Londonas – nekenčiamiausias
Knygos „Crap Town Returns“ autoriai Samas Jordisonas ir Danas Kieranas Londoną vadina nekenčiamiausia Britanijos vieta. Knyga parengta pagal internetinę apklausą, kurioje dalyvavę Britanijos gyventojai rinko prasčiausias vietas gyventi JK. Gyventojai vertino miestus pagal susisiekimo galimybes, skurdo lygį, kainas.
Didmiestis keikiamas dėl netvarkingų gyvenamųjų rajonų, bet nepamirštamas ir Londono centras – anot apklausos dalyvių, Londonas pristatomas kaip gyvas, visą parą šurmuliuojantis miestas, tačiau metro linijoms užsidarius po vidurnakčio, grįžti į namus tampa keblu. Apklausos dalyvius erzina ir girtaujantys, vemiantys ir agresyvūs naktinio Londono lankytojai ir panašūs rajonų gyventojai.
Be to, Londonas kritikuojamas ir dėl to, kad yra visiškai nepasiruošęs netikėtumams, ir tokios oro sąlygos kaip sniegas, lietus ar karštis, su kuriomis lengvai susitvarko kiti pasaulio miestai, Londonui pridaro daug problemų.
Anglija.lt pasidomėjo, ką apie britų sostinę mano Anglijos lietuviai, kodėl vieni nori čia gyventi, o kiti net į tą pusę nežiūri.
Į Londoną – nė už ką!
Mantas ir Rimantė kategoriškai nusiteikę prieš gyvenimą Londone. Jiems čia teko pagyventi pusmetį, vos atvykusiems iš Lietuvos.
„Pasibaisėjom! Aišku, aplankėm tuos visus „big benus“ ir kitas įžymias vietas, ten gražu, tačiau gyvenamieji rajonai labai išgąsdino. Netvarka, šiukšlės, nemalonūs kvapai, begalės žmonių“, – tokį Londono rajoną Stratfordą prisimena šeima, kuri pasitaikius progai persikėlė į Istborną.
„Šituo sprendimu džiaugiamės, gyvename ramiai, graži gamta aplinkui, nėra tiek daug žmonių. Aišku, vasarą padaugėja turistų, bet tai niekad neprilygs Londono širšių lizdui, kaip mes jį vadiname“, – teigė Rimantė.
Porai labai nepatiko ir tai, kad Londonas multikultūrinis miestas. „Nesam rasistai, bet ta maišalynė mums tikrai nepatiko. Suprantu, kad nuvykus į kokį Egiptą, Indiją ar Turkiją atostogų, visi tie žmonės ir jų gyvenimas gali pasirodyti egzotika, bet nenorėjom gyventi šalia to ir matyti, kaip šie atvykėliai nė kiek neprisitaiko prie Anglijos kultūros, o gyvena taip, kaip gyvenę savo šaly“, – Londono gyventojais stebėjosi pašnekovai.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl šeima nenorėjo likti Londone – vaikas. „Londonas tikrai blogiausias miestas auginti vaiką. Dauguma valstybinių mokyklų – prastos, klasėse dominuoja imigrantų vaikai iš Azijos ir Afrikos šalių. Jei nori kraustytis į kokį geresnį rajoną, kur geros mokyklos, aplink nėra „konsulinių“ butų blokų, tai neišsimokėsi už nuomą. Todėl mažame Anglijos mieste gyventi yra daug patogiau ir ramiau, mokyklos daug geresnės“, – kalbėjo pašnekovai ir toliau vardijo mažesnio miesto pliusus: nereikia naudotis viešuoju transportu ir brautis per minias žmonių vykstant į darbą.
„Mažame mieste gali turėti automobilį, nes draudimas daug pigesnis, o Londone tai – prabanga“, – lygino Mantas.
