Iki šiol surastos 9 aukos iš 10. Manoma, kad pirmadienį rasta paskutinė dingusioji – lietuvė R. Lasinskienė.
Pranešama, kad apie tai informuoti aukos artimieji.
Nors vietos policija kol kas to nepatvirtina, pasak Lietuvos URM, tai gali būti dingusi lietuvė.
„URM žiniomis, šiandien ryte galėjo būti rastas dingusios Lietuvos pilietės kūnas“, – BNS atsiųstame komentare apie įvykį informavo Lietuvos URM.
Norvegijos policijos atstovas Oysteinas Stavdalis Paulsenas BNS sakė kol kas negalintis patvirtinti, ar tai – 49 metų Lietuvos pilietės Rasos Lasinskienės kūnas. Jo teigimu, palaikai netrukus turėtų būti siunčiami autopsijai, kuri turėtų patvirtinti tiek aukos tapatybę, tiek mirties priežastį.
Kaip pranešė Norvegijos policija, palaikai buvo rasti apie septintą valandą ryto nuošliaužos paliktuose griuvėsiuose, žemutinėje jų dalyje. Žmogaus kūną aptiko ekskavatoriaus vairuotojas.
Portalui lrt.lt dingusios lietuvės R. Lasinskienės vyras Ramūnas Lasinskas patvirtino sulaukęs liūdnos policijos atstovų žinios.
Pasak jo, kūnas rastas 50 metrų nuo tos vietos, kur jis buvo nurodęs.
Dagbladet.no praneša, kad gelbėtojai šiuo metu bando ištraukti kūną.
„Žinoma, tai didelė tragedija, bet kartu ir palengvėjimas, kad pagaliau rastos visos aukos“, – sakė Asko meras Andersas Østensenas.
Pasak jo, dabar miestelis galės užversti šį skaudų puslapį ir deramai palaidoti aukas.
Policija kol kas oficialiai nepatvirtino surasto kūno tapatybės, dar bus atliekama autopsija.
Norvegijos gelbėjimo tarnybos sausio 5 d. sakė praradusios viltis rasti išgyvenusiųjų po nuošliaužos, palaidojusios daugybę namų Asko kaime ir pražudžiusios dešimt žmonių.
„Nebeturime vilčių po nuošliauža rasti gyvų žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos rytinės apygardos policijos vadė Ida Melbo Oystese.
„Apieškojome visas vietas, kur būtų tikėtina aptikti išgyvenusiųjų. Padarėme viską, ką galėjome“, – pabrėžė I. Melbo Oystese.
Nuošliauža nuslinko 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančiame Asko kaime ankstų gruodžio 30 d. rytą.
Penkis tūkstančius žmonių turinčioje gyvenvietėje mažiausiai devynis pastatus su daugiau nei 30 butų nušlavusi nuošliauža laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. Mažiausiai tūkstantis žmonių buvo evakuota. Kai kurie pastatai liko pakibę prie 300 metrų pločio ir 700 metrų ilgio duburio krašto.
Tiksli nelaimės priežastis kol kas nežinoma, tačiau purvo nuošliauža susidarė vietoje, kur esama Norvegijoje ir Švedijoje pasitaikančio slankiojo molio, galinčio iš kietos medžiagos virsti pusiau skysta mase. Pasak ekspertų, slankusis molis, didelis kritulių kiekis ir drėgnas žiemos oras galėjo prisidėti prie nuošliaužos susiformavimo.
2005 metais Norvegijos pareigūnai perspėjo nestatyti gyvenamųjų namų toje vietovėje, priskiriamoje žemės nuošliaužų „didelio pavojaus zonai“, tačiau vėliau statinių vis tiek joje atsirado.