Vienam norisi krūvos pinigų, kitam – taikos pasaulyje. Žmonės skirtingi, skirtingi ir lūkesčiai.
Išankstinės ekspertų prognozės ir statistiniai duomenys rodo, kad ir Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje, ekonominiai rodikliai gerės, o nauja finansinė krizė į duris pasibelsti neturėtų. Čia kalbant apie pinigus, kurie šiandien lemia daug, bet tikrai ne viską.
Šiais metais greičiausiai ne kartą teks prisiminti globalaus pasaulio tiesą, kad drugelio sparnų virptelėjimas viename pasaulio gale gali sukelti taifūną kitame.
Taigi permainų bus, ir jos vienaip ar kitaip palies Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius.
Tai – trumpas „Tiesos“ įvadas į naujuosius metus, žvilgsnis į gyventojų lūkesčius, ekspertų nuomonės ir palinkėjimai.
Geros ir blogos naujienos
Anglijos lietuviui artimiausioje ateityje galvos skausmą gali kelti geopolitiniai procesai. Kova su „Islamo valstybe“, kuri kelia realią baimę dėl galimų teroro išpuolių, bei Europą supurčiusi pabėgėlių krizė D. Britanijoje stiprina nacionalistines nuotaikas. Būtent tai turės didelės įtakos 2017-aisiais, kai bus sprendžiamas D. Britanijos likimas Europos Sąjungoje (ES).
Pastaruosius mėnesius dėl tų pačių priežasčių vis dažniau kalbama ir apie ES šalių sienų kontrolės griežtinimą ir ypač D. Britanijos, kuri nėra Šengeno narė. Tokiems planams virtus realybe, kelionės į Lietuvą ir atgal gali tapti sudėtingesnės dėl papildomų patikros procedūrų.
Kalbant apie keliones, yra dar viena gera ir viena bloga naujiena.
Geroji, kad nuo šių metų kovo pabaigos Anglijos lietuviams į gimtinę bus keliauti paprasčiau, mat numatyti reguliarūs pigių skrydžių bendrovės „Wizzair“ skrydžiai tarp Palangos ir Lutono oro uostų.
Blogoji – daliai lietuvių Angliją gali tekti palikti priverstinai dėl įsigaliojusio ir pagreitį įgaunančio Imigracijos įstatymo vykdymo. Pagal naujausias šio įstatymo pataisas, iš šalies bus deportuojami praeityje už sunkius nusikaltimus teisti lietuviai. Žinia, tarp emigrantų tokią dėmę turinčių asmenų tikrai yra.
Pakilimas čia ir ten
D. Britanijos ekonomikos kreivė ir toliau kils aukštyn. D. Britanijos pramonininkų konfederacija prognozuoja, jog 2016-aisiais šalies ūkis augs apie 2,6 proc. Minimalus valandinis darbo užmokestis nuo kitų metų balandžio kils 50 pensų – iki 7,20 svarų sterlingų.
Tiesa, augimas gali turėti ir neigiamų pasekmių gyventojams: manoma, kad Anglijos bankas didins bazines palūkanų normas, o tai itin svarbu tiems, kas turi būsto paskolas. Palūkanų didinimas išaugins įmokas.
Neabejojama, kad kitais metais nesustos ir nekilnojamojo turto kainų augimas. Tiesa, žymių plataus vartojimo, kasdienių prekių kainų pokyčių neturėtų būti.
Minimalus atlyginimas augs ir Lietuvoje – 2016 metais jis sieks 350 eurų vietoj praėjusiais metais buvusių 325. Nustatytas ir minimalus valandinis atlygis – 2,13 euro. Gyvenimas Lietuvoje gerėja? Rudens pabaigoje atliktos apklausos rezultatai rodo, jog taip mano 4 iš 10 respondentų, kurių nuomone, šalyje reikalai gerėja, lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu (rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenys).
Kylančiu pragyvenimo lygiu labiausiai džiaugiasi jauni žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys didmiesčiuose. Likusieji – pesimistai. Todėl gali būti, kad dalis jų kitais metais papildys Anglijos lietuvių gretas, mat nuo 2010 metų mažėję emigracijos tempai šiemet vėl ūgtelėjo, o tarp išvažiuojančiųjų D. Britanija išlieka viena iš populiariausių krypčių.
Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausį–gegužę iš Lietuvos išvyko daugiau nei 14 tūkst. žmonių, 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu – daugiau kaip 19 tūkst.
Beje, po pirmojo šių metų pusmečio pastebėta, jog užsienyje – įskaitant ir D. Britaniją – dirbantys lietuviai į gimtinę pervedė mažiau pinigų nei anksčiau. Apskaičiuota, jog perlaidos „aptirpo“ per 180 milijonų eurų. Kodėl taip atsitiko, ekonomistai tik spėlioja, bet viena iš jų įvardytų priežasčių yra ir galimas lietuvių ryšio su gimtine silpnėjimas.
Norisi vidinės ramybės
Pavyzdžių, kad į D. Britaniją emigravusių lietuvių ryšys su tėvyne silpnėja, toli ieškoti nereikia.
„Man čia labai patinka, Anglija labiau sava. Ir ne tik dėl pragyvenimo lygio, o dėl bendros nuotaikos, žmonių. Mano namai čia. Lietuvoje savaitę atostogavome – svetima šalis. Jeigu reikėtų grįžti, tai nuo depresijos vaistai kažin ar padėtų... Nors ir čia nesu šimtu procentų sava. Būčiau, jei ne tas emigranto statusas“, – pasakojo ne vienerius metus Anglijoje su vyru ir trimis vaikais gyvenanti Dovilė Jurkienė.
Paklausta, ko tikisi iš ateinančių metų, moteris prakalbo ne tik apie buitį.
„Gyvenimo lygis turi gerėti. Tačiau aktualu ne tik finansai – terorizmo tema lemia nuotaikas, nežinomybė dėl pasaulio stabilumo: gyvename kaip ant bedugnės krašto. Bent jau taip atrodo kasdien klausantis žinių. O kai tokios apokaliptinės nuotaikos, tai net neaišku – taupyti ar išlaidauti.
Svarbiau už finansus yra vidinė ramybė, tai ir bandysim pasiekti kitais metais“, – ateities planais pasidalijo moteris.
Vienybė, lietuvybė, sodyba
Neretai tarp D. Britanijoje gyvenančių lietuvių vyrauja nuomonė, jog čia atvykę lietuviai nėra vieningi, abejingi bendroms pastangoms ir pokyčiams. Todėl Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės lūkesčiai susiję su permainomis būtent šioje srityje.
„Pagrindinis tikslas – bendruomenės vienijimas ir veiklos plėtojimas. Svarbu, kad mūsų skyriai dirbtų kartu, svarbu suburti iniciatyvinę grupę ne tik iš mūsų narių, bet ir iš kitų lietuvių organizacijų, kuri būtų kaip platforma didesniems projektams. Norėtųsi aktyvesnės jaunimo sąjungos veiklos, intensyvesnio lietuvių dalyvavimo sprendžiant įvairius reikalus, nebūti abejingiems tam, kas vyksta tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Taip pat tikiuosi, kad lietuviai nepamirš lietuvių kalbos ir vaikus ves į lituanistines mokyklas“, – vardijo pirmininkė.
Dar vienas bendruomenės tikslas – išsaugoti prieš daugiau kaip 60 metų prie Londono įkurtą Lietuvių sodybą. Lietuvybės oazės likimas šiuo metu kybo ant plauko. „Tiesa“ anksčiau jau rašė, kad dėl susikaupusių skolų Sodybą norėta parduoti, tačiau šis procesas sustabdytas, nes savininkų ir vadovų santykių bei veiklos peripetijas aiškinasi teismas.
Rūpi ir ambasadorei
Kaip vieną iš pagrindinių lūkesčių minėtosios Sodybos išsaugojimą įvardijo ir Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė-Liauškienė. „Kalbant apie konkretesnius, bet ne mažiau svarbius lūkesčius 2016 metais, viliuosi, jog sodybą Headley parke pavyks išsaugoti lietuvių bendruomenei – norisi, kad sugrįžtų graži tradicija švęsti ten Sekminės ir kitas šventes“, – sakė ji.