Iš kaimo į didmiestį
Kita Anglijos lietuvė, atvirkščiai, iš mažo Anglijos kaimelio Safron Valdeno persikėlė į Londoną. Raimonda pliusų ir minusų mato tiek kaimo, tiek miesto gyvenime.
„Visada maniau, kad mano svajonė – gyventi kaime. Jauku, pažįsti visus žmones, nereikia naudotis viešuoju transportu, visą kaimelį gali apeiti per valandą. Viso to Safron Valdene buvo per akis – visi be galo malonūs, susitikę sveikinasi, visus bent jau iš matymo pažįsti. Iš tikro, manau, kad pabėgau į Londoną, nes kaime pasidarė per daug nuobodu, o Londone gyvena vieni iš mano artimiausių žmonių. Tad čia veiklos tiek, kad tik spėk suktis, čia gyvendama jaučiu, kad esu arčiau visos tos kultūros“, – pasakojo Raimonda, ir pridūrė, jog kartais Londone ji pajunta laiko trūkumą.
Tačiau gyvenimas Londone turi ir minusų, pripažino pašnekovė – išlaidų čia daug daugiau. Londone kur kas brangesnė nuomos kaina, dar prisideda ir viešojo transporto kainos.
„Visa tai, gyvenant Anglijos kaime, atsieina daug pigiau. Tik ten nelengva rasti vienvietį ar dvivietį kambarį, nes ten mažai atvykėlių, tai kambarių niekas nenuomoja, bet išsinuomoti namą su trimis miegamaisiais ir dideliu sodu galima už 500 £“, – patirtimi dalijosi Raimonda.
Dar vienas dalykas, kuris Londone Raimonda nepatinka, – transporto kamščiai. „Bet tai turbūt per juos aš ir pamėgau skaityti, taip užmušdama laiką. Tai šis minusas kaip ir virsta pliusu“, – svarstė mergina.
Galimybės – ne tik Londone
Londonas kartais pristatomas kaip galimybių miestas, tačiau ne visi mažuose Anglijos miestuose gyvenantys lietuviai svajoja apie Londoną. Laura yra lankiusis Londone ir pripažįsta, kad šitame mieste gyventi nenorėtų.
„Man dideli miestai nelabai patinka. Gerai kartais nuvažiuoti, bet ne gyventi, aš pavargstu nuo to eismo ir visko ten tiek daug“, – didelio miesto trūkumus vardijo Somerseto grafystėje esančiame Bridžvaterio miestelyje gyvenanti Laura.
Anot jos, Bridžvateryje kambario nuomos kainos yra apie 50 svarų, o jie, gyvendami dviese, už paskolą moka daugiau kaip 500 svarų. Darbo galimybių Bridžvateryje taip pat netrūksta. „Jei kartais nebedirbtum, darbo gali rasti – aplink pramoniniai rajonai, daug sandėlių, fabrikų, taip pat įvairia veikla užsiimančių įmonių“, – vardijo Laura ir pridūrė, kad yra fabrikų, kuriuose paprastas darbininkas uždirba 19 000 £ per metus.
Laura taip pat išvardijo, kodėl jai patinka gyventi Bridžvateryje: čia gyvena daug draugų lietuvių, jos vaikinas žaidžia už Somerseto lietuvių krepšinio lygą, ir dar vienas didelis miestelio privalumas – geras susisiekimas su kitais JK miestais. Bridžvateris yra netoli magistralinio kelio, tad norėdami daugiau veiklos, lietuviai važiuoja į kitus miestus. Pavyzdžiui, apsipirkti pora vyksta į Bristolį, kuris yra apie 35 mylios nuo jų miestelio. Taip pat netoli yra Bristolio oro uostas.
Škotų sostinė – patrauklesnė
Tad ar yra didelių JK miestų, kurie patinka lietuviams? Ernesta ir Mindaugas sako, kad Škotijos sostinė yra daug geresnis miestas gyventi nei Londonas. Iškeitę Londoną į Škotijos sostinę, lietuviai nė kiek nesigaili.
