Oro uoste bus prašoma atidengti atminimo lentą, o salę pavadinti Atlanto nugalėtojų vardu. Būtent šiame oro uoste S. Darius dirbo, brandino planą perskristi Atlantą ir pirko „Lituanicą“. Su istorine Palvokio oro uosto kepure S. Darius įamžintas ir lietuviškame 10 litų banknote.
2013-uosius Lietuvos Seimas yra paskelbęs S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metais. Liepos 16-ąją minėsime S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-ąsias metines.
Vienas S.Dariaus ir S.Girėno įamžinimo oro uoste sumanytojų, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius DELFI pasakojo, kad jubiliejinius metus norima tinkamai paminėti ir JAV, ypač Čikagoje. Šiame mieste abu lakūnai subrendo, čia daug žygdarbį menančių vietų.
Lietuviai siūlo atkreipti dėmesį į Palvokio oro uostą. 1925 m. įkurtas oro uostas iš pradžių vadintas Gauthier’s Flying Field vardu. Steponas Darius Palvokio oro uoste pradėjo dirbti 1929 m. Čia jis ėjo instruktoriaus, komercinių skrydžių ir atsarginio piloto pareigas.
Palvokio oro uoste S. Darius skraidė įvairiais lėktuvais, daugiausiai šešiaviečiu „Bellanca 300“. Su juo lakūnas nuskrido apie penktadalį milijono kilometrų. Lietuvis vienas pirmųjų šiame oro uoste išbandė ir pradėjo gabenti keleivius garsiuoju „Ford 4-AT“ lėktuvu. Būtent šie lėktuvai, vadinami skraidančiais vagonais, pradėjo keleivinių oro linijų JAV revoliuciją. Darius įsisavino šiuos lėktuvus, dirbo pirmuoju pilotu, skraidino keleivius tarp dviejų vandenynų, ištobulino oro kelius, o keleivių srautas pastebimai išaugo. Tai buvo didelė naujovė JAV aviacijos istorijoje.
Šiame oro uoste S. Darius ir S. Girėnas susipažino su garsiuoju lėktuvu „Bellanca“, jame buvo šio lėktuvo prekybinė atstovybė. Būtent šis lėktuvas tapo garsiąja „Lituanica“. Ten lietuviai jį pirko, tobulino orlaivį, savo skrydžius bei navigacinius gebėjimus.
„Būtent šiame oro uoste vėl atgimė ta didžioji svajonė ir vizija nugalėti Atlantą, skristi į Lietuvą. Tai geriausiai parodo ir 10 litų banknotas, kuriame garsusis lakūnas pavaizduotas su istorine Palvokio oro uosto kepure – joje įamžintas šio oro uosto pavadinimas. Beje, su ja S. Darius išskrido istoriniam skrydžiui iš Niujorko Floido Beneto oro uosto, su ja ir žuvo“, – pasakojo E. Lukoševičius.
Už kovą kare apdovanotas ,,Purpurinės žvaigždės“ ordinu
Suderinus su oro uosto vadovais ir Wheelingo miestelio valdžia, siūloma artėjančio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-mečiui oro uoste atidengti atminimo lentą, o salę pavadinti Atlanto nugalėtojų vardu. Svarstoma, kad tam pasitarnautų žymaus lietuvių skulptoriaus Ramojaus Mozoliausko sukurta S. Dariaus ir S. Girėno memorialinė lenta-bareljefas, kurį velionis skulptorius sukūrė jų žygio 60-osioms metinėms Midway tarptautiniame oro uoste įamžinti.
Pasak E. Lukoševičiaus, projektas dėl tam tikrų biurokratinių kliūčių liko neįgyvendintas. Dabar projekto maketą Čikagoje saugo žurnalistas Valentinas Ramonis.
Pašnekovo manymu, tai būtų prasmingas ir gražus lakūnų žygdarbio įprasminimas, o oro uostui būtų didelė garbė savo istorinių didvyrių gretose turėti tokius garbingus lakūnus, kurie garsintų ir reklamuotų Palvokio oro uostą, Lietuvą, kurioje lakūnai gimė, JAV, už kurią jie kovėsi Pirmajame pasauliniame kare. Beje, S. Darius po mirties yra apdovanotas vienu aukščiausiu JAV apdovanojimu - ,,Purpurinės žvaigždės“ ordinu, kuris saugomas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje.
E. Lukoševičiaus teigimu, sumanymui pritaria buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė, kiti žinomi JAV lietuviai. Šis pasiūlymas buvo oficialiai perduotas Lietuvos generaliniam konsului Čikagoje Marijui Gudynui.
Beje, S. Darius ir S. Girėno atminimas JAV jau yra įamžintas. Jiems stovi paminklas Marquette parke Čikagoje, atminimo lenta Midway tarptautiniame oro uoste, „Lituanicos“ gatvė Bridžporto mieste Konektikuto valstijoje, „Lituanicos“ parkas ir paminklas Beverly Shores mieste Indianos valstijoje, paminklas Niujorke, atminimo lenta Floido Beneto oro uoste Niujorke.
Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvos lakūnai blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau negu visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis aprūpinti tuometiniai kitų tautų lakūnai.