Paskui mylimąjį į Vokietiją išvažiavusi lietuvė nusprendė pradėti aiškiaregystės verslą

Vokietį karštai įsimylėjusi 53-ejų Jolanta dėl jo išsiskyrė su vyru, metė vyresniosios slaugytojos darbą ir paskui jį išrūko į Berlyną. Emigracijoje ėmus galvoti, kaip pragyventi, lietuvė suprato turinti aiškiaregės galių ir nutarė jas išnaudoti sukurdama aiškiaregystės verslą.

Maža to, Berlyne ji ne tik suprato turinti išskirtinę nuojautą, bet ir atrado vegetarizmą, susidomėjo Rytų religijomis. Dabar kaskart prieš valgydama ji prašo, kad Šiva palaimintų maistą, ir visa tai, anot moters, jai labai padeda.

Dėl meilės galėjo paaukoti viską

Gyvenimas Berlyne – kaip pasakoje, sako iš Klaipėdos kilusi Jolanta. Mieste, kuriame visi nuolatos skuba, lietuvė teigia atradusi ramybę ir sveikatą. Tiesa, jos meilės istorija, primenanti meksikietiškas muilo operas, prasidėjo uostamiestyje prieš aštuonerius metus.

Visai netikėtai Klaipėdoje sutiktas vokietis taip apsuko Jolantai galvą, kad subrendusi moteris padarė tai, ką ne visada išdrįsta ir perpus jaunesnės merginos. Ji metė darbą, paliko tėvus, išsiskyrė su vyru ir ryžosi visiems laikams išvykti iš tėvynės.

„Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio ir visiškai atsidaviau meilei“, - prisipažįsta emigrantė.

Ji tikina niekada nepamiršianti to lemtingojo vakaro, kuomet kartu su drauge kavinėje pirmąkart pamatė Dittmarą, kurį netrukus įsimylėjo. Kaip tik tada Jolantą aplankė meilė iš pirmo žvilgsnio.

„Sakau: gal vis dėlto pamėginkim juos (vokiečius – red. past.) iškviesti šokti. Aš buvau tokioj euforijoje: kaip čia man eiti kviesti? Draugė mano sako: gal mes palaukime – neikime niekur. Mes gal porą valandų sėdėjome ir laukėme. Pažiūrėjom šaunią programą, pažiūrėjom, kaip tie mūsų užsieniečiai šoka. Bet mano būsimas žmogus nėjo šokti. Jis kažkodėl sėdėjo ir, matyt, laukė manęs. (...) Ir mes nuėjom pakviesti tuos vyrukus šokti. Ko gero, nuo pirmos minutės kažkas mumyse užsidegė. Gal netgi užsiliepsnojo. Ir nuo tada mes esame kartu jau aštuonis metus“, - lemtingąjį vakarą prisimena Jolanta.

Ji sako tuomet pasijutusi kaip paauglė, trokštanti kažko naujo. Tada moteris jau buvo tikra, kad jos santuoka žlunga – su vyru jau kurį laiką negyveno kartu. Tačiau ji negalėjo net pagalvoti, kad būdama keturiasdešimt penkerių įsimylės dar kartą, ir daug stipriau nei kada nors anksčiau.

Savo vyriškumu Dittmaras Jolantą tiesiog pribloškė. Prieš vos pažįstamą vokietį visi lietuviai vyrai nublanko akimirksniu.

Dittmaras – statybininkas. Jis dirba didžiulėje vokiečių kompanijoje ir skraido po visą pasaulį: vieną mėnesį – Vokietija, kitą – jau Švedija, Anglija ar Norvegija. Prieš aštuonerius metus vyras atkeliavo į Klaipėdą statyti krantinių. Dienomis statė, o vakarais, žinoma, dairėsi į lietuves merginas. Juk Berlyne jo niekas nelaukė: vaikai jau seniai užaugę, o santykiai su vokiete žmona kasdien tik prastėjo.

Vokietį moko lietuvių kalbos

Ir Jolanta, ir Dittmaras patys negali patikėti, kaip greitai jie apsisprendė palikti savo šeimas ir apsigyventi kartu.

„Daug kas sakė, kad sprendimas pernelyg spontaniškas. Man sakė, kad užsieniečiai kitokie, kad galim nesutarti, bet aš nieko neklausiau – gal pirmąkart gyvenime leidau sau pasielgti taip, kaip noriu pati“, - sako Jolanta, pridurdama, kad išvykti iš Lietuvos pas mylimąjį jai nebuvo baisu.

Lėktuvui nusileidus Berlyne prasidėjo visiškai naujas gyvenimas. Ir jis tikrai nebuvo lengvas. 45-erių metų moteriai reikėjo viską pradėti iš naujo – susirasti darbą, draugų, išmokti kalbą bei susigaudyti dvidešimt kartų už gimtąją Klaipėdą didesniame Berlyne.

