Kas sudaro Lietuvos pirminininkavimo ES Tarybai komandą? Kokių tikslų siekiama per artimiausią pusmetį? Kokie svarbiausi renginiai vyks Lietuvoje ir užsienyje?
Pateikiame 33 įdomiausius faktus, susijusius su prasidedančiu Lietuvos pirmininkavimu.
184. Tiek dienų (nuo liepos 1 iki gruodžio 31 d.) Lietuva vadovaus sprendimų priėmimui ES.
Pirmoji. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus pirmoji iš Baltijos šalių. Latvija šio darbo imsis 2015-aisiais, Estija – 2018 metais.
Trejetas. Pirmininkavimą perėmėme iš Airijos, o perduosime Graikijai. Šios trys valstybės sudaro pirmininkavimo Trejetą, kurio tikslas – užtikrinti tęstinumą įgyvendinant bendrą 18 mėnesių pirmininkavimo programą. Lietuva sveikina sėkmingą Airijos pirmininkavimą.
Pradžia. Kroatiją, tapusia naująja ES nare, pasveikins ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji liepos 1-ąją Zagrebe kartu su ES vadovais dalyvaus Kroatijos įstojimo į Bendriją iškilmėse. Pirmininkavimo pradžios proga prie Vyriausybės šiandien, 9 val., rengiama iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvaus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ministrų kabineto nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, kiti svečiai. Briuselyje 11 val. bus surengta spaudos konferencija, kurioje Airijos nuolatinis atstovas ES perduos pirmininkavimą Lietuvos nuolatiniam atstovui ES Raimundui Karobliui. 10.30 val. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas Seimo rūmuose priims Lietuvoje reziduojančius užsienio valstybių diplomatus. Parlamento vadovas jiems pristatys Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinį matmenį. Liepos 4 d. parlamente vyks iškilmingas Seimo plenarinis posėdis, skirtas prasidedančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Atidarymo renginys. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžią žymės liepos 5-ąją vyksiantis atidarymo renginys Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. Jame laukiama Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso ir Europos Komisijos narių, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompuy, Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos Seimo, Vyriausybės narių, užsienio šalių ambasadorių, Europos Parlamento narių iš Lietuvos, kitų garbingų svečių.
Pareiga. Svarbiausias pirmininkaujančios šalies uždavinys yra būti sąžiningu tarpininku. Pirmininkaujanti šalis turi siekti, kad visos ES valstybės narės ir ES institucijos susitartų dėl ES teisės aktų ir bendrų veiksmų. Nuo to priklauso ir viso pirmininkavimo sėkmė.
Nauda. Pirmininkavimas – reta galimybė parodyti, kad vadovauti ES taisyklių kūrimui galime taip pat, kaip ir kitos ES šalys. Be to, tai proga sustiprinti savo pozicijas ES, pristatyti savo šalį ir jos pasiekimus, o kiekvienam Lietuvos piliečiui – daugiau sužinoti apie ES vykstančius procesus, kelti ir spręsti jiems aktualius klausimus, pasijusti Europos piliečiais. Verslininkams – tai puiki proga pristatyti savo produktus ir paslaugas.
Prioritetai. Pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva dėmesį sutelks į tris pagrindinius tikslus – patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimą. Lietuva toliau sieks stiprinti finansinį stabilumą, tęs darbą kuriant Bankų sąjungą ir įgyvendinant naujas ekonominio valdymo taisykles. Europos ekonominį ir socialinį modelį sustiprins tolesnė bendrosios rinkos integracija, įskaitant energetiką, dėmesys skaitmeninei darbotvarkei ir priemonės, skirtos geresnėms įdarbinimo, ypač jaunimo, galimybėms. Lietuva skatins glaudesnę ES ir jos Rytų partnerių integraciją, tolesnį plėtros procesą, laisvą prekybą su strateginiais partneriais ir efektyvią ES išorės sienų kontrolę.
