Į Didžiąją Britaniją Laimonas išvyko iškart, baigęs vidurinę mokyklą. „Buvo labai didelis troškimas išvažiuoti pamatyti pasaulio. Iš pradžių net nerūpėjo, į kokią vietą papulsiu ir ką dirbsiu, nes visuomet galima pasiieškoti, kur geriau”, – sakė vilnietis.
Per Kauno įdarbinimo agentūrą lietuvis su šešiais kitais žmonėmis išvyko į Angliją, dirbti braškių plantacijose. „Darbas buvo pakankamai sunkus, o uždarbis neypatingas. Todėl po poros mėnesių iš mūsų septynių likome dviese – mano draugas ir aš, kiti grįžo į Lietuvą”, – pasakojo Laimonas.
Po 3 mėnesių braškių daigų sodinimo lietuviai priėjo išvados: „terioti” sveikatą už 50 svarų per dieną – neapsimoka.
Vaikinai nutarė ieškotis kito darbo. Po kurio laiko Laimono pažįstamas išvyko pas draugus, o jis sulaukė skambučio iš įdarbinimo agentūros, kurioje buvo palikęs savo CV.
„Kaip ir daugelyje agentūrų, mus kilojo po įvairius sezoninius darbus, kur prireikdavo žmonių. Per dvejus metus padirbėjau ir fabrikuose, ir lentpjūvėje, medelyne prižiūrėjau medžius – buvau labai patenkintas ir agentūra, ir darbais”, – pasakojo Laimonas.
Tautiečiams pernuomodavo kambarius
Pinigų jaunuoliui taip pat nestigo „Mano tikslas buvo ne užsidirbti ir ne kuo daugiau parsivežti namo, o pažinti Anglijos kultūrą, tai leisdavau sau pakeliauti, pavažinėti. Tačiau išlaidavau proto ribose, dalį pinigėlių atsidėdavau, nes maža kas gyvenime gali nutikti”, – atviravo vaikinas.
Svečiame krašte apšilęs kojas, Laimonas ėmėsi savo versliuko – Birminghame pradėjo pernuomoti į Angliją atvykstantiems tautiečiams bei kitiems užsieniečiams kambarius.
„Gana neblogai sekėsi. Jeigu išsinuomodavau namą už 500–700 svarų, pernuomojęs jį gaudavau dvigubai daugiau. Jeigu pavykdavo pernuomoti du namus, būdavo labai gerai", – pasakojo vaikinas, ne tik gyvenamuoju plotu aprūpindavęs nemažai savo draugų, bet ir pagal galimybes padėdavęs susirasti darbą.
„Stengdavausi padėti kuo galiu. Bet ir man buvo nauda, kad jie pas mane gyvena ir pinigus moka”, – pridūrė.
Per atostogas nusipirko „britvą”
Vis dėlto, po ketverių metų Anglijoje Laimonas grįžo į Lietuvą, nusipirko motociklą. „Seniai norėjau pavažinėti su „britva”, tad nusipirkau „Yamaha”: per dieną po 2–3 bakus benzino išvažinėdavau”, –atostogas Lietuvoje prisiminė vaikinas.
Pasibuvęs tėvynėje Laimonas nutarė važiuoti į Norvegiją: „Iš anksto taip planavau: kad pirma važiuosiu į Angliją, paskui į Norvegiją, o tada į Jungtines Valstijas arba Kanadą”.
Susižinojęs darbdavių kontaktus, vilnietis Norvegijoje išplatino savo CV ir po poros savaičių gavo pirmą darbą.
„Laukdamas jo gyvenau iš santaupų, o paskui keturis mėnesius dirbau. Tačiau įspūdį apie Norvegiją susidariau ne kokį”, – pasakojo Laimonas, Skandinavijoje patyręs, kas yra seksualinis vyrų priekabiavimas.
Skolino pinigų, o paskui siūlė išsimaudyti
„Pirmoje darbovietėje buvo lietuvis. Sužinojęs, kad pristigau pinigų, jis iš niekur nieko man paskolino 7 tūkst. Nustebau, kad skolina net gerai manęs nepažinodamas, bet paėmiau. Nutariau įrašinėti kai kuriuos pokalbius su juo, nes kur pinigai, ten ir pykčiai. Paskui paskambinau, kad noriu atiduoti. O jis man sako, kad prieš ateidamas išsimaudyčiau” – prisiminė vaikinas, pasirūpinęs su kolega susitikti viešoje vietoje, kur daugiau žmonių.
