Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį trečią valandą nakties susitarė dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto septyneriems metams. Jį sudarys 862 mlrd. eurų – tai yra 13 mlrd. daugiau, nei buvo siūlyta anksčiau. Susitarti pavyko po to, kai Didžioji Britanija sutiko sumažinti jos gaunamą kompensaciją iš Europos Sąjungos biudžeto, o visos šalys, pirmiausiai Vokietija, mokėti daugiau.
Papildomi trylika milijardų eurų bus padalinti tiek naujųjų tiek senųjų Bendrijos šalių sanglaudos bei kaimo plėtros fondams.
Kaip pranešė Vyriausybė spaudos tarnyba, Lietuvai per septynerius metus teks daugiau nei 36 mlrd. litų. Lietuva kasmet gaus 56 proc. lėšų daugiau, nei jai vidutiniškai yra skiriama 2004-2006 metų laikotarpiu.
Pasak A.Brazausko, sutartas ES biudžetas Lietuvai reiškia, kad vienas litas, įmokėtas į ES biudžetą, sugrįš penkiais litais.
Tačiau premjeras pripažįsta, kad Lietuvai, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, nepavyko gauti papildomos paramos labiau atsilikusių regionų kategorijoje. Vietoj to ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė gerokai padidinti lėšas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, nors, pasak A.Brazausko, Lietuva to neprašiusi, o norėjusi daugiau lėšų iš ES struktūrinių fondų.
Su vėlai šeštadienio naktį ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos pateiktu galutiniu kompromisiniu pasiūlymu nesutiko dvi valstybės - Lietuva ir Lenkija.
Lietuvos Vyriausybės vadovas A.Brazauskas Europos Vadovų Tarybos sesijoje vienintelis pasisakė du kartus, stengdamasis įrodyti šalims narėms, kad Ignalinos atominės elektrinės finansavimo padidinimas negali būti siejamas su Lietuvai skiriamos struktūrinių paramos dydžiu. A.Brazauskas pabrėžė, kad Ignalinos AE yra ne Lietuvos problema, o ES įsipareigojimas, rašoma pranešime.
Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas atsakydamas į tai pareiškė, kad jam suprantama ši problema, todėl Lietuvai buvo suteikta išimtis "padidinti skiriamą struktūrinės paramos lygį 120 mln. eurų".
Kartu T.Blairas įsipareigojo su Europos Komisija surasti šias papildomas lėšas Lietuvai ES biudžete.
2007-2013 metų ES biudžete Lietuva papildomai išsiderėjo 220 mln. eurų struktūrinės paramos, 50 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo fondui ir jau minėtus 120 mln. eurų. Iš viso Lietuva gaus beveik 400 mln. eurų iš ES biudžeto, tuo tarpu pagal pasiūlymą, kurį liepos mėnesį pateikė ES pirmininkavęs Liuksemburgas, Lietuva būtų gavusi 600 mln. eurų iš Bendrijos biudžeto.
Tuo tarpu kita šalis - Lenkija nesutiko su struktūrinės paramos lygiu, skiriamu penkiems skurdžiausiems šios šalies regionams. Šią problemą dvišaliu pagrindu sutiko išspręsti Vokietijos Bavarijos žemė.
Pasiektą rezultatą premjeras A.Brazauskas vertina teigiamai. Lietuva ne tik išsikovojo papildomą ES paramą, bet ir parodė, kad aktyviai gina savo interesus, rašoma pranešime.
Prezidentas Valdas Adamkus teigiamai vertina Europos Sąjungos lyderių susitarimą dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto. Pasak V. Adamkaus, svarbiausia, kad derybose nusileido didžiosios valstybės, nusprendusios atsižvelgti į naujokių interesus.
Prezidento nuomone, Lietuva, pakviesdama visas tris Baltijos valstybes laikytis vieningos pozicijos, nuo pat pradžių ėjo teisingu keliu.
Kol kas V. Adamkus konkretesnių detalių dėl priimto ilgalaikio ES biudžeto nekomentuoja. Jo teigimu, detalės paaiškės pirmadienį – tuomet ir bus galima pasakyti, ką laimėjome ir ko netekome.
Sutarimas dėl ES 2007-20013 metų finansinės perspektyvos buvo priimtas po ilgų ir sunkių derybų šeštadienio naktį.
Po dvi dienas trukusių ginčų pasiektas susitarimas panaikino finansinio paralyžiaus grėsmę ir atkūrė tam tikrą pasitikėjimą savo jėgomis po virtinės nesėkmių, kurios Bendriją persekiojo visus metus ir tarp kurių yra Prancūzijos bei Olandijos rinkėjų pareikštas "Ne" dėl pirmosios ES konstitucijos.
Persilaužimas įvyko Didžiajai Britanijai sutikus per septynerius metus sumažinti savo grąžinamąją permoką 10,5 mlrd. eurų ir padidinus 2007-2013 metų ES biudžetą iki 862,3 mlrd. eurų - iki 1,045 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) nuo 1,03 proc., buvusių ankstesniame pasiūlyme. Biudžetas yra maždaug 13 mlrd. eurų didesnis nei siūlė šiuo metu ES pirmininkaujantys britai.
