Atominę bombą išbandė 1945 m. liepos 16 d. netoli Alamogordo (Naujosios Meksikos valstija), informuoja philly.com. Pirmą atominę bombą JAV numetė per karą 1945 m. rugpjūčio 6 d. virš Hirošimos (Japonija).
Profesoriaus žento Roberto Hesso teigimu, R. Sherras prisidėjo prie prietaiso bombos centre, sukurto taip, kad per plutonį sparčiai sklistų grandininė branduolinė reakcija, išradimo. Prietaisą, vadinamą Fuchso ir Sherro polonio berilio neutronų iniciatoriumi, jis sukūrė kartu su kolega Klausu Fuchsu, kurį 1950 m. Britanijoje nuteisė už šnipinėjimą.
Sprogimą iš bunkerio stebėjas R. Sherras vėliau teigė Prinstono leidiniui: „Pagalvojau, jog tai didžiausias visų laikų mokslinis eksperimentas. Iš tiesų jis buvo didžiausias. Tada atlėgo siaubas, kad šis daiktas iš tiesų suveikė, palengvėjo, jog neužsidegė atmosfera, nes kai kurie bijojo, kad taip gali atsitikti.“
R. Sherras gimė Naujojo Džersio valstijoje, emigrantų iš Lietuvos šeimoje. 1934 m. Niujorko universitete jis įgijo fizikos bakalauro diplomą, o 1938 m. Prinstono universitete tapo daktaru.
1942 m. jis pradėjo dirbti Harvardo radiacinėje laboratorijoje, kūrė orlaivių radarus. Jo dukters Frances Sherr Ross teigimu, jis pasakojo apie prietaiso bandymus mažame orlaivyje, skrendant virš greitkelio Naujojoje Anglijoje. „Jis tiek išsigando skrydžio, kad praėjo 10 metų, kol vėl ryžosi skristi“, – pasakojo duktė.
1946 m. jis tapo Prinstono universiteto fizikos docentu, o 1955 m. – profesoriumi.
Nuo 1955 iki 1971 m. R. Sherras buvo pagrindinis Atominės energetikos komisijos, rėmusios eksperimentinius ir teorinius branduolinės fizikos tyrimus, tyrėjas ir, anot žento, „buvo atsakingas už 18 megaelektronvoltų ciklotrono darbą“.