Dar ne taip seniai, praeito amžiaus vidury, dėl to, kiek ir kur moterys gimdo, niekas isterijų nekėlė. Gimdydavo tiek, kiek „Dievas davė“, užaugindavo irgi tiek, kiek „Dievas davė“. Galimybės kontroliuoti vaisingumą buvo minimalios, tad natūralu, kad vaikų gimdavo daugiau. Kita vertus, medicina nebuvo tokia išvystyta, tad neišnešioti ar silpnesni kūdikiai neišgyvendavo. Gamta pati pasirūpindavo tam tikru balansu.
Sutinku, moterų dalia nebuvo lengva, jos neturėjo pasirinkimo, bet niekas jų nekaltindavo, kad nepakankamai gimdo arba gimdo per daug. Dabar kartu su galimybe rinktis, kiek vaikų turėti ir kada bei kur juos gimdyti, pasigirsta nepatenkinti balsai. Lietuviai klausia, kodėl lietuvės gimdo ne Lietuvoj, nes mūsų tėvynei juk gresia demografinė krizė? Anglai savo ruožtu suskato skaičiuoti, kad žmonių Britanijoje nenumaldomai gausėja, nes imigrantai ne tik atvyksta, bet atvykę jie sparčiai vaikuojasi, ir būgštauja dėl gyventojų pertekliaus sukeltos demografinės krizės.
Kodėl lietuvės gimdo Anglijoj? Lietuvoje populiarus mitas, kad dėl pašalpų. Bet atsakymas daug paprastesnis – Anglijoj jos gimdo todėl, kad Anglijoj gyvena. Ir dar todėl, kad dažniausiai moterys į Angliją atvyksta vienišos, ir čia sutinka savo būsimų vaikų tėvą. Kodėl Lietuvoj būsimų vaikų tėvo nesutinka, nežinau. Priminsiu tik vieną prieš metus britų televizijos laidoje „Viengungis“, kur dešimt ar daugiau moterų rungtyniauja dėl vieno vyriškio, dalyvavusios lietuvaitės žodžius: „Lietuvoje normalūs vyrai yra nykstanti rūšis“.
Kita vertus, Anglijoje moterys greitai pastebi, kad ši šalis, išskyrus kai kuriuos išimtinai musulmonų apgyventus rajonus, moterims – vienišoms mamoms ar susituokusioms, bevaikėms ar su vaikais - yra daug draugiškesnė nei Lietuva, kur net paaugliai įsitikinę, jog moterų vieta virtuvėje, o tai reiškia, kad jos turi būti priklausomos nuo vyro. Nes virtuvė yra moters priklausomybės, o ne savarankiškumo simbolis.
Tie, kas mano, kad lietuves Anglijoje gimdyti skatina pašalpos, labai klysta. Gimdyti sąlygos geresnės Lietuvoje. Anglijoje nė viena mama negauna tokių ilgų ir taip gerai apmokamų motinystės atostogų. Tiesa, motinystės atostogos gerai apmokamos tik toms, kurios prieš atostogas gerai uždirbo. Tokia sistema gal norėta paskatinti gimdyti didelius atlyginimus gaunančias moteris, kurių tiesą sakant, ne tiek jau daug, ir gimstamumo rodikliams didelės įtakos jos neturi. Įtariu, kad tokia politika buvo nukreipta ne gimstamumui skatinti, o išvilioti moteris iš pelningų darbų atgal į virtuves.
Anglijoje motinystės atostogos yra ne ilgesnės kaip pusė metų ir visos gauna vienodo dydžio išmokas. Motinystė čia nesureikšminama, bet daug daugiau rūpesčio ir dėmesio skiriama vaiko gerovei. Būtent dėl to, kad vaikas turėtų namus, vienišos mamos ar bedarbės šeimos gali tikėtis pašalpos būsto nuomai. Būtent dėl to vienišos mamos gali tikėtis, kad dirbdamos tris dienas per savaitę jos gaus iš valstybės nepakankamų pajamų priemoką. Vaiką auginanti motina čia gali tikėtis visapusiškos paramos, bet ir iš jos daug reikalaujama, ir jeigu ji netinkamai prižiūri vaiką, jis iš jos gali būti greitai paimtas.
Anglijoje nėra motinos kulto, bet rūpinamasi, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Lietuvoje puoselėjamas motinos kultas, o vaikas laikomas motinos arba abiejų tėvų nuosavybe. Ir visa socialinė politika yra orientuota motinos kultui palaikyti. Bet atrodo, kad lietuvių moterų net kultinis motinos statusas nebevilioja, jos mieliau gimdo pragmatiškesnėje ir motinų neaukštinančioje Anglijoje.
Kažkas negerai Lietuvoj? Ar Jungtinėje Karalystėje?