Tarptautinėse kompanijose dirbantys lietuviai apie svajonių darbus užsienyje: tai priimtina ne visiems

Stiprėjant globalizacijai ir taip išsitrinant valstybių sienoms darbo rinkoje, vis daugiau lietuvių siekia karjeros tarptautinėse įmonėse užsienio šalyse. Statistikos departamento duomenimis, 2014 – aisiais užsienyje gyveno daugiau nei 619 tūkst. lietuvių. Daugiausiai jų įsikūrę Europoje – daugiau nei 502 tūkst., taip pat Šiaurės Amerikoje – beveik 85 tūkst.

Dažniausia vykimo į užsienį priežastis jau kurį laiką yra darbas. Patirtimi apie tarptautinės karjeros subtilybes dalinasi pripažinti savo sričių profesionalai – Lina Tolvaišaitė, Petras Vaičius ir Tomas Korganas.

Visi trys pasaulio lietuviai jau ilgą laiką gyvena užsienyje, karjeros aukštumų siekia tarptautinėse kompanijose. Lina Tolvaišaitė – investicijų į privačias kompanijas besivystančiose šalyse specialistė. Ji dirba Tarptautinėje Finansų Korporacijoje (IFC) Pasaulio Banke. Šiuo metu daugiausiai laiko ji praleidžia Nairobyje, Kenijoje, kur specializuojasi investavime į maisto pramonės kompanijas Afrikoje. Prieš tai L. Tolvaišaitei teko dirbti Europoje, JAV ir Pietų Afrikos respublikoje.

Petras Vaičius konsultuoja įmones ir privataus kapitalo fondus „Bank of America Merrill Lynch“ investicinės bankininkystės departamente, taip pat turi patirties dirbant Londone, Maskvoje ir Niujorke.

Tomas Korganas užsienio kompanijose dirba jau daugiau nei septyniolika metų. Jo sritis – verslo įmonių vystymas, susijungimai ir įsigijimai (M&A). Šiuo metu T. Korganas dirba tarptautinėje kompanijoje „Severstal“. Nors pagrindinė darbo vieta yra Rusija, jis projektus vykdo visuose pasaulio žemynuose.

T. Korganas, L. Tolvaišaitė ir P. Vaičius yra profesinės mentorystės programos LT Big Brother mentoriai – savo patirtimi dalinasi su motyvuotais jaunais lietuviais visame pasaulyje.

Paskata išvykti – noras siekti daugiau

Dažniausios lietuvių išvykimo į užsienį priežastys yra socialinės ir ekonominės – tautiečius motyvuoja didesni atlyginimai, platesnės darbo perspektyvos.

Lina Tolvaišaitė teigia, kad pagrindinės priežastys, lėmusios jos sprendimą išvykti, buvo noras tobulėti profesinėje srityje ir geriau pažinti pasaulį: „Norėjau gauti tarptautinės patirties, išmokti užsienio kalbų, kurios vėliau padėtų gauti perspektyvų darbą. Taip pat buvo tiesiog įdomu pažinti pasaulį ne tik keliaujant, bet ir dirbant kitose šalyse, iš jų mokytis, pažinti kultūrą ir gyvenimo būdą“, – pasakoja L. Tolvaišaitė.

Savęs realizavimas – vienas svarbiausių žmogiškųjų faktorių, kurių tikimąsi profesinėje veikloje. Lietuvos darbo rinka ne visada suteikia galimybes tai padaryti – kai kurių specialistų šalyje tiesiog nereikia, o kartais ir nėra kam parengti konkrečios srities profesionalų.

„Kad noriu tarptautinės karjeros apsisprendžiau gana anksti, kai mokiausi ekonomikos Lietuvoje. Labai greitai supratau, kad čia verslo neišmoksiu. Nes tais laikais patys dėstytojai mokėsi kartu su mumis ir to neslėpė. Aš pagalvojau, kad galėčiau paieškoti geresnių perspektyvų. Nuo to viskas ir prasidėjo – išvažiavau mokytis į Suomiją. Baigęs norėjau tęsti toliau, įgauti praktikos, ne iš karto grįžti į Lietuvą. Be praktikos jaučiausi mažai ką galintis čia atvežti“, – prisiminimais apie sprendimą išvykti dalinasi Tomas Korganas.

Kelionės ir tarptautinė aplinka – neatsiejama didžiųjų kompanijų dalis

Tarptautinės kompanijos savo darbuotojams užtikrina platų veikimo spektrą, iš jų tikisi globalaus ir atviro požiūrio į vykdomą darbą.

Dažniausiai karjera užsienyje neatsiejama nuo nuolatinių kelionių, naujų kultūrų pažinimo: „Projektai vyksta visuose pasaulio žemynuose. Dėl to įdomu ir iš kultūrinės pusės – keliauji, susitinki su skirtingais žmonėmis, kurių gyvenimai visai kitokie. Įdomu taip plėsti žinias“, – teigia Tomas Korganas. Jam pritaria ir Petras Vaičius, kuris komandiruotėse praleidžia beveik pusę savo laiko.

