"Jūsų paketėliuose yra dešimties puslapių medžiaga apie Pilietybės įstatymo priėmimą. Ten parodyta, kaip koks Seimo narys balsavo dėl šio įstatymo ir dėl veto. Pamatysite, kas mus remia, ir atkreipkite dėmesį į tai balsuodami per Seimo rinkimus", - ketvirtadienį PLB Seimo posėdyje kalbėjo R.Narušienė.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.
Ji apgailestavo, kad 2010 metų Seimo priimtą Pilietybės įstatymą, kuris būtų tenkinęs didelės dalies užsienio lietuvių interesus, prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo, o paskui parlamentui neužteko valios tą veto atmesti.
"Naujam Seimui reikės tą įstatymą pataisyti", - įsitikinusi PLB vadovė.
Ji pareiškė, kad sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, užtenka pataisyti Pilietybės įstatymą, Konstitucijos keisti esą nebūtina.
R.Narušienė pateikė savo įstatymo pataisos variantą, kuris tenkintų didelę dalį išeivijos. Ji siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti kitos valstybės pilietybę turintys asmenys, kurių vienas iš prosenelių yra gimęs Lietuvos teritorijoje iki 1940 metų birželio 15 dienos.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.