Darbotvarkė. Lietuvos laukia plačios apimties ir sudėtinga darbotvarkė. Krūvis bus didesnis, nes pirmininkausime ES institucinio ciklo pabaigoje, kai Europos Parlamentas ir Europos Komisija prieš 2014 m. pavasarį numatytus rinkimus sieks užbaigti pradėtus darbus. Būdama ES pirmininke, Lietuva turės dirbti prie 560 ES darbotvarkės klausimų, ieškoti visiems priimtinų kompromisų. Šalia kasdieninės ES teisėkūros darbotvarkės prisidės tik kartą per 7 metus pirmininkaujančioms šalims tenkanti užduotis – kelios dešimtys ES teisės aktų, susijusių su ES daugiamečio biudžeto (2014–2020 m.) įgyvendinimu. Lietuva taip pat turės rasti sutarimą dėl metinio ES biudžeto 2014-iesiems.
Biudžetas. 2012–2014 m. laikotarpiu iš valstybės biudžeto Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirta 214 mln. litų. Lietuvos pirmininkavimo biudžetas yra vienas iš mažiausių, panašaus dydžio, kaip Airijos, Kipro, Slovėnijos ir kitų taupiausiai pirmininkavusių šalių.
Svečiai. Planuojama, kad per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį šalyje apsilankys apie 30 tūkst. svečių.
Rėmėjai. Užsienio reikalų ministerija paramos sutartis pasirašė su 15 bendrovių. Bendra visų įmonių parama sudaro daugiau nei 2 mln. litų. Aukščiausio lygio svečiai bus vežami bendrovės „Krasta auto“ pirmininkavimo pusmečiui skirtais 180 BMW automobilių. Bendrovė „Orlen Lietuva“ pasirūpins šių automobilių degalais. „Birštono mineraliniai vandenys ir ko“ pirmininkavimo reikmėms suteikė 100 tūkst. litrų „Akvilės“ ir „Vytauto“ mineralinio vandens. Bendrovė „Baltic Data Center“ teiks duomenų saugyklos ir atsarginių kopijų paslaugas. Įmonė „DHL Lietuva“ pasirūpins pirmininkavimo reprezentacinių dovanų pristatymu. Įvairią paramą pirmininkavimo reikmėms skirs ir kiti rėmėjai.
Pirmininkavimo komanda. Ją sudaro daugiau nei 1,5 tūkst. tarnautojų atstovaujančių apie 80 institucijų. Iš jų 239 numatyti pirmininkais (160 – sostinėje, 73 – Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, 6 – Lietuvos misijose/atstovybėse prie tarptautinių organizacijų), apie 270 – darbo grupių pirmininkų pavaduotojais. Dar apie 1 tūkst. asmenų atliks kitas pirmininkavimo funkcijas (bus ekspertais, koordinatoriais).
Savanoriai. Pirmininkavimo metu organizuoti pirmininkavimo renginius, pasitikti atvykstančius svečius oro uoste, užtikrinti sklandžią renginių eigą konferencijų centruose padės apie 100 savanorių. Dauguma jų – jauni žmonės nuo 16 iki 35 metų.
Ryšio pareigūnai. 80 ryšio pareigūnų lydės ir teiks visokeriopą pagalbą užsienio delegacijų vadovams, kurie dalyvaus Lietuvoje vyksiančiuose susitikimuose. Samdyti ryšio pareigūnus yra įprasta ES Tarybai pirmininkaujančių šalių praktika.
Renginiai. Per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį Lietuvoje įvyks beveik 300 renginių: daugiau nei 20 aukščiausio lygio susitikimų, daugiau nei 160 ekspertinio lygio susitikimų, 12 parlamentinių renginių, daugiau nei 70 socialinių partnerių organizuojamų susitikimų.
Miestai ir miesteliai. Ekspertiniai susitikimai, kuriuose susitinka ES šalių tarnybų, departamentų vadovai, vyriausieji pareigūnai, vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Trakuose. Socialinių partnerių susitikimai, kuriuos organizuoja nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų, mokslo, verslo, kultūros sričių atstovai, vyks ir Marijampolėje, Alytuje, Anupriškėse bei kitur.