„Londono visai nepasiilgau, prisimenu tą smogą, mašinas, autobusus, žmones, skubančius į metro, visus juodžius ir „babajus“, kurių Edinburge labai mažai...“
O ar neišsigando lietuviai prasto Škotijos oro? Ernesta prisimena, jog atvažiavus į Edinburgą, ją nustebino grynas oras.
„Smogas ir nulis žydro dangaus – toks Londonas man išliko atminty. Nors visi londoniečiai man sakė, kad Škotijoje oras tragiškas, vėjai, šaltis ir lietus, galiu drąsiai pasakyti, jog tai yra beveik mitas. Turime ir saulės, ir šiltų, ir šaltų dienų. Jie čia mėgsta perdėti dėl to oro – viena moteriškė sakė, kad kuprinėje vasarą visada nešiojasi kepurę, pirštines ir skėtį. Nors vėjuota gal šiek tiek daugiau, bet dėl oro nesiskundžiu“, – pasakojo Ernesta.
Kokių dar privalumų, palyginti su Londonu, Ernesta ir Mindaugas pamatė Edinburge?
„Vien dėl nuomos kainų išsikraustyti iš Londono buvo pats geriausias sprendimas. Londone gyvenome Kilburne, studijos tipo (1 kambario – red.past.) bute, mokėjome 900 £. Iki darbo važiavau 40 minučių autobusu. Edinburge gyvenam vieno miegamojo bute, su sodeliu, ramioje kaimynystėje, su vaizdu į stadioną, tik pusvalandis iki centro. Mokam 500 £ per mėnesį ir 200 £ už visus mokesčius – ir gyvenam kaip žmonės. Bendradarbiai studentai kambarius nuomojasi po 300 £“ – teigė Ernesta ir pridūrė, jog persikėlus gyventi į Edinburgą, įsigijo šunį, nes ten yra galimybių turėti augintinį.
Ernesta pasakojo, kad tai mažas, palyginti su Londonu, bet labai gražus, tvarkingas, meniškas miestas. Tačiau prie čia gyvenančių žmonių ir jų akcento reikia priprasti.
„Škotai kartais būna labai užsispyrę. Jie daug šaltesni žmonės, bet jei jau su jais pradedi dirbti kiekvieną dieną, perkandi juos. Jie šiaip sau nesišypso, nesako „How are you?“, kaip anglai mėgsta klausti, kad tik klaustų, nors jiems neįdomu. Jei škotai klausia, vadinasi, jie iš tiesų domisi, kaip tau sekasi“, – savo pastebėjimais dalijosi Ernesta.
Tačiau gyvendama Edinburge mergina pastebėjo ir vieną neigiamą dalyką.
„Čia dirba labai daug paauglių. Iš pradžių sakiau, kad čia nieko bloga, kišenpinigius patys užsidirba, bet kai reikėjo vienam mano amžiaus žmogui paprastą darbą susirasti, buvo sunku. Panašu, jog jei tau daugiau nei aštuoniolika, net nebandyk eiti į kino teatrą darbintis. Jie priima labai daug praktikantų, nežinau, ar dėl to, kad jiems pigiau mokėti reikia, ar mokesčių nemoka…“, – svarstė Ernesta ir pridūrė, jog netgi nuėjus į kirpyklą sunku patekti pas profesionalų kirpėją – dažniau sutiksi jaunuolių, „antrą dieną žirkles laikančių“.
Ernesta teigė, kad sudėjus visus pliusus ir minusus, Edinburge jiems gyventi geriau nei Londone, o iš gyvenimo Londone pasiilgo tik draugų, lietuviškos kirpyklos ir gyvų koncertų, kurių į Edinburgą užsuka mažai.
Turite savo asmeninių sėkmės ar nepasisekusio gyvenimo Londone istorijų? Pasidalinkite su DELFI. Siųskite jas delfi@delfi.lt