– Papasakokite, kaip, pradėjusi studijuoti mediciną dar Lietuvoje, atsidūrėte Londone?
– Londone skaičiuoju jau penktus gyvenimo metus. Dar besimokydama dvyliktoje Vilniaus licėjaus Tarptautinio bakalaureato klasėje įstojau į medicinos studijas UCL (University College London). UCL buvo pirmas universitetas, įkurtas Londone kaip alternatyva Oksfordui ir Kembridžui. Studentai taip pat mėgsta pasidžiaugti, kad UCL baigė ir populiarios muzikos grupės „Coldplay“ nariai.
Po mokyklos baigimo dar metus studijavau mediciną Vilniaus universitete. Mane lydėjo sėkmė, tad vietą UCL jau turėjau, bet prieš tai norėjau pamėginti mokytis Lietuvoje. Deja, Lietuvos studijų kokybė mane nuvylė. Šeima ir draugai drąsino nepraleisti progos, mat turėjau retą galimybę važiuoti semtis žinių pasaulinio lygio universitete. Pasirinkau ilgą ir nelengvą kelią, bet kol kas nesigailiu. Šiuo metu esu įpusėjusi penktą (iš šešių) medicinos studijų kursą.
Mokantis medicinos svarbiausia – aistra žmogaus sveikatai
– Kas lėmė apsisprendimą studijuoti mediciną? Kokios savybės svarbiausios žmogui – būsimam medikui?
Beje, klausimas „Why do you want to be a doctor?“ („Kodėl nori tapti gydytoju?“) yra bene pirmasis, kurio kiekvienas būsimas medicinos studentas gali tikėtis atvykęs į atrankinį pokalbį universitete. Kad ir kaip būtų keista, dauguma mano kolegų medikų turbūt pripažintų, kad dar ir dabar nelengva atsakyti į šį klausimą. Daugelis netgi pajuokautų: „Jei tik aš būčiau žinojęs, kiek reikės mokytis...“ Medikai yra tam tikras žmonių tipas: mes visi esam šio dalyko fanatikai, nes kitaip tiesiog neišvertume.
Dar labai svarbu per visus ilgus studijų metus ir nesibaigiančias darbo valandas nepamesti savęs, nepamiršti, kodėl pasirinkai šią specialybę. Mano asmeninis kuratorius man ir mano kolegoms sykį yra pasakęs: „You will never be rich. But you will always have a job.“ („Jūs niekada nebūsite turtingi. Bet visuomet turėsite darbą.“)
– Kokią nuomonę susidarėte apie studijų kokybę Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje?
– Pagrindinis studijų skirtumas labai paprastas: medicinos studijų kokybei gerinti Jungtinėje Karalystėje skiriama daug daugiau dėmesio ir lėšų nei Lietuvoje.
Pamenu, kaip atėjau į pirmąsias anatomijos pratybas Lietuvoje: dėstytojas davė saują kaulų ir palinkėjo sėkmės, sakydamas, kad viskas aprašyta vadovėlyje. O vadovėlių bibliotekoje nebuvo, nes paskutinis tiražas buvo išleistas, jei neklystu, 1987-aisiais metais. Žinoma, anatomija nėra viena iš tų sričių, kur naujovės būtų kritiškai svarbios, bet situacija buvo panaši ir besimokant kitus dalykus.
Tad pirmą medicinos studijų kursą Lietuvoje jaučiausi nė kiek nepriartėjusi prie buvimo gydytoja. Lietuvoje visi dėstytojai kaip susitarę sakydavo: „Pakentėkite trejus metus, bus geriau.“ Man, deja, atrodė, kad tie treji metai yra labai ilgas laiko tarpas, ir kad mediciną pasirinkau tikrai ne dėl to, kad turėčiau ją „prakentėti“...
– Kaip vyksta medicinos studijos Didžiojoje Britanijoje?
D. Britanijoje jau nuo pirmo kurso turėjau galimybę lankytis ligoninėse, bendrauti su pacientais, bent jau „paragauti“, stebėti, kaip atrodo medikų darbas.
Beje, JK universitetai turi daugybę resursų, skirtų padėti studentams finansiškai, psichologiškai ar kaip kitaip. Ir dar vienas dalykas: už nusirašinėjimą čia baudžiama taip griežtai, kad niekam net nekyla noras pamėginti tai daryti. Būti pagautam nusirašinėjant – tai beveik garantuotai būti išmestam iš universiteto, o jei studijuoji mediciną, dargi gali būti ir taip, kad studentas ir vėliau nebus priimtas į šią specialybę nė viename šalies universitete.
Patarimas tautiečiams
– Kaip, Jūsų nuomone, žmogus turėtų save prisižiūrėti, norėdamas turėti gerą sveikatą?
Sportuoti labai svarbu. Moksliškai jau įrodyta, kad reguliarus sportas skatina neuronų (nervinių ląstelių) dauginimąsi. Pagal dabartines Jungtinės Karalystės rekomendacijas, būtina sportuoti mažiausiai po 30 minučių penkis kartus per savaitę tokiu intensyvumu, kuris priverstų jus suprakaituoti.