Briuselis ir Liuksemburgas. Čia per pusmetį Lietuva surengs daugiau nei 1500 posėdžių: Tarybos, Nuolatinių atstovų komiteto, darbo grupių posėdžių ir kt. Posėdžiams pirmininkaus Lietuvos ministrai, Lietuvos nuolatinis atstovas ES ir jo pavaduotojas, specialieji atašė, valstybės institucijų ekspertai ir kt.
Kultūros naktis. Vilniaus universiteto kiemelyje prasidėjusi pirmininkavimopradžią žyminti šventė vėliau persikels į miesto gatves. Čia naktį iš liepos 5-osios į 6-ąją vyks festivalis „Kultūros naktis“. Jis miestiečius ir miesto svečius pakviesį 167 renginius, tarp kurių – meninės instaliacijos, muzikos koncertai, parodos, spektakliai ir gausybė kitokių Lietuvos ir užsienio menininkų projektų.
ES ir Rytų Partnerystės šalių vadovų susitikimas (lapkričio 28–29 d.). Tai vienas iš svarbiausių Lietuvoje vyksiančių pirmininkavimo renginių. Jame laukiama ES lyderių ir Rytų Partnerystės valstybių vadovų. Susitikime siekiama poslinkio sprendžiant svarbius ES ir Rytų partnerystės valstybių bendradarbiavimo klausimus.
ICT 2013. Kartu su Europos Komisija organizuojama informacinių ir ryšio technologijų konferencija ir paroda Vilniuje vyks lapkričio 6-8 d. Vilniuje. Geriausi informacinių technologijų srities mokslininkai, bendrovių atstovai, skaitmeninių technologijų sektoriaus strategai svarstys Europos informacinių ir ryšių technologijų politikos klausimus. Tai didžiausias renginys per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį – joje laukiama iki 4 tūkst. dalyvių.
Aukšto lygio energetikos konferencija (lapkričio 4–5 d). Joje daugiausia dėmesio bus skiriama 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos metu iškelto tikslo – iki 2014 m. užbaigti ES energijos vidaus rinkos įgyvendinimą – aptarimui. Konferencijoje bus kviečiami dalyvauti ES valstybių narių ir kandidačių, Energijos Bendrijos šalių ministrai ir Europos Komisijos pareigūnai bei kiti aukšto lygio atstovai.
ES Baltijos jūros regiono strategijos forumas (lapkričio 11–12 d.). Pagrindinės renginio temos: aplinkosauga, augimas ir darbo vietų kūrimas. Forume bus siekiama atskleisti Baltijos jūros regiono strategijos integralumą, todėl apie strategiją, jos tikslus ir naudą bus diskutuojama skirtingais pjūviais (aplinkosauga, energetika, socialinė politika, susisiekimas, žemės ūkis) ir skirtingais lygiais (regioninis, nacionalinis, vietos savivaldos).
Piliečių metų uždarymo renginys (gruodžio 13 d.). 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais. Sausio pradžioje Airijai pradėjus pirmininkavimą ES Tarybai, Dubline vyko Europos piliečių metų atidarymo renginys. Planuojama, kad Piliečių metų uždarymo renginyje Vilniuje galėtų dalyvauti iki 300 dalyvių iš įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų. Jo metu vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje laukiama Europos Komisijos viceprezidentės Viviane Reding.
Kultūrinė programa užsienyje. Penkiuose žemynuose įsikūrusiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse 2013 m. antrąjį pusmetį vyks Lietuvos kultūros ir meno pristatymas, su fotografija, kinu, architektūros ir gamtos paminklais supažindins specialiai pirmininkavimui sukurtos Lietuvą pristatančios parodos. Europoje ir pasaulyje įvyks daugiau nei pusantro šimto kultūrinių renginių – 68 koncertai, 42 parodos, 4 spektakliai bei 17 kino peržiūrų. Pavyzdžiui, šiandien NATO būstinėje Briuselyje atidaroma interaktyvi paroda apie UNESCO paveldą „Lietuva pašto siuntoje“.
