Dabar D.Grybauskaitė, kuri tiek savo fizinėmis savybėmis, tiek filosofija primena M.Thatcher , keliasi į Briuselį, kur taps viena iš 10 komisarų iš naujųjų ES šalių.
D.Grybauskaitė nuo pat pradžių nekantraudama išreiškė ambiciją spręsti svarbius ES finansų ir biudžeto klausimus, tačiau vasario mėnesį ji buvo paskirta dirbti srityse, kurių imtis neturi didelio noro ir nėra pakankamai pasirengusi.
Ji paskirta tapti antrąja pagal svarbą pareigūne Komisijoje kultūros ir švietimo klausimais. Šiose srityse ES turi nedaug galios. Interviu vienai Lietuvos radijo stočiai D. Grybauskaitė jai paskirtą darbą vadino mokymosi eksperimentu.
Ar D.Grybauskaitei teks nusivilti ir ateityje, dar neaišku, rašo "Wall Street Journal". Pirmiausia reikia atsakyti į didesnį klausimą, susijusį su ES plėtra: kiek įtakos naujieji komisarai turės formuojant didesnę Europos Sąjungą?
ES komisijos naujokų būrys yra pripratęs daryti įtaką. Estijos komisaras Siim'as Kallas'as (Symas Kalasas), pavyzdžiui, dirbo savo šalies centrinio banko valdytoju, finansų ministru, užsienio reikalų ministru ir ministru pirmininku. Estijoje jis žinomas kaip "nacionalinės valiutos tėvas". Latvijos komisarė Sandra Kalnietė yra dirbusi ambasadore Jungtinėse Tautose (JT).
Nepaisant to, naujieji komisarai iš Rytų Europos baiminasi, kad Komisijoje bus laikomi antrarūšiais piliečiais. Šį mėnesį per kandidatų į Komisijos postus klausymus Europos Parlamentas teiravosi apie jų komunistinę praeitį. Tąkart išryškėjo nerimas, kad į ES integruojami buvę komunistai.
Stambiausias Parlamento politinis blokas, Liaudies partija, pateikė rezoliuciją, reikalaujančią, kad naujieji komisarai "atskleistų savo profesinius ir politinius veiksmus buvusiose komunistinėse šalyse". Nors rezoliucijai prieštaravo kairiųjų pakraipos grupės, ji buvo priimta.
Po kandidatų klausymų interviu D. Grybauskaitė, buvusi komunistų partijos narė nuo 1977 metų iki 1989-ųjų, sakė: "Buvau priversta būti nare, nes kitaip man nebūtų buvę leista baigti mokslų. Tokia buvo sistema".
Kiekviena iš naujųjų ES narių skiria po savo komisarą šešiems mėnesiams. Kaip ES vykdomoji institucija, Europos Komisija turi teisę inicijuoti teisės aktų projektus, yra atsakinga už Europos teisės aktų įgyvendinimą bei atstovauja Europos Sąjungai tarptautiniuose reikaluose ir derasi dėl tarptautinių sutarčių.
Nedaug ekspertų mano, kad naujieji komisarai iškart turės daug įtakos. Jų šešių mėnesių tarnyba dažnai vadinama "mokymosi terminu", skirtu, kad jie išsiaiškintų, kaip veikia Briuselio mechanizmas. Nors naujieji komisarai turės tokias pačias balsavimo teises kaip ir jų labiau patyrę kolegos, asmeninė atsakomybės sritis jiems nebus skirta. Naujieji komisarai dirbs senųjų šešėlyje iki Komisijos kadencijos pabaigos lapkričio mėnesį.
Naujųjų komisarų galimybes turėti įtakos nuo pat tarnybos pradžios ribos taip pat ir tai, kad dalis dabartinių komisarų anksti pasitraukė iš Komisijos. Finansų vadovas Pedro Solbesas, darbo reikalų komisarė Anna Diamantapoulou (Ana Diamantapolu) ir regioninių reikalų lyderis Michel'is Barnier (Mišelis Barnjė) yra grįžę į savo šalis, kad imtųsi naujų darbų. Tad užuot dirbę kartu su veteranais, kai kurie naujokai rytų europiečiai dirbs su naujokais vakariečiais.
Be to, neaišku ir tai, ar kiekvienai naujai šaliai ateityje garantuotai bus leista turėti po komisarą. Dauguma naujų paskirtųjų komisarų, įskaitant ir D. Grybauskaitę, tikisi likti ir per kitą Komisijos kadenciją. ES vadovai šiuo klausimu sprendimą priims susitikime birželio mėnesį.
Nors kai kurie ES reformatoriai, daugiausia - pačioje Komisijoje, yra paraginę mažinti komisarų skaičių, dauguma analitikų mano, kad kiekviena šalis Komisijoje privalėtų turėti po nuolatinį atstovą.
Kartais šaltai ES institucijų sutinkami naujieji komisarai namuose laikomi didelių siekių, ambicingais žmonėmis, rašo "Wall Street journal". Anot Londone įsikūrusio Europos reformos centro vadovo pavaduotojos Heather Grabbe (Heter Grab), naujieji komisarai yra gerai susipažinę su Briuselio technokratija, o namuose yra įgiję tvirtą politinį pagrindą. Dauguma naujųjų komisarų, įskaitant D. Grybauskaitę, prisidėjo prie derybų dėl savo šalių įstojimo į ES.
Lietuvoje vykstant apkaltos procesui prieš prezidentą Rolandą Paksą, kuris dėl kaltinimų už nelegalių lėšų savo rinkimų kampanijai priėmimą iš posto buvo pašalintas, D. Grybauskaitės vardą vietos žiniasklaida minėjo kaip vienos iš kandidatų. Per kandidatų į Komisiją klausymus paklausta, kodėl nesiekia tapti savo šalies prezidente, D. Grybauskaitė juokaudama atsakė, jog labiausiai jai tinka įstatymų vykdytojos, o ne atstovaujamasis postas.
Lietuvoje ji laikoma griežta finansų ministre, kuri "visada turi savo nuomonę ir dėl jos tvirtai kovoja", pažymėjo dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Marius Laurinavičius. Ji nėra politinės partijos narė ir yra pelniusi kitų politikų pagarbą, pabrėžė jis.
Pernai, kai valdančioji koalicija Lietuvos parlamente pranešė apie ketinimus protestuojantiems ūkininkams skirti papildomų subsidijų, D. Grybauskaitė pareiškė, jog parlamentas gali kalbėti, ką nori, tačiau parama ūkininkams neišaugs.
"(Ji yra) ginčytis mėgstanti politinė veikėja, kuri turės ką pasakyti ne vien savo kultūros ir švietimo srityje", - pabrėžė H. Grabbe.