Europarlamentaras ragino atkreipti dėmesį į būtinybę sureguliuoti lėšų perskirstymo sistemą. Pasak jo, pakeitimai leistų skirti daugiau pinigų būtiniausioms sritims. „Mes iš 28 ES valstybių mažiausiai perskirstome lėšas. Esame liberaliausia ES valstybė. Mažiausiai paimame pinigų nuo BVP, nevisus 30 proc., ir perskirstom per viešąjį sektorių, o Suomija perskirsto beveik 58 proc. Jei perskirstytume bent jau ES vidurkį, tai sudarytų maždaug 40 proc. – atsirastų pinigų ir švietimo sektoriui, <...> sveikatos sektoriui, <...> socialiniam sektoriui“, – teigė politikas.
Pasak jo, siekti šių tikslų ypač padėtų progresiniai mokesčiai. Nors kol kas šie klausimai į darbotvarkę nėra įtraukti, tačiau reikalingi teisės aktai jau parengti ir pasitempus būtų realu tokią mokesčių sistemą sukurti jau per ateinančius trejus metus. „Kad turtingesni gali mokėti vieną kitą procentą daugiau, turbūt nekyla abejonių. <...> Iš tikrųjų manau, kad visuomenė būtų tik stipresnė. Tai yra, būtų mažesnė atskirtis tarp visuomenės grupių“, – įžvalgomis dalijosi B. Ropė.
Politikas taip pat palietė ir šiuo metu ES ypač aktualius energetikos reikalus – „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo klausimus ir Astravo atominės elektrinės projektą. Kalbėdamas apie Rusijos ketinimą po Baltijos jūra tiesti dujotiekį, B. Ropė išreiškė lūkestį dėl Europos valstybių solidarumo.
Politiko nuomone, ES valstybės turėtų išlikti vieningos ir atkreipti dėmesį į šalių, kurioms šis projektas yra grėsmingas, poreikius: „Šitas projektas turėtų būti vertinamas ne kaip komercinis, bet kaip Europos ateities projektas. <...> Tai yra ir Europos solidarumo projektas. Solidarumas – viena iš taisyklių, viena iš Europos gyvenimo taisyklių, ir iš tikrųjų „Brexit‘as“ šiek tiek parodė, kad Europa turi laikytis savo pamatinių vertybių“, – situaciją komentavo EP narys.
Kitas iššūkis visos ES solidarumui – Baltarusijos Astravo atominės jėgainės projektas, keliantis ypač didelį susirūpinimą Baltijos valstybėms. Nors EP pasisakė, kad europinės lėšos negali būti naudojamos branduolinių elektrinių statybos reikmėms, statybos darbai tęsiami. DELFI studijos svečias sakė, kad atsakomybę dėl tokios padėties turėtų prisiimti ir Baltijos valstybės. Į Lietuvos pašonėje statomos atominės elektrinės projektą nebuvo sureaguota laiku: „Tai lyg ir atrodė kaip žaidimas, bet procesas juda ir važiuoja“, – susirūpinimą išreiškė B. Ropė.
Konferencijos metu įžvelgta ir Lietuvos atominės energetikos politikos spragų. Kol kas Ignalinoje tebelaikomas panaudotas branduolinis kuras, tačiau negavus reikiamo ES finansavimo elektrinės uždarymo darbai vėl gali būti stabdomi. Vis dėlto B. Ropė didelio pavojaus šiuo klausimu neįžvelgė. Pasak jo, išėmus panaudotą kurą ir išlaisvinus reaktorius, elektrinės pastatas kurį laiką gali stovėti, kol nekelia jokios grėsmės žmonių saugumui ir gamtai.
Pokalbį energetikos klausimais europarlamentaras užbaigė pozityviai, teigė, kad energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje galima išgauti netgi daugiau, nei reikia Lietuvos gyventojų poreikiams patenkinti. Taigi, siekis iki 2050 metų visą reikalingą elektros ir šilumos energiją išgauti iš atsinaujinančių energijos išteklių politikui atrodo realus.
