ Vilniuje.
Šiemet Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvaus pasaulio lietuviai, užsienio verslininkai bei specialistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Estijos, Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Atvykstantys sėmėsi patirties dirbdami su „Facebook“, „McKinsey & Company“, „Virgin Group“, „General Motors“, „Shell International“, „J.P. Morgan“, „Wikipedia“, mokydamiesi ir dėstydami Masačusetso technologijų institute, Harvardo J.F. Kenedžio aukštojoje mokykloje, Oksfordo bei Kolumbijos universitetuose, Kalifornijos universitete Los Andžele ir kitose garsiose mokymo įstaigose.
PLEF forumas „Globalūs ekonomikos iššūkiai: Lietuvos atsakas“ vyks birželio 3 d. Vilniuje, Parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Renginį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.