- Papasakokite, kaip susibūrėte į „Attitude Band“?

- Ilgai grupė neturėjo jokio pavadinimo, iki kol Laurynas pagrojo riffą ir Andrius pasakė „Damn that riff got some attitude“. Toks trumpasis variantas.

- Kodėl savo muzikinei karjerai daryti pasirinkote Londoną?

- Po įsimintinos vasaros koncertuojant lietuviškuose festivaliuose, turėjom kelis pasirinkimus: labai sumažinti arba išvis nutraukti grupės veiklą ir stoti į universitetus, toliau koncertuoti lietuvių klubuose ir baruose, kurių kiekis mažas (ypač, kai esi undergroundinė roko grupė), arba pabandyti pradėti viską nuo pradžių – tik šį kartą su patirtimi ir užsienyje, kur roko scena yra gerokai didesnė. Pastarasis variantas pasirodė įdomiausias, todėl ilgai nedvejoję susikrovėm daiktus ir išsikraustėm į Angliją. Pasirinkom sostinę, nes pasirodė, kad galimybės ten bus didžiausios.

- Girdėjau, kad jums teko paragauti ir benamių dalios… Kaip taip nutiko?

- Iš Kauno atsivežėm tik gitaras ir kelias kuprines, pilnas būtiniausių daiktų. Kadangi neturėjom pakankamai pinigų išsinuomoti savo būstui, reikėjo ieškoti kur apsistoti. Grupę priėmė geras grupės draugas Mantas Raulinaitis, kol galiausiai aplinkybės privertė iš ten išsikraustyti. Visi likę pinigai buvo išleisti transportui, maistui ir kitom išlaidom, todėl vėl teko sukti galvas kur apsigyventi. Kai atsirado galimybė apsigyventi „Occupy London Movement“ skvote Stratforde, sprendimą ten kraustytis priimti buvo lengva, nors patalpos ir buvo apleistos, o bučiokai – degradavę narkomanai… Lengva, nes alternatyva buvo miegoti brome prie „Tesco“.

- Kuo ypatingi jūsų sceniniai personažai?

- Nė vienas iš mūsų niekada nekūrė savo sceninio personažo. Atvirkščiai, ant scenos jaučiamės pametę visus personažus, kuriuos natūraliai įkūnijam, to net nejausdami. Nors kartais pasirodo, kad esam skirtingos asmenybės, grodami ant scenos arba repetuodami prisimenam, kokie panašūs iš tikrųjų esam.

- Mokslininkai įrodė, kad vaikinui su gitara kur kas lengviau gauti merginos numerį… Ar patys jaučiate išskirtinį priešingos lyties dėmesį?

- Visiška teisybė. Merginos tiesiog neatlimpa ir dažnai tenka samdytis samdomus žudikus, norint atsikratyti ypač įkyrių gerbėjų. Cha cha cha, koks aš šmaikštus.

- Papasakokite plačiau apie Londono muzikos padangę. Kokius barjerus tenka perlipti dažniausiai?

- Turbūt didžiausias skirtumas tarp Londono ir Lietuvos muzikos industrijų yra promouteriai. Kitaip nei Lietuvoje, barai ir klubai Londone samdosi promouterių kompanijas, kurių darbas yra bendradarbiauti su grupėmis ir organizuoti koncertus. Viskas atrodytų neblogai, bet dauguma promouterių dažniausiai labai skeptiškai žiūri į naujas grupes ir beveik nieko nepadaro, kad koncertas būtų sėkmingas. Jie pasirenka lengviausią variantą – sukviesti kiek įmanoma daugiau naujų grupių ir reikalauti, kad jie atsivestų tam tikrą kiekį klausytojų. Šį barjerą perkopti buvo sunku, nes beveik visada grojom su grupėm, kurių muzika, pasirodymas, stilius ir vizija visiškai neatitiko mūsų, o tai labai sulėtino naujų fanų srautą, nes publika buvo nusiteikusi spausti ašarą – vietoj to, kad pogintųsi (pogintis - minioje trankytis vieniems į kitus, red. past.) Todėl priartėti prie tikrosios Londono roko scenos buvo labai sunku.

- Koks įsimintiniausias jūsų grupės pasirodymas?

- Mes ant drebančio „Red Bull Tourbus“ autobuso stogo, daugiau nei tūkstantis žmonių, skraidančios kėdės, pogai, nuostabus garsas, rokas nė velnio nemiręs ir triukšmas… Taip prisimenam pasirodymą ant „Red Bull Tourbus“ scenos „Tamsta Muzika“ festivalyje 2012 metų vasarą.

- Kur jus galima išgirsti?

- Organizuojama krūva koncertų Londone, Lidse, Hadersfilde, Notingame, Liverpulyje ir kituose miestuose. Norėdami koncertuoti kiekvieną savaitgalį, šiais metais persikraustėme į Hadersfildo miestelį, kuris yra Didžiosios Britanijos centre. O kol kas mūsų visada galima pasiklausyti pasinaudojus visagalio interneto teikiamomis privilegijomis: www.attitudeband.com.

- Esate kada nors improvizavę ant scenos?

- Prieš koncertą nusprendžiam dainą, su kuria pradėsim, o visa kita vyksta spontaniškai. Todėl kartais tarp dainų improvizuojam – tai priklauso nuo to, kiek laiko turim. Kartais patinka jamm‘as, kartais ne, bet dėl to nesukam galvos.

- Kokie įstatymai galioja jūsų grupėje? Kažką vienas kitam draudžiate ar taikstotės su visais draugų įpročiais?

- Taisyklių neturim, bet dažniausiai koncertuojam blaivi, turbūt todėl, nes nenorim vienas kito pavesti arba dėl to, kad užtenka muzikos.

- Kaip pažymite nusisekusį koncertą? Ar turite mėgstamiausią vietą, o gal barą Londone?

- 12bar, Denmark gatvėje. Ten susiradom vadybininkę Charlie Chong, susidraugavom su darbuotojais, repetuodavom ir turėjom geriausius koncertus. O nusisekęs koncertas, ar ne – pažymim labai panašiai…

- Kokie artimiausi grupės planai?

- Lapkričio 8d. ruošiamės rimtam pasirodymui „O2 Academy“, stengiamės susidėlioti koncertus kiekvieną savaitgalį ir plėsti klausytojų ratą, koncertuojant įvairiuose Anglijos didmiesčiuose.

- Keisčiausias įvykis per jūsų grupės gyvavimo laikotarpį.

- Turbūt tai būtų netikėtas mūsų pasirodymas Garliavos šventėje, iškart po „Dinamikos“. Kai per paskutinę mūsų dainą neiššovė fejerverkai, nes aikštelėje, iš kur jie turėjo būti iššauti, įnirtingai kovojo dvi urlaganų (skustagalviai – red.) gaujos.


Dosjė

Vardas, pavardė: Andrius Mackevičius

Miestas: Kaunas

Amžius: 20

Instrumentas: vokalas, ritminė gitara

Ryškiausia savybė: barzda

Vardas, pavardė: Laurynas Vytas

Miestas: Kaunas

Amžius: 20

Instrumentas: solo gitara

Ryškiausia savybė: dramatiškas požiūris į kasdienines situacijas

Vardas, pavardė: Rytis Rukuiža

Miestas: Kaunas

Amžius: 20

Instrumentas: bosinė gitara

Ryškiausia savybė: kulinaras

Vardas, pavardė: Brutenis Jusaitis

Miestas: Garliava

Amžius: nesensta

Instrumentas: būgnai

Ryškiausia savybė: sutrikusi orientacija