Šiuo metu 4 iš 15 ES senųjų šalių vis dar riboja galimybę dirbti Lietuvos ir dar septynių 2004-aisiais į ES įstojusių šalių narių piliečiams.
EK duomenimis, per pastaruosius 5-erius metus iš Lietuvos geresnio gyvenimo svetur ieškoti išvyko 3,2 proc. (apie 112 tūkst.) šalies gyventojų. Tai didžiausias procentas iš visų naujųjų ES narių, prie Bendrijos prisijungusių 2004-aisiais.
Iš Kipro išvyko 3, iš Lenkijos – 2 proc. gyventojų. Tačiau fiziškai 800 tūkst. lenkų Vakarų Europos šalyse šiuo metu sudaro didžiausią emigrantų skaičių. Lenkus vejasi rumunai, masiškai pradėję plūsti į ES šalis po priėmimo į ES 2007 m.
Nors rumunams visos senosios šalys riboja teisę dirbti, šiuo metu jau 2,5 proc. tautos, t. y. apie pusę milijono žmonių, yra išvykę daugiausiai į Ispaniją, Italiją ir Graikiją, nes ribojama ne laisvė vykti ir gyventi kitose Bendrijos šalyse, o tik samdytis dirbti. Šie ribojimai nesunkiai įveikiami registruojant individualias įmones.
Taip daug metų darydavo ir lietuviai Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
EK konstatavo, kad nežiūrint didesnės nei tikėtasi 2004 m. narystės imigracijos bangos, nei lenkai, nei lietuviai jokios pastebimos įtakos senųjų šalių darbo rinkoms nepadarė, darbo vietų iš vietinių neatėmė ir bendro atlyginimų lygio šiose šalyse nesumažino.
Šiuo metu Lietuvos ir kitų 2004 m. į ES įstojusių šalių piliečiams darbo apribojimus taiko tik Danija, Belgija, Vokietija ir Austrija. Kitų metų balandį jos turės pateikti rimtų argumentų apie pavojų savo darbo rinkoms, jei norės pratęsti ribojimus iki 2011 m. Jei ne, ribojimai automatiškai nebebus taikomi.