„Pasižiūriu jam į akis, o jos – padažytos. Jis man mirksi, rankas mėto kaip koks gėjus. Seniai įtarinėjau, kad kažkas su juo ne taip, tai tiesiog atidaviau pinigus ir mandagiai pasiploviau, nors mačiau, kad susierzino”, – pasakojo Laimonas, pridurdamas, kad pasišlykštėjo bendradarbiu, bet tuo metu jis nieko negalėjo padaryti, nes jis buvo įtakingas darbovietėje asmuo.
Po susitikimo Laimono padėtis susikomplikavo, jam buvo skiriama vis mažiau darbų. „Gali būti, kad kai kurie gyvenimu nusivylę jaunuoliai pakliuvę pas tokius darbdavius pasiduoda kabinimams – nori pritapti, gauti darbo”, – mano vilnietis.
Toje pačioje darbovietėje Laimonas patyrė dar vieną šoką: nuėjęs pasiimti darbinių drabužių, ieškojo moters kolegės, kuri jam parodytų, kur galėtų persirengti, nes vyrais nebepasitikėjo. Tačiau padėti pasisiūlė norvegas. Atrakinęs drabužinę, kolega pasidomėjo, koks Laimono dydis ir dviprasmiškai į jį žiūrėdamas pasiūlė rengtis prie jo.
„Išrietęs užpakalį ima tuos drabužius – akivaizdžiai matyti, kad kažkas su juo ne taip. Labai nejauki situacija buvo. Nes jau antras asmuo toje pačioje darbovietėje mane kabino. Viskas baigėsi tuo, kad pasiėmiau drabužius ir išvažiavau, galvodamas, ką reikės daryti toliau – grįžti namo ar pasiieškoti kito darbo”, – prisiminė vaikinas.
Oslo gatvėse - besibučiuojantys vyrai
Paskutinis lašas, perpildęs Laimono kantrybės taurę, buvo „akis badantys” susitikimai su homoseksualais Oslo gatvėse, kur nemažai vyrų vaikšto susikibę už rankų, viešai bučiuojasi”.
Aš – suaugęs žmogus man nieko. Bet jeigu tai nuolat mato vaikai? Užaugę jie gali kartoti tą patį. Man tai nelabai priimtina. Man šlykštu, kai vyras vyrą bučiuoja”, – nevyniojo į vatą DELFI pašnekovas.
Norvegai vilniečiui pasirodė arogantiški, „pasikėlę”, stiprūs nacionalistai. „Anglijoje to nejutau, jie labai šilti, draugiškai priima, kaip savą. Gal paveidmainiauja, bet neperžengdami ribų. O norvegai nepaslaugūs – klausi vieno, pasako kita, atvykėlius vertina kaip konkurentus, kurie į Norvegiją atvyksta pasinaudoti jų geru”, – toks įspūdis susidarė Laimonui.
Norvegijoje, vaikinas išsikėlė tikslą susitaupyti 15–20 tūkst. litų ir grįžti į Lietuvą. „Per 4 mėnesius pavyko tai padaryti, nusipirkau išmanųjį telefoną „Lacoste” batus ir lėktuvo bilietą atgal”, – juokėsi vaikinas.
Grįžęs namo Laimonas apie norvegiškas patirtis pasipasakojo šeimai. Penkerius metus Norvegijoje gyvenančiai seseriai pasakė, jog niekada ten negrįš, nes homoseksualumo demonstravimas jam šlykštus.
„Sesuo užsiminė, kad jeigu dar važiuosiu kada į Norvegiją, turbūt nerasiu vietos be homoseksualų, nes pasitaikyti jų gali visur. Tai jeigu taip sako žmogus, kuris 5 metus ten gyvena – daug ką pasako”, – pridūrė Laimonas.
Svajoja pasistatyti namą
„Ir užsienyje ši profesija pravers – geras dailidė gali nemažai uždirbti”, – įsitikinęs vaikinas, planuojantis vasarą baigti mokslus ir leistis į laimės paieškas JAV arba Kanadoje.
Gyvenimo ir darbo užsienyje patirtis Laimonui suteikė pasitikėjimo savimi. „Po mokyklos toks spyris į užpakalį yra gerai”, – įsitikinęs vilnietis. Ir nors jis save vadina patriotu, nė už ką nesutiktų atsisakyti gyvenimo kitose šalyse patirties, kad ir kokių netikėtumų ji pasiūlo.