Jie sakė paklūstą visuomenės valiai, tačiau bijantys, kad bus skaudžiai nubausti istorijos.
Daugiau nei du trečdaliai Bendruomenių Rūmų narių pasisakė prieš „Brexit“, ir daug žmonių ilgą laiką po birželį vykusio referendumo tikėjosi, kad deputatai visgi užkirs kelią pasitraukimui iš Europos Sąjungos.
Tačiau parlamentarai iš vyriausybės vadovės Theresos May Konservatorių partijos proeuropinio sparno ir opozicinės Leiboristų partijos galiausiai buvo priversti pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė, jog balsuos priešingai negu liepia jų gilūs įsitikinimai.
Jų dilemą išryškino šią savaitę dvi dienas vykusios diskusijos dėl teisės akto projekto, kuriuo Th. May suteikiami įgaliojimai pradėti „Brexit“ procesą. Debatų metu deputatai vienas po kito kilo iš savo vietų paaiškinti, kodėl jie parems premjerę, nors smarkiai būgštauja dėl ateities.
„Aš pralaimėjau. Aistringai gyniau savo poziciją, dėl to paaukojau savo postą vyriausybėje“, – sakė buvęs konservatorių iždo kancleris George’as Osborne’as, kuris per referendumo kampaniją buvo vienas aršiausių „Brexit“ priešininkų.
„Galiausiai dabar mes turime pripažinti, kad demokratijos sąlygomis dauguma tarė savo žodį“, – sakė jis.
Jo kolegė Anna Soubry, kaip ir G. Osborne’as, kalbėjo apie pasitraukimo iš Europos bendrosios rinkos pavojus ir sakė, jog „Brexit“ yra „didžiulė kvailystė“, tačiau sutiko palaikyti teisės akto projektą.
„Kaip, po galais, mes pateikėme žmonėms alternatyvą ir tada pasakėme, kad dėl jos jų padėtis pablogės, jie taps mažiau saugūs ir tai susilpnins mūsų šalį?“, – sakė parlamentarė.
Ji pridūrė: „Istorija nebus maloninga šiam parlamentui“.
„Potencialiai katastrofiškos pasekmės“
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas nurodė savo partijos deputatams per pirmąjį balsavimą trečiadienį pritarti teisės akto projektui, kad būtų atspindėtas faktas, jog du trečdaliai jų atstovauja apygardoms, kurios balsavo už pasitraukimą iš ES.
Tačiau jo atstovas spaudai Keiras Starmeris vienas iš daugumos leiboristų deputatų, nepritariančių „Brexit“, kalbėdamas Bendruomenių Rūmuose sunkiai rinko žodžius, mėgindamas išreikšti palaikymą įstatymo projektui.
Pertrauktas konservatorių parlamentarų šūksnių, K. Starmeris paprašė jų „mandagiai“ atsižvelgti į gilų susiskaldymą „labai internacionalistinėje“ jo partijoje šiuo klausimu.
Buvusi ministrė leiboristė Margaret Beckett sakė, jog irgi laikysis partijos lyderio nurodymo, tačiau pabrėžė „bijanti, kad pasekmės – tiek mūsų ekonomikai, tiek visuomenei – bus potencialiai katastrofiškos“.
Tačiau dešimtys leiboristų įstatymų leidėjų nepakluso, tarp jų Ianas Murray – vienintelis Škotijai atstovaujantis leiboristas parlamentaras. Jis sakė, jog taip pasielgė „sunkia širdimi“.
„Pasielgsiu taip žinodamas, kad galiu eiti Pietų Edinburgo gatvėmis ir žiūrėti mano apygardos rinkėjams į akis bei sakyti jiems, jog padariau viską, ką galėjau, kad apsaugočiau jų darbo vietas, pragyvenimo šaltinius bei jų šeimų ateitį“, – sakė jis.
Trečiadienį vakare teisės akto projektas buvo priimtas 498 balsais prieš 114. Kitą savaitę Bendruomenių Rūmuose įvyks galutinis balsavimas, o tada įstatymo projektas keliaus į aukštuosius Lordų Rūmus.
„Sukryžiavę pirštus“
Atmosfera leiboristų stovykloje smarkiai skyrėsi nuo džiaugsmo, kuriuo tryško kai kurie parlamentarai, ne vienerius metus dėl savo euroskeptiškų pažiūrų praleidę politikos užribyje.
„Šįvakar čia įvyks istorinis balsavimas. Toks balsavimas, kokio nemaniau sulauksiąs per savo politinį gyvenimą“, – sakė konservatorius deputatas Peteris Bone’as.
Jo kolega Jacobas Reesas-Moggas kiek anksčiau sveikino „kilnų, drąsų, šlovingą sprendimą, priimtą žmonių šią legendų ir dainų dieną – birželio 23-iąją“.
Tuo tarpu buvęs konservatorių ministras, užkietėjęs eurofilas Kenas Clarke’as išjuokė „Brexit“ aktyvistus ir sakė, kad jie svajoja apie „stebuklų šalį“.
Sarah Olney iš proeuropinės Liberalų demokratų partijos parlamentarams sakė: „Mūsų faktiškai prašoma iššokti iš lėktuvo nežinant, ar patikimai pritvirtintas mūsų parašiutas.“
Angusas Brendanas MacNeilas iš Škotijos nacionalinės partijos (SNP), pasisakančios prieš „Brexit“, savo ruožtu įspėjo: „Žmonės mano, kad Bendruomenių Rūmai žino, ką daro. Bet jie nežino.“
„Jie laiko sukryžiavę pirštus ir viliasi, kad viskas baigsis gerai“, – sakė jis.