– Kodėl prireikė tokio renginio kaip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas?
Mums ta idėja pradėjo kirbėti jau prieš keletą metų. Aš ir pats visada galvojau, kad būtų puiku turėti renginį, kuris sukviestų jaunimą iš viso pasaulio būtent į Lietuvą. Nors yra renginių, įtraukiančių išeiviją, pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas ar Mokslo ir kūrybos simpoziumas, bet tai bendro pobūdžio susitikimai. Ten dalyvauja ne tik jaunimas, arba mažai jaunimo.
– Tai kuo šis susitikimas skirsis nuo kitų renginių, į kurios sukviečiama išeivija, be to, kad dauguma dalyvių bus jauni žmonės?
– Vienas pagrindinių skirtumų yra tai, kad mes rengiame mokslo, verslo, kultūros ir politikos festivalį jaunimui labai neformalioje aplinkoje. Be įvairiausių pranešimų, vyks ir karjeros mugės, diskusijos, seminarai, pasikeitimas kontaktais. Kiekvienam dalyviui bus sudarytos galimybės dalytis patirtimi, tobulintis, klausyti, mokytis, visai nepriklausomai nuo jo srities – nuo fotografo iki politiko. Be to, visi galės atsipalaiduoti, pasiklausyti geriausių lietuviškų atlikėjų, grupių.
Šis susitikimas taip pat skiriasi savo mastu – jis bus daug didesnis nei anksčiau vykę renginiai. Taip pat pasirinkome ypatingą vietą, Visuomenės harmonizavimo parką Prienų rajone, kuris, atrodo, sukurtas tokiems neformaliems susitikimams.
Pagrindinė paties bendravimo idėja yra ta, kad būtų kuo mažiau monologų. Mes diskusijas formuosime taip, kad vienoje vietoje nebūtų daugiau kaip 50 žmonių. Tikimės, kad toks formatas leis visiems laisvai bendrauti su pranešėjais, diskutuoti ir dalyvauti. Su pranešėjais bus galima bendrauti ir asmeniškai, kartu vystyti idėjas, ir panašiai.
– Kaip į kvietimą atvykti reaguoja toli nuo Lietuvos esančių šalių jaunimas?
– Susitikime dalyvaus beveik 1000 lietuvių jaunimo iš viso pasaulio, bet viena iš problemų, su kuriomis susiduriame – finansai. Iš Pietų ar Šiaurės Amerikos, Australijos ar Rusijos atvykti nėra taip paprasta, net jeigu žmogus ir labai nori. Kaip vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra festivalio programos įrašymas, kad visas renginys turėtų išliekamąją vertę.
Vis dėlto, mes dirbame su ambasadomis, bendruomenėmis, kad kuo daugiau žmonių suvažiuotų ir pabūtų kartu. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) savo atstovybes turi 34 šalyse. Sieksime, kad bent po kelis atstovus, ypač iš tolimesnių šalių, būtų renginyje. Tikimės, kad po jo į savas šalis grįžę žmonės galės pratęsti Lietuvoje pradėtą darbą. Tikrasis darbas ir prasidės būtent po renginio. Nebus taip, kad praėjo renginys, ir viskas pasibaigė.
Lietuvoje kol kas visi tik teigiamai į tai žiūri, neteko girdėti neigiamos reakcijos. Jaunimas į viską dabar žvelgia kaip į galimybę. Manau, kad jis yra „visom keturiom“ už festivalį su turiniu.
– Jūs pats nuolat pabrėžiate, kad, kalbant apie užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšį, negalima kalbėti šablonais ir klišėmis. Kokių šablonų ir klišių vengsite suvažiavime?
– Visų pirma, nesirengiame kurti dar vienos strategijos (šypsosi). Ryšį su Lietuvą mes turime kiekvienas. Koks tas ryšys turi būti, atsakymų yra milijonas: vieniems Lietuvos dabar nereikia, kitiems jos daugiau ar mažiau reikia.
Mes galime kalbėti skambiomis frazėmis, kad kursime Pasaulio Lietuvą, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad mes ją kuriame kiekvieną dieną, to nejausdami. Šio susitikimo vienas svarbiausių tikslų yra tiesiog susitikti, susipažinti su žmonėmis, su kuriais niekur kitur negalėsi susitikti. Jaunam žmogui, mano galva, vienas svarbiausių dalykų yra bendravimas. Bendraujant atsiranda kontaktai, o kontaktai padeda atrasti naujų idėjų ir jas vystyti, atsiranda platesnis suvokimas ir pamatomos galimybės. Jeigu jaunas žmogus turi noro ir energijos ką nors sužinoti ir pažinti, tai šis renginys yra būtent jam. Mes nedarome šio renginio tam, kad tik užsidėtume sau pliusiuką.
