Jungtinėje Karalystėje vis dar gyvenantys ir į Lietuvą grįžti susiruošę lietuviai apie tai garsiai skelbia ne todėl, kad norėtų pasigirti, o dėl to, kad jiems reikia pagalbos.
Anksčiau ar vėliau čia atvykę tautiečiai naujojoje žemėje spėjo gerokai įleisti šaknis – užmegzti ne tik socialiniai ryšiai, bet ir sukaupta turto, kurio atsisakyti nesinori. Todėl bendruomenėse ieškoma pagalbos ar paslaugos – kas galėtų perkraustyti su visais daiktais atgal į Lietuvą?
Būtent tokio turinio skelbimai JK vienijančiose grupėse socialiniame tinkle yra vienas iš pagrindinių indikatorių, parodančių besikeičiančias migracijos kryptis.
O tarp likusiųjų – ne tik siūlantys pagalbą ir linkintys sėkmės, bet ir pesimistiniai pamąstymai: ar tikrai verta grįžti?
Skatina „Brexit“?
JK Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, jau antrus metus paeiliui šalyje mažėja Europos Sąjungos piliečių – jų atvyksta mažiau, o nemaža dalis iš atvykusių anksčiau pakuojasi daiktus ir atsisveikina su Britanija.
Atgalinė migracija prasidėjo netrukus po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo – europiečius tokiam žingsniui pastūmėjo ne tik pakitusi atmosfera bei požiūris į svetimšalius, bet ir nežinomybė dėl ateities.
Juk „Brexit“ – po dviejų savaičių, o JK vyriausybė dar nežino, kokį pasitraukimo kelią pasirinks ir kokie šalies santykiai su ES bus ateityje.
Kita vertus, kad ir kokį kelią britai pasirinktų, ES piliečių iš JK niekas neveja – priešingai: norint gyventi ir dirbti čia po „Brexit“ tereikia užpildyti paprastą registracijos formą.
Tačiau paliekančių JK tai nevilioja. Lietuviai – ne išimtis. Nenumaldomai artėjant oficialiai „Brexit“ datai, kovo 29-ajai, suintensyvėjo ir jie: akivaizdžiai padaugėjo žmonių, ieškančių pagalbos persikraustant su visa manta į Lietuvą.
Tik jie nelabai linkę dalintis savo istorijomis – prašymus papasakoti, kas juos privertė grįžti į Lietuvą, ignoruoja.
„Atleiskite, labai užsiėmę esame. Prieš išvykstant – labai daug darbų“, – atsakė viena moteris.
Kraustysis balandį
Kad pastaruoju metu intensyviau domimasi grįžimu gyventi į Lietuvą rodo ir kitos tendencijos.
Tai perkraustymo paslaugas teikiančių lietuvių bendrovių paklausa.
„Kelias paskutines savaites domisi labiau nei bet kada. Mes jau turime kelis užsakymus, žmonės į Lietuvą kraustysis balandį. Buvome su jais susitikę, planuojant darbus tenka apžiūrėti, kiek daiktų teks vežti. Žmonės vežasi viską“, – pasakojo krovinius tarp Lietuvos ir JK pervežančios UAB „Transemija“ vadovas Vitalij Malko.
Verslininkas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tokių paslaugų teikimu užsiima jau 7 metus, tačiau tik dabar gali patvirtinti, kad žmonės kraustosi atgal į Lietuvą ar bent domisi tuo labiau nei bet kada anksčiau.
Kaip reaguoja tauta?
„Adios, Anglija. Į Lietuvą grįžtame“, – prieš savaitę tokio turinio skelbimu pasidalijo lietuvė, vieno miesto bendruomenės paklaususi patarimo, kas parvežtų į naujuosius namus visą sukauptą turtą.
JK lietuvių pranešimai apie tai, kad jie grįžta į Lietuvą, socialiniuose tinkluose lydi įvairios reakcijos. Žinoma, daugiausiai – pasiūlymų padėti, rekomendacijų, kitos naudingos informacijos.
Pavyzdžiui, viena lietuvė, taip pat persikraustanti į gimtinę informuoja, jog žmonių, visų jų baldų ir buitinės technikos parvežimas iš Anglijos į Lietuvą jos šeimai kainavo 900 eurų.
„Jau išvažiuoji? Oho, jau ne pirma draugė šiais metais grįžta atgal. Turėsi ir mus aplankyti“, – replikuoja viena komentatorė.
Tiesa, ne visi reaguoja taip pozityviai. Vienas vyras (savo gyvenamąją vietą nurodęs Vilniuje) prašo grįžti nusprendusią moterį dar kartą apsvarstyti savo sprendimą.
„Dar neikraustykit. Visų pirma pabūkite mėnesį Lietuvoje. Ar jau tikrai nusprendėte?“ – lyg užjausdamas klausia vyras.
Būstu jau pasirūpino?
Kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, pirmas uždavinys atvykėliui – pasirūpinti būstu, todėl kalbama, kad su galima emigrantų sugrįžimo banga gali kilti ir būsto pardavimai Lietuvoje.
Tačiau tai tik kol kas nepatvirtinta versija, sako vienos iš nekilnojamojo turto lyderių, bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvoje atstovas.
„Emigravę žmonės visada pirko būstą Lietuvoje – vieni investavo į regionus, iš kurių yra kilę, kiti, sukaupę didesnį kapitalą, perka ekonominės ir vidutinės klasės butus Vilniuje.
Tikrai nėra ženklų, kad pastaruoju metu būtų pastebimas suaktyvėjimas iš užsienio.
Emigrantai visada domėjosi investicijų į Lietuvos NT rinką galimybėmis, tas susidomėjimas yra tolygus ir ženklių pokyčių per paskutinius mėnesius nebuvo: tokio yra bendrosios tendencijos.
Iš užsienio grįžtantys ar planuojantys grįžti žmonės tikriausiai jau yra pasirūpinę gyvenamuoju būstu. Bent jau dalis jų. Kita dalis galbūt dar tik dairosi“, – sakė „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Taip pat kalbama, jog kai kurie grįžtantieji naujam gyvenimui renkasi ne sostinę ar gimtąsias vietas, o vieną gražiausių Lietuvos kampelių – Nidą ar kitas gyvenvietes Kuršių Nerijoje.
„Šimtu procentų šios versijos patvirtinti negalime, tačiau galima drąsiai teigti, jog padaugėjo žmonių, atvykstančių čia gyventi, pabandyti įsikurti, patikrinti vietas.
Tačiau mes jų neskirstome, pagal tai, iš kur atvyko – ar tai iš užsienio grįžę emigrantai ar ne“, – sakė Neringos savivaldybės administracijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.