Tačiau atgiję rūmai – realybė. Jų dvasią prikėlė Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.
Šaukte šaukėsi pagalbos
Pagal Berlyne gyvenusio architekto Franco Švechteno projektą 1897 m. pastatyti reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai buvo gerokai apgadinti karo ir pokario metais. Rūmai restauruoti tik 1957 m. pagal architekto Alfredo Brusoko projektą, o 1963 m. juose atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas − Gintaro muziejus.
„Gintaro muziejaus veikimo laikotarpiu buvo atnaujintas fasadas, keista stogo danga, bet visos komunikacijos buvo fiziškai ir morališkai susidėvėjusios bei pasenusios“, − sako Palangos gintaro muziejaus nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinatorė Regina Makauskienė.
Jos teigimu, muziejaus infrastruktūra nebuvo pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, todėl dažnai lankytojai su negale bei juos lydintys asmenys neturėjo jokių galimybių susipažinti su Lietuvos kultūrą, istoriją ir paveldą atskleidžiančiomis unikaliomis gintaro ir rūmų ekspozicijomis.
Problemų muziejaus veiklai kėlė ir maža lankytojų aptarnavimo zona – joje buvo sudėtinga vienu metu priimti didelius srautus žmonių (pavyzdžiui, atvykusius iš kruizinių laivų). Tad nuo savo veiklos pradžios sulaukęs per 8 mln. lankytojų ir siekdamas išlaikyti augančius lankytojų srautus, Lietuvos dailės muziejus, kurio filialas Palangoje yra Gintaro muziejus, nutarė, kad atėjo laikas investuoti į infrastruktūrą ir pritaikyti ją šių dienų poreikiams.
Atkurti pagal originalius planus ir brėžinius
Neoklasicistinių Tiškevičių rūmų tvarkymo darbai pradėti prieš penkerius metus ir vykdyti dviem etapais. Iš pradžių dėmesys sutelktas į išorės darbus: sutvirtintas stogas, kaminai, balkonai, sutvirtintos medinės stogo konstrukcijos, atlikti apskardinimo darbai, sutvarkyti rūsio pamatai ir lietaus kanalizacija, restauruoti langinių apkaustai, pagal autentiškus langus pagaminti nauji langai, restauruotos langinės, naujai pagamintos ir sudėtos balkonų durys, pakeistos išorės palangės, restauruotos esamos ir nulietos trūkstamos vazos šiaurinėje terasoje, atlikti gintaro ekspozicijos parengiamieji darbai.
„Antrajame etape pakeisti visi inžineriniai tinklai, elektros instaliacija. Įrengtas cokolinis aukštas su lankytojų aptarnavimo zona, sanitariniais mazgais. Įrengtas lauko keltuvas bei vidaus liftas neįgaliesiems. Pakeistas stogas į varinį, suremontuotos visos patalpos, restauruoti lipdiniai išorėje ir viduje. Terasoje išklotos trinkelėmis, restauruota ir perdažyta baliustrada“, – teigia Palangos gintaro muziejaus nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinatorė.
Įgyvendinant abu ES lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo skirta daugiau kaip 3,3 mln. eurų paramos, vienas svarbiausių tikslų buvo atkurti kuo tikslesnį istorinį Tiškevičių rūmų vaizdą. Tam muziejininkai ir restauratoriai pasitelkė rūmų architekto F. Švechteno palikimą, šiuo metu saugomą Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve Berlyne.
„Šiame archyve yra dauguma šio architekto sukurtų Palangos rūmų brėžinių ir piešinių. Rinkinį sudaro 74 techniniai projektai ir eskizai. Tikėtina, kad jų buvo daugiau, nes dalis projektų yra numeruoti, o vienas jų pažymėtas 116 numeriu, − pasakojo R. Makauskienė apie Vokietijoje saugomus Palangos rūmų brėžinius ir piešinius, apie kuriuos lietuviai sužinojo 2006 m. Surasti brėžiniai leido suprasti pirminę užsakovo grafo Felikso Tiškevičiaus rūmų ansamblio koncepciją ir leido remtis šia pirmine planavimo sistema atkuriant autentiškus rezidencijos struktūros pavidalus“.
Tapo ypatingu traukos centru
Palangos gintaro muziejaus darbuotoja neslepia: į rūmus plūstantys lankytojai pastebi pasikeitimus, ypač − šviesų pastato fasadą, trinkelėmis išklotas terasas, turėklus, stogą. „Tai traukia akį jau iš tolo“, −šypsosi ji.
Muziejus lankytojams tapo kaip niekad patrauklus: čia lengvai patenka neįgalieji, išsiplėtė naujai įrengto cokolinio aukšto erdvė, kurioje veikia kasa, rūbinė, sanitariniai mazgai, motinos ir vaiko kambarys, tarptautinių ir nacionalinių susitikimų bei edukacijos centras. Rūmuose taip pat naujai įrengta renginių salė konferencijoms, seminarams, koncertams, įsigyta visa jų aptarnavimui reikalinga technika.
Pasak R. Makauskienės, pirmojo etapo metu Muziejaus ekspozicija jau buvo atnaujinta – įsigytos vitrinos, įdiegti audiogidai lietuvių, anglų bei gestų kalbomis. Dabar laukia nauji darbai.
„Vitrinose informacija bus pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Dar daugiau informacijos nuskaityti galės visi lankytojai mobiliaisiais įrenginiais QR koduose. Norintiems dar daugiau žinių bus informacinis terminalas su tekstais 5 kalbomis, nuotraukomis, žemėlapiai, žaidimais, dėlionėmis“, − pasakojo ji, pridurdama, kad be gausios ikonografinės ir istorinės medžiagos apie iškilias asmenybes, susijusias su Palanga, Muziejuje lankytojų lauks ir marga edukacinių renginių paletė.
Geras pavyzdys – užkrečia
Sakoma, geras pavyzdys – užkrečia, o Tiškevičių reprezentacinių rūmų kompleksas šiam išminties perlui – puiki iliustracija. Atsižvelgdama į Lietuvos dailės muziejaus įgyvendinamus rūmų restauracijos projektus, darbo ėmėsi ir Palangos miesto savivaldybė. Ji nutarė sutvarkyti rūmų aplinką – unikalų Palangos dvaro sodybos parką.
Čia atnaujinti du fontanai, medinė tvenkinuko prieplauka, renovuotas didysis parteris – jame pastatytos 8 marmurinės vazos bei kaltiniai pilonai, įrėminti gėlynai, rožynai ir takai, lankytojams tarnaus nauji suolai ir dviračių stovai, o akis malonins įrengti mažosios architektūros objektai.
Šiuo metu į parką lankytojai įžengia pro atkurtus grafų Tiškevičių laikmetį menančius įspūdingus vartus, į baigiamą atnaujinti parką grįžta ir kiti svarbūs elementai.
Bendra abiejų projektų, įgyvendinamų pagal Ūkio ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų priemones, vertė siekia daugiau kaip 3,4 mln. eurų.