Klaipėdoje vyresniąja slaugytoja dirbusi moteris Vokietijoje susidūrė ir su dar vienu akibrokštu. Šioje šalyje nepripažintas jos diplomas. Taigi teko susitaikyti su tuo, kad daug metų besimokius medicinos ir dirbus ligoninėje, svečioje šalyje tęsti darbo šioje srityje neišeis.

„Mane apėmė neviltis“, - prisimena Jolanta. Nors pinigų ir netrūko, sėdėti namuose – ne jos charakteriui. Po ilgų paieškų darbą ji vis dėlto surado: privačiuose slaugos namuose lietuvė prižiūri sunkius ligonius.

Dittmaras lietuvę Vokietijoje lepino dovanomis, kol galiausiai išaušo diena, kai jis pasipiršo. Berlyne susituokti nusprendusi pora didelės puotos nekėlė – buvo vos keli žmonės.

„Mūsų meilė tokia didelė, kad net neįsivaizduoju, kokio didumo šventė ją galėtų įkūnyti, todėl nusprendėme surengti tik kuklų paminėjimą“, - pasakoja Jolanta, pridūrusi, kad raudoną vestuvinę suknelę jai išrinko būsimas vyras.

Per Berlyne praleistus metus lietuvė tapo tikra patriote. Vargu ar kur nors Vokietijoje vienoje vietoje rastumėte tiek Lietuvos vėliavų, kiek jų yra Jolantos ir Dittmaro namuose. Trispalvė puošia net porelės automobilį. „Pradžia buvo sunki. Labai trūko Lietuvos. Labai norėjosi to, ką staiga praradau“, - atkleidžia moteris.

Po nuolatinių užsienio kalbos pamokų vokiškai prakalbusi lietuvė ėmėsi savo gimtosios kalbos mokyti ir vyrą. Ji sako, kad rezultatai džiugina, tačiau čia pat prisimena linksmą istoriją:

„Atėjo diena, kai mano vyras atvyko su mano tėveliais susipažinti. Tėveliai buvo paruošę vakarienę, o aš prieš tai jį mokiau lietuvių kalbos. (...) O kai vakare jau atsisveikinome, jis drąsiai padavė mano tėveliui ranką ir sako: į sveikatą! Mes susižvalgėme. Buvo taip juokinga. Mes iškart supratome, kad mano vyras apsiriko. Jis turėjo pasakyti: labai ačiū ir viso gero. Bet mes nepykome ant jo.“

Karjerą darys aiškiaregystės srityje

Be galo įsimylėjusi ir Berlyne pritapusi Jolanta pasijuto tokia laiminga, kad net kitus ėmė mokyti. Meilė, meditacija ir vegetarizmas – štai kas, anot pašnekovės, padaro žmogų visapusiškai sveiką ir laimingą.

Maža to, jau aštuonerius metus Berlyne gyvenančios lietuvės užmojai – dideli ir net šiek tiek gluminantys. Moteris sako savyje atradusi ypatingų aiškiaregės galių. Jau seniai ji suprato jaučianti daugiau nei aplinkiniai. Dabar Jolantos tikslas – vystyti aiškiaregės talentą. Lietuvė netgi planuoja su tuo susijusį verslą.

„Turiu vieną pažįstamą aiškiaregę. Mes turime projektą – įkurti pranašautojų gildijos filialą. Turbūt turiu telepatinių jausmų ir intuiciją. Jaučiu, kad man reikia būtinai paskambinti kažkokiam žmogui ir su juo pasikalbėti. O kai paskambinu, jis sako: žinai, Jolanta, man tavęs labai reikia – aš taip norėjau tave surasti. Ir tiesiog pajaučiau, kad aš tuo metu gaunu tokią mintį. Vadinasi, aš jaučiu kažką. Tai vyksta labai dažnai”, - apie savo galias pasakoja būsima verslininkė.

Kaip kokia senovės romėnė, Jolanta nuolat kartoja: „Sveikame kūne – sveika siela“. Dalį savo laisvalaikio ji skiria meditacijai, dalį – aiškiaregystei, bet niekada nepamiršta sveikos mitybos. Prieš penkerius metus ji tapo vegetare ir tikina, kad tai jai padėjo nugalėti sveikatos problemas.

Išvykusi į užsienį medikė susidomėjo dar viena naujove – Rytų religijomis. Berlyno priemiestyje esančiame bute pilna žvakių, smilkalų ir kitokių šventų dalykų. Kai kurie jų turi ir ypatingus panaudojimo būdus.

„Tai yra mano dvasinė vieta, kurioje aš aukoju maistą prieš gaminant. Šivai reikia aukoti tik vegetarinį maistą. (...) Pradedant gaminti valgyti kelis gabaliukus įdedam į indelius. Ir po to, kai maistas būna palaimintas, dedam atgal į puodus. Tada jau galima valgyti. Tai suteikia labai daug energijos ir pozityvumo“, - atskleidžia Jolanta.

Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.