Dar viena pastaba, ypač aktuali lietuvaičiams: meskite rūkyti, arba niekada nepradėkite. Kodėl būtent lietuvaičiams? Nes mūsiškiai tikrai daug rūko! Užtenka nueiti į vietinį lietuvių susitikimą, kad tuo įsitikintumei. Rūkymas ne tik sukelia plaučių vėžį, bet yra ir vienintelis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kaltininkas. Ši liga negrįžtamai pažeidžia plaučius ir sukelia kosulį bei dusulį.
JK sveikatos apsaugos privalumai
– Kokia Jūsų nuomonė apie Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemą?
– Jei pamenate, per šių metų Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją britai besididžiuodami skyrė numerį Londono vaikų ligoninei (Great Ormond Street Hospital; tai viena geriausių vaikų ligoninių Europoje ir galbūt netgi pasaulyje) ir NHS (National Health Service, nacionalinei sveikatos tarnybai). Daugelis žiūrovų gūžtelėjo pečiais, girdi, kodėl jie staiga prakalbo apie sveikatos sistemą. Bet britai tikrai turi kuo didžiuotis. NHS yra unikali sveikatos sistema, sukurta dar 1948-aisiais.
Jungtinėje Karalystėje įprasta, kad dauguma ligonių šiais laikais yra labai išsilavinę, besidomintys savo ligomis. Todėl tai, kad ligonis turi teisę ir galimybę žinoti, kokie vaistai jam skiriami, ar oficialiai klausti, kas rašoma jo ligos istorijoje, yra laikoma normaliu dalyku. Tuo tarpu Lietuvoje net paprastas ligonio noras žinoti, kokios tabletės jam duodamos ligoninėje, yra ne visada maloniai sutinkamas.
Be to, JK medicinos sistemoje ir studijose yra sukurta daug barjerų, saugančių nuo kritinių klaidų (t. y. tokių, kurios gali tiesiogiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę ar gyvybę). Pamenu, kad dar pirmame kurse viena dėstytoja mums yra pasakiusi: „Jūs visi padarysite klaidų. Mūsų tikslas yra jus paruošti taip, kad jos būtų kuo mažesnės ir kad jas padarytumėte kuo vėliau.“
Beje, čia yra neįsivaizduojama, kad su daktaru būtų galima atsiskaityti vokeliu. Pasitaiko, kad daktaras atsisako net jam atneštos dėžės saldainių. Imti iš paciento pinigus yra laikoma visiškai nepriimtinu poelgiu.
Laisvalaikis – ne tik medicinai
– Kokia Jūsų įprasta diena?
– Sunku apibūdinti mano įprastą dieną, nes jos visos skirtingos! Šiuo metu mano studijos itin dinamiškos, nes rotacijos keičiasi bene kiekvieną mėnesį. Vieną mėnesį tenka leisti vienoje iš trijų centrinių Londono ligoninių, bendradarbiaujančių su UCL, kitą – jau gerokai už Londono, trečią – šeimos gydytojo praktikoje šiaurės Londone... Per tą laiką keliskart tenka atvykti į paskaitas centriniuose universiteto rūmuose. Šiuo metu keletą kartų per savaitę dar dirbu šeimos gydytojo praktikoje, tvarkau pacientų ligos istorijas, duomenis kompiuterinėje duomenų bazėje, padedu administraciniais klausimais.
Bet ne visas mano laikas atitenka medicinai! Kai tik turiu laisvalaikio, su draugais einame į parodas, koncertus, Karališkąjį operos teatrą. Visada stengiuosi aplankyti dar nematytas Londono vietas ar kurį nors iš Londono turgų (ypač patinka Plytų skersgatvio turgus, Londono rajono, Portobelo kelio turgūs). Šiltuoju metų laikotarpiu mėgstu lankytis Londono parkuose, važinėtis dviračiu, skirti laiko fotografijai. O kartais po ilgos ir įtemptos savaitės būna gera tiesiog šeimininkauti namuose ar praleisti vakarą su gera knyga.
– Kuo žavi Londonas? Ar galite įsivaizduoti save čia gyvenančią visą gyvenimą?
– Londonas mane žavi kultūrų įvairove. Tai miestas, kuriame nuolat verda gyvenimas. Prieš apsilankydama Londone nebuvau mačiusi nieko panašaus į Kinų kvartalą ar Edžverio gatvę (pasižyminčią Artimųjų Rytų parduotuvėmis ir restoranais), o ir užsieniečių (ne tik turistų) čia sutiksi atvykusių iš kone visų pasaulio valstybių. Kartais atrodo, kad nevietinių čia daug daugiau nei grynakraujų britų.
Tačiau gyventi čia visą gyvenimą? Tikrai ne! Londonas yra jaunų, energingų, dirbančių žmonių miestas. Čia naudinga atvykti ir įgyti darbo patirties, bet tai tikrai ne pati geriausia aplinka kurti šeimą ar praleisti vėlesnius gyvenimo metus. Ilgainiui norėčiau atsidurti kur nors toliau nuo viso šio šurmulio, skubėjimo ir žmonių minios.