Istorijos knyga. Profesoriaus ir ambasadoriaus Alfonso Eidinto, profesorių Alfredo Bumblausko ir Antano Kulakausko bei istorijos mokslų daktaro Mindaugo Tamošaičio parašyta knyga „Lietuvos istorija“ išleista 6 užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų, ispanų. Knyga bus dovanojama užsienio diplomatams, politikams, valstybių tarnautojams, o visi besidomintys istorija ją nemokamai gali parsisiųsti internete.
Logotipas. Lietuvos pirmininkavimo logotipas simbolizuoja vieningą ES, kurios šalys nori ir geba dirbti drauge, puoselėja bendraeuropietiškas vertybes ir yra pajėgios įveikti visus kylančius iššūkius. Logotipo spalvos primena Lietuvos ryšius su Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionu, o mėlyna Europos Sąjungos vėliavos juosta simbolizuoja bendras vertybes ir darbus. Logotipo ratą sujungia Lietuvos tautinės vėliavos spalvu – geltonos, žalios ir raudonos – pynė. Ši jungtis rodo, kad antrąjį 2013 m. pusmetį atsakomybė už vadovavimą ES Tarybai yra patikėta Lietuvai. Logotipą pagal naujienų portalo DELFI skaitytojų išrinktą Simonos Mykolaitytės idėją sukūrė grafikos dizainerė Kotryna Zilinskienė.
Pašto ženklas. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą. Jo fone pavaizduota Europos Sąjungos vėliava, centre – šalių narių vėliavos. Pirmininkavimui skirtą pašto ženklą kūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė. Ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.
Atvirukai. Pirmininkavimo ES Tarybai proga Lietuvos paštas taip pat išleido specialius atvirukus. Užsienio reikalų ministerija kartu su naujienų portalu „Delfi“ buvo paskelbusi fotografijų konkursą „Linkėjimai iš Lietuvos“. Konkursui atsiųsta 650 nuotraukų, iš kurių portalo „Delfi“ lankytojai išrinko 5 jiems labiausiai patikusias fotografijas. Jos ir puošia atvirlaiškius, kuriuos oficialių renginių svečiai galės siųsti į savo šalis nemokamai.
Socialiniai tinklai. Žinia apie ES Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą artimiausią pusmetį plačiai sklis ir internete. Naujausios žinios, aktuali informacija apie pirmininkavimo renginius, nuotraukos, vaizdo siužetai – ne tik oficialioje interneto svetainėje eu2013.lt, bet ir oficialiose pirmininkavimo paskyrose socialiniuose tinkluose „Twitter“ bei „Facebook“. „Twitter“ paskyra „@EU2013LT“ (dar vadinama „Vilniaus paskyra“) bus naudojama pranešti su pirmininkavimu susijusias žinias iš Lietuvos, transliuoti naujienas iš oficialių renginių ir taip visada informuoti apie naujausius su Lietuvos pirmininkavimu susijusius įvykius iš sostinės Vilniaus. Tuo tarpu „@EU2013LTpress“ paskyra (dar žinoma kaip „Briuselio paskyra“) bus naudojama skleisti naujausią informaciją daugiausia iš Briuselio. Abi paskyros dalinsis naujienomis anglų kalba. Lietuvos pirmininkavimo metu, pirmininkavimu ir apskritai Europos Sąjungos aktualijomis norint sudominti ir įtraukti platesnę Lietuvos auditoriją, bus naudojamas ir Lietuvoje populiarus „Facebook“ socialinis kanalas, kuriame visa informacija ir naujienos bus skelbiamos lietuvių kalba. Be to, „Facebook“ kanalu bus skelbiamos ir mažiau formalios naujienos, rengiami su pirmininkavimu susiję konkursai, dalinamasi nuotraukų galerijomis ir daug daugiau.