„Daug dešimtmečių mes maitinome užsienio pramonę Jungtinių Valstijų pramonės sąskaita, subsidijavome kitų šalių kariuomenes, leisdami nusilpti mūsiškei. Gynėme kitų valstybių sienas, atsisakydami ginti savąsias. Išleidome trilijonų trilijonus dolerių užsienyje, o per tą laiką Amerikos infrastruktūra pasiekė apverktiną būklę ir paseno“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jeigu, tariant šiuos žodžius, D. Trumpo tikslas buvo priversti Europą krūptelėti ir pašokti iš vietos, jam tikrai pavyko.
Nė vienas regionas, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, iš Jungtinių Valstijų negavo tiek naudos kiek Europa. Besąlygiškas Vašingtono įsipareigojimas ginti senąjį žemyną, juodu ant balto išreikštas NATO sutarties 5-ajame straipsnyje, sudarė palankias sąlygas Europai laisvai naudotis JAV saugumo klausimais.
Tokia schema atvėrė kelią Europos integracijai, atvėsindama visus besikarščiuoti bandžiusius nacionalinius priešininkus ir užkirsdama kelią galimiems vidaus konfliktams. Pasiektas stabilumas padėjo pagrindus taikai ir klestėjimui, kuriam Senojo žemyno istorijoje nėra lygių. Galiausiai naudos turėjo ir Jungtinės Valstijos – tiek iš praktiškai neribojamos prieigos prie Europos rinkų, tiek iš bendrystės su panašiai mąstančiomis liberaliomis demokratijomis. Na, bent jau taip manė Europa.
Dar prieš D. Trumpo kalbą šios Vakarų pasaulio stabilumą užtikrinančios kolonos ėmė aižyti. Neseni D. Trumpo pareiškimai apie „atgyvenusį“ NATO, pataikavimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir net viešas prisipažinimas, kad jam iš tikrųjų nelabai rūpi, ar Europos Sąjunga išgyvens, Europą, švelniai tariant, paliko be žado.
Pastarosiomis savaitėmis Jungtinių Valstijų valdžios pareigūnai bandė visomis įmanomomis priemonėmis sumenkinti neretai pompastiškus ir sveiku protu sunkiai suvokiamus D. Trumpo pareiškimus. „Tikrai nevertėtų pernelyg sureikšminti jo žinučių socialiniame tinkle „Twitter“, – sausį sakydamas atsisveikinimo kalbą akcentavo JAV ambasadorius Berlyne Johnas Emersonas.
Jis pabrėžė, kad D. Trumpas buvo pavedęs kadenciją baigiantį prezidentą Baracką Obamą per lapkričio vizitą Europoje patikinti regiono lyderius, kad JAV ketina ir jo kadencijos metu laikytis duotų abipusių gynybos įsipareigojimų.
Deja, D. Trumpo inauguracinė kalba paskatino naują abejonių bangą, susijusių būtent su šiuo įsipareigojimu. Tiesą sakant, užuot nuraminęs sąjungininkus ir išvadavęs juos iš nereikalingų abejonių, jis tik dar šliukštelėjo alyvos į ugnį.
„Mūsų šiandieninis susirinkimas – naujas pareiškimas, kuris bus girdimas kiekviename mieste, kiekvienoje užsienio sostinėje ir kiekvienoje institucijoje. Nuo šiandien mūsų žemę valdys nauja vizija – jau nuo šiandien Jungtinės Valstijos vėl pats svarbiausios. Jungtinės Valstijos svarbiausios iš visų“, – dėstė naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas.
Per maždaug 15 minučių trukmės inauguracinę kalbą D. Trumpas neužsiminė nei apie NATO, nei apie Europos Sąjungą, nei apie Europą. Vienintelis sakinys, skirtas sąjungininkams skambėjo taip: „Stiprinsime senąsias partnerystes ir formuosime naujas“.
Didžiausia Europos baimė – tai, kad D. Trumpas planuoja siekti susitarimo su Rusija, o Europą paliks likimo valiai. Viena teorija skelbia, kad pagrindiniai naujojo JAV prezidento užsienio politikos prioritetai – mesti iššūkį Kinijai ir sunaikinti teroristinę organizaciją „Islamo valstybė“. Jeigu D. Trumpas nuspręs į šį procesą įtraukti ir V. Putiną, Europai kils rimtų bėdų. Nieko keisto, kad tokiu atveju regione gali imti formuotis nauji aljansai, dar kartą suskaldysiantys Senąjį žemyną.
„Ant kortos pastatyti svarbiausi dalykai“, – sako Richardo C. Holbrooke‘o forumo Berlyne vadovas Janas Techau.
Prieš kelias dienas Berlyne esančioje Jungtinių Valstijų akademijoje jis sakė kalbą, kurios metu apgraibomis nupiešė scenarijų, kas nutiks Europai, jeigu Jungtinės Valstijos Europai atsuks nugarą.
Paaiškėjus, kad JAV suteikiamos saugumo garantijos Europai nebėra besąlyginės, NATO gali subyrėti. Kitas žingsnis tokiu atveju gali būti Europos Sąjungos ir euro pabaiga.
„Turime ruoštis blogiausiam“, – sako J. Techau, nors ir pabrėžė, kad toks niūrus scenarijus ir vargiai įmanomas.
Nors transatlantinių įtampų būta ir dėl karo Irake bei karo su terorizmu, kol kas itin rimtų iššūkių Aljansui nė vienas nesukėlė.
Europai Jungtinės Valstijos buvo tarsi nepajudinama uola, nuo audrų saugojusi visą žemyną, teigia Vokietijos užsienio ministerijos politikos formavimo skyriaus vadovas Thomas Baggeris.
„Dabar ji dreifuoja. Nežinome, kiek toli ji nutols. Nė pati nežino“, – teigia Th. Baggeris.
Net jeigu Vašingtonas artimiausiu metu ir patvirtins įsipareigojimą NATO, D. Trumpas jau privirė nemažai košės ir kaip reikiant destabilizavo pusiausvyrą regione, tad gali būti paprasčiausiai per vėlu. Kitaip tariant, vien viešai suabejojęs saugumo architektūros pagrindais, naujasis JAV prezidentas padarė tiek žalos, jog jai atitaisyti prireiks daug laiko ir pastangų.
„Tai tikras šokas sistemai. Net jeigu ir neteks savo kailiu patirti išbandymų, padariniai labai skaudūs“, – sako Johnso Hopkinso tarptautinių studijų mokyklos dekanas Vali Nasras.