Visose Europos šalyse galime susidurti su stereotipais, pavyzdžiui, apie vokiečius. Nieko nenustebino, kai neseniai atliktas tyrimas parodė, kad prancūzai juos matė kaip daug dirbančius ir taupius žmones. Arba – ispanus, kuriems visi - „amigos“ (draugai). Paryžiaus turizmo informacijos centre net galima rasti lankstinukų, kurie pataria su ispanais turistais bendrauti šiltai ir betarpiškai.
O koks gi būtų europiečio stereotipas? Ir koks Europos simbolis? Atsakyti į šį klausimą nelengva net ir ekspertams. Didžiulis bendro ES simbolio, kuris vienytų ir telktų europiečius, padėtų formuoti bendrą atmintį, paieškų šalininkas yra žymus prancūzų politikos ir kultūros istorikas Jeanas Noelis Jeanneney'us.
Istorikas pateikė pavyzdžių, kad Europos istorijoje jau yra asmenybių, kurios jau yra bendros kai kurių šalių istorijos dalis. Kaip – fizikė ir chemikė Marie Curie, kurią sava laiko ir lenkai ir prancūzai. Prancūzas rašytojas Victoras Hugo, kurio dalis geneologinio medžio atšakų nusidriekia į Ispaniją, jis pats buvo ištremtas iš šalies ir gyveno Belgijoje.
Lietuviai prie istoriko išvardintų asmenybių sąrašo veikiausiai pridėtų Adomą Mickevičių, kuris yra tiek pat savas lietuviams, kiek ir lenkams. Tokiu pat savu visiems europiečiams veidu, istoriko manymu, galėtų tapti, pavyzdžiui, vienas iš Europos Sąjungos kūrėjų, prancūzų funkcionierius Jeanas Monnet.
Simbolinę reikšmę, anot jo, galėtų turėti ir kokia nors vieta. Tačiau istorikai ir politologai tarpusavy ginčijasi, kur rasti Europoje tokį svarbų žemės lopinėlį, kuris būtų visiems vienodai brangus ir niekam neasociuotų su pralaimėjimais mūšiuose naujųjų laikų istorijoje?
J. N. Jeanneney'us mano, kad tai, pavyzdžiui, galėtų būti Achenas, miestas, buvęs diplomatine ir kultūrine Vakarų Europos sostine 17-18 amžiuje. Jame karaliavęs frankų imperijos vadovas Karolis Didysis yra vadinamas „Europos tėvu“.
Būtent šiame mieste yra įteikiamas „Politikos oskaru“ neoficialiai pakrikštytas apdovanojimas – Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europos Sąjungai. Šiemet jis atiteko Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Achenas, J. Monnet – skambūs vardai ir pavadinimai, bet jie nėra iškalbūs, atšauna istorikas, Prancūzijos simbolių tyrinėtojas Bernardas Richardas. Pavyzdžiui, belgų simbolis yra karūna, prancūzų – galų gaidys – arogantiškas, bet kartu pasirengęs priimti iššūkius.
Istorikas pasakojo, kad ilgai truko, kol būtent šis simbolis įsišaknijo prancūzų pasąmonėje, bet, pasak jo, tai yra iškalbaus simbolio pavyzdys.
Diskusiją apie Europos simbolius ir atmintį surengęs idėjų kalvės „Notre Europe“ direktorius Yves Bertoncini neatmetė idėjos, kad Europą vienijančių simboliu galėtų tapti ir koks nors augalas arba gyvūnas. Tačiau su šypsena pripažino, kad nėra sugalvojęs pasiūlymų, kas tai galėtų būti.
Neabejotinas simbolis yra vėliava. Amerikos vėliava „tai yra Baracko Obamos simbolis, Prancūzijos vėliava – tai yra ir revoliucijos simbolis, ES vėliava – tai, kai kuriose šalyse yra, pavyzdžiui, ir kai kurių kovotojų už homoseksualų laisves simbolis“.
Tai yra ES galios simbolis, kurį buvo galima išvysti degant, pavyzdžiui, per protestus Graikijoje. Tokių europinės politikos simbolių per krizę išryškėjo ir daugiau, pavyzdžiui, vėlgi Graikijoje protestuotojai kėlė plakatus su Merkel nuotrauka ir pripieštais jai Hitlerio ūsais.
„Ironiškiausia, kad fašistų partija dabar egzistuoja ne Vokietijoje, o Graikijoje“, - pastebėjo Y. Bertoncini.
Briuselio laisvojo universiteto dėstytojas Francois Foretas pastebėjo, kad europinė krizė atvedė žmonės prie klausimų apie pačią ES esmę. Klausdami, „ar turime mokėti graikams?“, „ar jie tikrai yra mūsų bendruomenės nariai?“, ieškome atsakymų ir į tai, kas yra solidarumas, arba ką reiškia būti europiečiu, sako jis.