"(Kalbama) apie susitarimą, kuris sudaro sąlygas Europai judėti pirmyn", - per spaudos konferenciją, kuri įvyko 2 val. Grinvičo (4 val. Lietuvos) laiku, sakė britų ministras pirmininkas Tony Blairas. Jis pabrėžė, kad pagal šį susitarimą didžiulės lėšos bus nukreiptos ES naujokėms.
T.Blairas tvirtino, kad susitarimas dėl nuodugnaus visų ES išlaidų ir pajamų 2008-2009 metais patikrinimo sudarė galimybes modernizuoti biudžetą ir patikrinti subsidijas žemės ūkiui, kurios suryja 43 proc. bloko išlaidų.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris siekė daug didesnio biudžeto, sakė, kad ES šiuo susitarimu išgelbėjo savo autoritetą visuomenės akyse. "Koks būtų signalas visuomenės nuomonei, jei negalėtume susitarti dėl biudžeto?" - klausė jis.
Nesėkmės atveju 10 naujųjų bloko narių nebūtų galėjusios pasinaudoti didelėmis lėšomis, skiriamomis jų ekonomikoms modernizuoti, kad jos prisivytų turtingesnes Vakarų valstybes.
Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas pasiektą kompromisą vadino "geru sandėriu Europai" ir gyrė T.Blairo politinę drąsą, pademonstruotą reformuojant Britanijos susigrąžinamą įmoką.
Tačiau ministras pirmininkas turėjo teisintis prieš euroskeptiškai nusiteikusius britų žurnalistus, kurie kaltino jį paaukojus milijardus mokesčių mokėtojų pinigų be jokios garantijos, kad Prancūzija iki 2014 metų sutiks su pakeitimais subsidijų žemės ūkiui srityje.
"Matote, su kuo tenka tvarkytis", - patylomis pasakė jis J.M.Barroso po jų spaudos konferencijos. Šiuos jo žodžius netyčia užfiksavo mikrofonas.
Lenkijos premjeras Kazimierzas Marcinkiewiczius ir keli kiti lyderiai dėkojo naujajai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri padėjo susitarti dėl ES biudžeto ir kuri paskutinę minutę pasiūlė papildomų lėšų naujųjų bloko narių reikalavimams patenkinti.
"Merkel paskutinę minutę davė Lenkijai papildomą 100 mln. eurų, ir tai buvo puikiausias ir nuostabiausias solidarumo gestas", - per spaudos konferenciją sakė K.Marcinkiewiczius.
„Pergalė skani kaip prancūziškas šampanas“, – po pasibaigusių derybų džiugiai pareiškė Lenkijos premjeras, pasiektą susitarimą pavadindamas „gražiausiu ir nuostabiausiu solidarumo gestu“.
Jo nuomone – naujasis bendrijos biudžetas yra labai naudingas Lenkijai, kuri per septynerius metus iš ilgalaikio bendrijos biudžeto gaus per pusketvirto karto daugiau nei pati įmokės į bendrijos kasą.
Išlyga dėl išlaidų ir pajamų patikrinimo buvo tam tikras buferis tarp Didžiosios Britanijos siekio iki 2013 metų sumažinti subsidijas žemės ūkiui, iš kurių daugiausia naudos turi prancūzų ūkininkai, ir Prancūzijos tvirtinimo, kad šių išmokų dydis pagal 2002 metų susitarimą iki to laiko turi likti toks pats.
Pasak T.Blairo, teisinga, kad Britanija moka savo dalį ES plėtrai, už kurią seniai kovojo. Vis dėlto išmoka iš ES biudžeto Britanijai ateinančius septynerius metus realiai didės, ir britų grynieji mokėjimai ES maždaug atitiks Prancūzijos ir Italijos mokėjimus, sakė jis ir pridūrė, kad tai - svarbus britų tikslas.
Tačiau jo oponentai Didžiojoje Britanijoje griežtai kritikavo jį dėl to, kad jis atsisakė dalies labai branginamos grąžinamosios permokos, kurią 1984 metais išsikovojo tuometinė ministrė pirmininkė Margaret Thatcher.
"Nedažnai per Europos derybas tiek daug buvo atiduota mainais į tiek mažai. Nuostabu, kaip vyriausybė nuėjo mylias, kai prancūzai nusileido vos per centimetrą", - sakė opozicijoje esančių konservatorių atstovas užsienio reikalų klausimais Williamas Hague'as.
Didžioji Britanija minimą susigrąžinamą permoką išsikovojo tuo metu, kai buvo antroji neturtingiausia ES narė ir turėjo nedaug naudos iš subsidijų žemės ūkiui, kurios tada surydavo iki 70 proc. biudžeto. Dabar ši šalis yra antroji pagal turtingumą, o žemės ūkiui tenka 43 proc. ES lėšų.
Pasak diplomatų, A.Merkel, kuri, kaip Vokietijos kanclerė, pirmą kartą dalyvavo ES viršūnių susitikime ir kuri veikė kaip sąžininga tarpininkė, nepaisydama vargų dėl Vokietijos biudžeto deficito pasiūlė didesnes išlaidas, kad Europa išvengtų krizės.