– Renginyje dalyvaus ir politikų, kurie (ypač prieš rinkimus) bando žaisti emigracijos korta ir siūlo planus, „kaip iš išgelbėti Lietuvą nuo evakuacijos“. Koks politikų vaidmuo šiame renginyje?
– Mes nuo pat organizavimo pradžios sakėme, kad renginys turi būti atviras visiems, todėl jis ir bus atviras visiems. Jame dalyvaus verslo, mokslo, kultūros bei politikos atstovai. Svarbu suvokti kontekstą, kad artėja Seimo rinkimai Lietuvoje, bet pati renginio idėja yra visiškai nepolitinė, ir jokių rinkiminių agitacijų jame nebus.
– Kokių praktinių rezultatų tikitės iš šio susitikimo?
– Vienas iš susitikimo tikslų yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) stiprinimas. Mes turime 34 atstovybes, kuriose kasmet keičiasi valdybos, ateina ir išeina žmonės. Kai turi patirties ir išteklių, daug lengviau išlaikyti organizacijos veiklos tęstinumą.
Iš dalies, šį tikslą jau pasiekėme prieš renginį, nes pradėjo augti atstovybių skaičius, suaktyvėjo esamos, dalis jų pasitempė, nes nenori atsilikti nuo kitų šalių. Svarbu, kad sąjungos, jaunimo grupės bendrauja tarpusavyje. Ta sinergija vyksta, bet ją galima greitinti. Paprastai kalbant, tikiuosi, kad šis renginys padės mūsų organizacijai įjungti aukštesnę pavarą, nes idėjų, kurias būtų galima įgyvendinti, yra labai daug.
– Esate Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas. Su kokiais iššūkiais tenka jums susidurti kaip organizacijos vadovui?
– Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga šiemet švenčia 40-metį, o dabar labai įdomus metas, kai pati sąjunga su visomis atstovybėmis išgyvena, sakykim, modernizacijos procesą. Kalbant apie jaunimo organizaciją, labai svarbu suvokti, ant ko stovi namas, kokie yra visos veiklos pamatai.
Aš manau, kad labai svarbu yra kažką kurti ir daryti, jeigu tu nori ką nors duoti. Labai nesiplėsdamas galiu pasakyti, kad mano tikslas yra kitam pirmininkui perduoti jau tvirtą ir ant kojų stovinčią organizaciją. Svarbu, kad ji turėtų ryšius su viešuoju ir privačiu sektoriumi Lietuvoje, nes Lietuva yra tai, kas mus visus jungia. Svarbu, kad organizacija kurtų pridėtinę vertę, nes tik kurdamas pridėtinę vertę tu pritrauki daugiau narių ir šalių.
– Jeigu šis renginys bus sėkmingas, kas keleri metai jis galėtų vykti?
– Manau, kad praktiškai žiūrint, kas dvejus metus būtų idealu.
– Po daugiau kaip 10 metų, praleistų Anglijoje, grįžote į Lietuvą. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Į Lietuvą grįžau dėl šio renginio organizavimo. Kai prieš 12 metų išvažiavau į Angliją mokytis, man viskas atrodė labai toli, dideli atstumai, o dabar pasaulis atrodo labai lokalus – atstumai mažėja. Grįžau į Lietuvą, nes man patinka tai, ką darau.
– Kokią patirtį sukrovė gyvenimas Anglijoje?
– Jeigu pažvelgtum atgal, tai ta patirtis, kurios gavau mokydamasis ir gyvendamas Anglijoje, yra neįkainojama. Galimybė keliauti, pažinti skirtingas kultūras, įvairūs draugai... Aš subrendau ne Lietuvoje, o dabar jau daugiau kaip pusė metų kraunu lietuviško gyvenimo patirtį. Po 12 metų Anglijoje nebuvo taip lengva vėl gyventi Lietuvoje. Gera, bet nelengva.
– Kodėl?
– Manau, keičiant aplinką tai yra natūralu. Aplinkybės ar problemos galbūt kartais nėra taip svarbu, kaip požiūris į jas, nors rutina dažnai padaro savo. Manau, turint tinkamą ir pozityvų požiūrį į aplinką bei mus supantį pasaulį ir žmones, pasidaro lengviau. Kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, Lietuvoje apstu tiek gerų, tiek blogų dalykų. Nesame mes ypatinga ar išskirtinė tauta – nors esame skirtingi, esame lietuviai. Taip, Lietuvoje yra daug problemų, bet kur jų nėra? Kad ir kaip būtų, manau, šalyje padėtis gerėja, tirpsta posovietinis mentalitetas, atsiranda dar daugiau galimybių, ir Lietuva tampa dar atviresnė. Tik nuo mūsų priklauso, kokia ji bus rytoj.