Nuo jaunimo nori nuimti pilietybės pasirinkimo naštą

Artėja metas, kai po nepriklausomybės atkūrimo užsienyje pasaulį išvydę Lietuvos piliečių vaikai, nuo gimimo įgiję dvigubą pilietybę, turės apsispręsti, kurios šalies piliečiais jie norėtų būti.

„Lietuvos žinios“ rašo, kad pagal Pilietybės įstatymą tokį sprendimą jie turi priimti sulaukę 21 metų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka siūlo keisti dvigubos pilietybės nuostatas griežtai reglamentuojantį Pilietybės įstatymą. Buvęs ilgametis Žmogaus teisių komiteto vadovas ir pilietybės reikalų žinovas įsitikinęs, kad pataisas diktuoja gyvenimo realijos.

„2010 metų lapkritį priimtas naujasis Pilietybės įstatymas numatė, kad užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, nuo savo gimimo įgyjantys Lietuvos pilietybę, gali išsaugoti ir kitos šalies pilietybę. Deja, Prezidentė, vetuodama šį įstatymą dėl esą per daug išplėstų dvigubos pilietybės ribų, atkreipė dėmesį ir į šią nuostatą. Pataisius įstatymą buvo įteisinta norma, pagal kurią 21 metų sulaukę minėti vaikai privalo apsispręsti, kurios iš dviejų šalių piliečiai nori būti“, - teigė A. Lydeka.

Jis siūlo šią apsisprendimo problemą nustumti per vieną kartą: dabar šiems dvigubą pilietybę turintiems vaikams leisti ją turėti, o prievolę rinktis užkrauti jų vaikams. A. Lydekos nuomone, tokiu būdu būtų užtikrintas Lietuvos pilietybės, įgytos gimstant, išsaugojimas ir tęstinumas šeimoje, šalis išsaugotų dalį savo piliečių bei prisidėtų prie šeimos pastangų puoselėti stipresnį emocinį ryšį su tėvyne.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė taip pat teigė nematanti reikalo versi jaunus žmones rinktis, kurį pasą pasilikti.

„Lietuvai reikia visų piliečių, kurie rūpinasi jos interesais. Lietuviškumas eina per kartų kartas. Emigrantai gyvena ne tėvynėje, bet myli ją taip pat“, - pabrėžė ji.