Vietos lietuvius A. Skaisgirytė-Liauškienė ragino neignoruoti šiais metais vyksiančių svarbių politinių įvykių: „Kalbant apie tai, kas tiesiogiai darys įtaką Jungtinės Karalystės lietuviams, verta paminėti 2016 m. spalį Lietuvoje vyksiančius Seimo rinkimus, taip pat vietinės valdžios rinkimus čia, gegužės mėnesį. Taigi, kitais metais JK lietuviai turės galimybę išsirinkti norimą valdžią Tėvynėje ir šalyje, kurioje šiuo metu gyvena. Raginu aktyviai pasinaudoti Lietuvos ir ES piliečio teisėmis ir dalyvauti abiejuose rinkimuose.“
Lietuvių verslas nusiteikęs optimistiškai
Lietuvos komercijos rūmų Didžiojoje Britanijoje (LCCUK) prezidentas Egonas Jakimavičius į 2016 metus žvelgia optimistiškai ir tiki, kad šiemet viskas bus tik geriau.
„Šiandien jokių ženklų, rodančių, jog kitais metais Lietuvos verslui D. Britanijoje grėstų lūžiai ir dėl jų įtaką pajustų galutinis vartotojas, nėra. Dabar svarbiausia sulaukti kovo, kai bus paskelbtas tikslus Didžiosios Britanijos Vyriausybės biudžetas. Manau, kad jis kai kuriems verslininkams atsakys į daugelį klausimų. Tačiau kad ir kuo užsiimtum šioje šalyje, niekada negali pamiršti milžiniškos konkurencijos, todėl būtina galvoti apie naujas rinkas ir nesustoti“, – „Tiesai“ sakė E. Jakimavičius.
D. Britanijos ir Lietuvos verslo bendradarbiavimą skatinančių rūmų vadovas mano, kad abipusis valstybių susidomėjimas išliks ir kitais metais. Pasak jo, eksportas iš Lietuvos tikrai augs, o britams Lietuva irgi visada buvo įdomi rinka.
O gal persigalvos?
Pokalbį apie galimas permainas šiais metais SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pradėjo nuo trumpos Lietuvos ekonominės padėties apžvalgos ir pabrėžė, jog praėjusių metų ekonominiai rodikliai džiugino.
„Nedarbas mažėja, atlyginimai didėja. Žinoma, palyginti su šalimis, į kurias emigravo daugiausiai mūsų gyventojų, šis augimas kuklus, bet svarbiausia, kad jis nesustoja. Daugėja imigrantų ir sugrįžtančių į Lietuvą.
Euro įvedimas pavyko sklandžiai, tačiau reikia pripažinti, kad tai lėmė prekių ir paslaugų brangimą, kuris išgąsdino gyventojus“, – teigė ekspertas.
G. Nausėda tikisi, jog 2016-aisiais Lietuva kops į kalną, o ne riedės nuo jo žemyn. Tokia tendencija privers susimąstyti apie sugrįžimą net ir tuos emigrantus, kurie ilgai tvirtino, kad negrįš niekada. „Ne visos Lietuvos problemos ekonominio lygmens – žmonės jaučiasi neužtikrinti, kai kalbame apie vartotojų teises, apie pagalbą valdžios institucijų koridoriuose. Žmogui tai ne mažiau svarbu nei atlyginimų skirtumas, bet šioje srityje su Vakarais susilyginti galime greičiau, nei pagal darbo užmokestį ar kitus rodiklius.
Kad ir kaip populiaru dabar būtų kalbėti apie tai, kad pasaulis globalus, ir mes galime Lietuvai dirbti net ir būdami toli nuo jos, vis tiek būtų smagiau, jeigu visi būtų arčiau vienas kito, dirbtų petys į petį.
Valstybė turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kurie negrįžti nusprendusį lietuvį priverstų permąstyti savo vertybes, tikslus ir apsvarstyti galimybę gyventi tėvynėje. To ir palinkėčiau valstybei šiais metais.
Visiems bendrai – ramybės. Visa kita galima susikurti“, – sakė G. Nausėda.