L. Tolvaišaitė sako, kad darbas užsienio šalyse tiesiogiai susietas ne vien su kelionėmis, vienas pagrindinių jo aspektų – bendradarbiavimas su kolegomis iš skirtingų šalių: „Manęs vis dar nenustoja žavėti darbas Pasaulio Banko tarptautiniame kolektyve, kur kiekviename, net ir mažame susitikime prie stalo sėdi ir diskutuoja žmonės iš visų penkių žemynų. Tokio lygio tarptautinės darbo aplinkos neteko patirti nei vienoje pasaulinėje įmonėje“, – sako L. Tolvaišaitė.

P. Vaičiaus nuomone, lietuviai turi daug pranašumų, nes yra labai mobilūs. Pavyzdžiui, įvertinus šalies dydį, gerokai daugiau tautiečių, palyginus su latviais, estais, čekais ar kitomis tautomis, dirba prestižinėse kompanijose Londono Sityje.

Studijos ir praktika – kelias į tarptautinę karjerą

Nesvarbu, kokia yra tarptautinės kompanijos veiklos sritis, dažniausiai patekimui į jas taikomi aukšti standartai, neužtenka vien didelio noro. Tomas Korganas pasakoja, kad vienas svarbiausių dalykų lietuviams, norintiems sukti tarptautinės karjeros keliu – laikyti save pasaulio piliečiais, nepamiršti, kad norint patekti į didelę kompaniją, konkuruojama globaliu lygmeniu. Taip pat priduria specifinių žinių ir gebėjimų svarbą: „Turi mokėti vietinę kalbą šalies į kurią važiuoji dirbti. Taip pat labai svarbu parodyti susidomėjimą konkrečia industrija, pademonstruoti, kad tu neatsitiktinai ten patekai, kad tai yra apmąstytas sprendimas“.

Jauniems žmonėms tiesiausias kelias į tarptautinę darbo rinką – sėkmingos studijos ir praktika dominančiose įmonėse ar organizacijose.

Lina Tolvaišaitė, sako, kad praktikos labiausiai padeda suprasti, kurioje srityje ir kuriame regione tęsti karjerą, padeda palyginti darbo sąlygas įvairiose įmonėse. Jos nuomone, praktikos taip pat suteikia daug pasitikėjimo, išmoko kritiškiau vertinti siūlomas darbo vietas. Taip pat didelė praktikų nauda yra gauti rinkoje gerbiamų profesionalų rekomendacijų, susikurti stiprų CV. Šie dalykai vėliau padeda atverti duris į geras darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek bet kur pasaulyje.

Darbą užsienyje lydi ir asmeniniai išbandymai

Dirbant tarptautinėse kompanijose tenka susidurti ne tik su profesiniais, bet ir su asmeninias iššūkiais. Vienas jų – nuolatinės kelionės, kurios dažnai apsunkina bendravimą su artimaisiais. „Norint siekti karjeros tarptautinėje organizacijoje neišvengiamai teks dirbti įvairiose šalyse, kraustytis iš vieno žemyno į kitą, palikti senų draugų ratą, rečiau matytis su šeima, ir tai priimtina ne visiems“, – sako L. Tolvaišaitė. Ji priduria, kad nauja gyvenimo ir darbo patirtis dažniausiai tai atperka, o šiuolaikinės technologijos palengvina bendravimą su esančiais toli.

Tomas Korganas išskiria tai, jog nesvarbu, kur būtum, visada esi užsienietis ir prisitaikymas kartais gali užtrukti: „Tai gali slėgti, nes užtrunka laiko prisitaikyti prie kiekvienos naujos kultūros. Iš pradžių būna susižavėjimas, o po to jis praeina ir atsiranda atstūmimas naujos aplinkos“. T. Korganas taip pat mano, kad per daugelį metų šis aspektas ima darytis savaime suprantamas, dėl to adaptuotis naujoje aplinkoje tampa vis lengviau.

Lietuviai užsienyje – nauda ar grėsmė?

Tai, kad iš Lietuvos į užsienį dirbti išvyksta nemažai kvalifikuotų specialistų bei jaunų motyvuotų žmonių, šalyje sukelia nemažai viešų diskusijų. Pagrindine problema laikoma tai, kad Lietuvoje nebėra kam dirbti ir vystyti šalies. Tačiau bėgant metams vis daugiau lietuvių grįžta. Pagal oficialius Statistikos departamento duomenis, 2014 – aisiais grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius buvo didžiausias per dešimtmetį – 25.9 tūkst. Taip tarptautinė patirtis prisideda ir prie geresnės ateities kūrimo čia, Lietuvoje. Tautiečiai į šalį grįžta su naujomis verslo, švietimo, kultūros idėjomis.

Petras Vaičius yra tvirtai įsitikinęs, kad kvalifikuoti užsienio lietuviai šaliai neša vien naudą: „Dalis šių žmonių, taip pat ir daugelis mano pažįstamų, svarsto anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, čia perkelti savo patirtį ir įgūdžius. Ne vienas jau taip ir padarė ir jau dabar palieka didžiulį įspaudą Lietuvoje“. Jo nuomone, po darbo užsienyje į Lietuvą grįžtantys žmonės yra ilgalaikis modernizacijos ir judėjimo į priekį garantas.

Straipsnį parengė projekto LT Big Brother organizatoriai. LT Big Brother – unikali profesinės mentorystės programa skirta Lietuvos jaunimui gauti patarimų studijų ir profesiniais klausimais iš lietuvių kilmės profesionalų visame pasaulyje.